Quantcast

Laisvė būti, rinktis ir nekęsti

Yra toks senas posakis: ruošk ratus žiemą, o roges – vasarą. Kaip renkiesi, taip ir gyveni. Vis dėlto sunku pasakyti, ar Lietuvos politikai taip svarsto ruošdamiesi ir jau prasidėjus rinkimų maratonui. Akivaizdu tapo tai, kad dabar per rinkimus nei politinės, nei socialinės idėjos tapo nebesvarbios. Jų, kaip galima suprasti, nebereikia.

Kai perskaitai, kiek lėšų yra sukaupęs vienas ar kitas kandidatas į prezidento postą, tampa aišku, jog idėjos čia išties nustumtos į šalį. Rinkėjai ir šį kartą veikiausiai verkšlens, jog vėl išsirinko ne tą prezidentą, ne tie pateko į Europos Parlamentą ar į vietines tarybas.

Vokiečių politikai po pernai įvykusių rinkimų suprato, jog rinkėjai nesikeis, būtent politinės partijos turi keisti savo kalbėseną, o ne rinkėjus kaltinti, kad jie vis ne tuos išrenka.

Štai įvykęs CDU partijos debatų sekmadienis privertė ir šios partijos vadovę A.Kramp-Karrenbauer ištarti, jog 2015-ųjų gruodžio įvykiai, susiję su migracija, Vokietijoje daugiau nebepasikartos.

Pabėgėlių problema? Taip. Vokietijai reikia darbo jėgos. Ir dabar jau oficialiai buvo skelbta, kiek tuštėjančių darbo vietų laukia naujos darbo jėgos. Čia niekas nediskutuoja apie tai, jog tas vietas turėtų užpildyti Europos Sąjungos šalių piliečiai. Neslepiama, jog tuštėjančias darbo nišas užims trečiųjų šalių piliečiai.

Vokietija – gerovės valstybė. Ji turi teisę rinktis ir inicijuoti tai, kad atvykėliai paisytų jų gyvenimo taisyklių bei tradicijų.

Tačiau iš esmės mes visi turime vieną bendrą vardiklį: visi turime teisę būti laisvi. Be prievartos ir be neapykantos.

Ką siūlo Vokietijos socdemai? Saugų socialinį gyvenimą. Pensijų reformą.

Rinkėjai nesikeis, būtent politinės partijos turi keisti savo kalbėseną, o ne rinkėjus kaltinti, kad jie vis ne tuos išrenka.

Iš tiesų ne visiems čia mokamos tūkstantinės pensijos, kaip galima išgirsti mitologizuojant Lietuvoje.

Beje, kai valdiškose Vokietijos institucijose pamatė man Lietuvoje skiriamas išmokas, tepaklausė: "Kas čia per pinigai? Kaip už tokius pinigus pragyvenate?"

Tokių kaip aš, nepostringaujančiųjų apie orumą, Lietuvoje daug. Ši akis badanti socialinė neteisybė atkelia vartus abejingumui ir neteisingumui.

Būtent pensijos dabar skaldo Vakarų bei buvusios socialistinės Vokietijos Demokratinės Respublikos piliečius. Mat Vokietijoje prie pagrindinės pensijos yra skiriama ir vadinamoji įmonės pensija. Rytų Vokietijoje 90 proc. asmenų gauna pagrindinę pensiją, o 60 proc. Vakarų Vokietijoje gyvenančių pensininkų gauna įmonių pensiją, likusi dalis išmokų sudaro pagrindinę pensiją.

Nuomonių yra įvairių. Tačiau politikai diskutuoja dėl ateities ir tai, ką jie nuspręs dabar, gali lemti būsimųjų rinkimų federalinėse žemėse, o paskui ir Bundestage rezultatus.

Oriai gyventi Vokietijoje, skirtingai nei Lietuvoje, reiškia, kad į tokią gyvenimo kokybę turi teisę ne tik mokytojai, gydytojai, slaugytojos ir kai kada prisimenami kultūros darbuotojai. Jei piliečiai moka mokesčius, kodėl išėjus į pensiją, kai laiko esti labai daug, o pinigų mažai, jiems gyvenimas tampa nepakeliama našta?

Vokiečių rinkėjai nedaužo langų stiklų, bet atėjus pasirinkimo metui jie atsakingai renkasi. "Pažadukų" visur buvo visais laikais. Ar ne šitaip prieš keletą metų Vokietijoje į politiką atėjo Piratų partija, AFD ("Alternatyva Vokietijai"), o Lietuvos politikoje atsirado A.Valinskas su bendraminčiais?

Šiemet prieš rinkimus Lietuvoje atsirado daugybė rinkimų komitetų. Gyvenimas nemėgsta tuštumos, politika – juolab. Tik čia visada yra daug norinčiųjų tapti išrinktaisiais, o labai maža tikrai to vertųjų.

***

Pastaruoju metu Vokietijoje ramybę drumsčia daktaro disertacijų plagiatų skandalai. Dabar tokių problemų turi socdemų ministrė F.Giffey.

Ar, pasitvirtinus įtarimams, ji galėtų likti politikoje?

Prieš keletą metų tokie įtarimai plagiatu buvo pareikšti dabar jau buvusiems ministrams K.-Th. zu Guttenbergui ir A.Schavan. Abiem buvo atimti mokslo daktarų laipsniai ir jie abu turėjo palikti savo postus.

Jeigu dabartinei šeimų ministrei F.Giffey būtų panaikintas mokslo daktaro laipsnis, bet politikė liktų šiame poste, ji būtų turbūt čia vienintelė, kuriai pavyko tai padaryti.

Dabar laukiama universiteto, kuriame buvo apginta disertacija, sprendimo.

Suprantama, ministre galima būti ir netekus mokslo daktaro laipsnio. Tačiau tai jau yra pačios ministrės garbės ir orumo reikalas.

***

Kai pažįstamiems vokiečiams pasakojau apie jau spėjusį pagarsėti Šviesų festivalį Klaipėdoje, jie niekaip nesuprato, kodėl jo taip reikia, juolab kad jis brangokas. Jie mano, kad tai pernelyg išlaidu.

O man atrodo, kad problema yra ne pats festivalis ar jo kaina, o švenčių organizatorių idėjų stoka. Ar toks renginys tikrai galėtų būti vertinamas kaip reali investicija į miesto kultūrą? Uostamiestis neturi daugiau ir įvairesnių kultūrinių poreikių?

Viena, kas krenta į akis: sėdintiesiems valdžios postuose tiesiog stinga nuoseklumo.

Dar vis tebesvarstoma idėja, kad, vienai politinei partijai laimėjus rinkimus, moksleiviai, studentai, pensininkai esą galės miesto transportu važinėti nemokamai.

Kodėl išskirtos būtent tos gyventojų grupės? Kodėl taip daroma? Ar kad sumažėtų oro tarša, ar tai reali pagalba socialiai silpniems miestiečiams? Veš nemokamai kasdien ar vieną kartą per savaitę?

Politikoje atsitiktinumų nebūna. Vokiečiai turi gerą savybę: menkiausius neaiškumus jie stengiasi aptarti, diskutuoti, suvokti reikalo esmę, kam ir kodėl tai galėtų būti naudinga.

Piliečių balsas Vakarų Europoje tikrai nėra atsitiktinis: jie visada nori turėti pasirinkimo laisvę, gyventi ir būti nevaržomi. Šiandien ir dabar.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tik

Tik portretas
Įdomu, kaip ten "Marigoros" ir liuteronų vadovo bylą Klaipėdos prokurorams tirti sekasi...

kauniete-suvalkiete

kauniete-suvalkiete portretas
...TAIP! "kas cia per pinigai?KAIP GALIMA UZ JUOS PRAGYVENTI????"kodel ESjungos"galvos " nesusidomi del Lietuvos elgetisku "pinigu'??[ juk mato ir zino!! kad azijieciai tik izengia I Lietuva!! tuoj sprunka I XX1 amziaus lygio eurosajungos[atskirties!!!!] valstybes..kad ATSIMERKS ES "valdovai'ir paklaus Lietuvos atsakinguju ,kode taip nualino savuosius [gal burus? pagal Baranausko A,"anykshciu sileli"]

Taigi...

Taigi... portretas
Vokiečiai turi gerą savybę neaiškumus aptarti išdiskutuoti...Tai vokiečių,o ne mūsų dabartinė valdžia,kur viską lemia Karbauskio,Širinskienės ar Skvernelio nurodymai,net nekreipiant dėmesi į Konstitucijos pažeidimus.Tai,matyt,yra,kad tikrai daugelis nesugeba mąstyti,suvokti,kam yra valdžia,kam ji renkama,kokia jos atsakomybė prieš visuomenę.Todėl ir renkami tokie gražuliai,juozaičiai,skverneliai.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    5
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių