Kur atrasti trūkstamų darbuotojų?

Bedarbių gretos Lietuvoje ir toliau retėja – darbo neturi tik nenorintys dirbti (oficialiai ar neoficialiai) arba tie, kurie gyvena keliuose likusiuose ekonomiškai sustabarėjusiuose šalies regionuose.

Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2017 metų antrą ketvirtį darbo ieškojo, tačiau jo nebuvo radę 102 tūkst. asmenų. Nedarbo lygis antrą ketvirtį krito iki 7 proc. ir buvo 1 proc. punktu mažesnis negu prieš metus.

Pasitvirtino ankstesnės baimės, kad Lietuvoje pradės mažėti dirbančių asmenų dėl emigracijos ir besitraukiančio jaunų žmonių, ateinančių į darbo rinką, skaičius. Sparčiai augančios eksporto rinkos sudaro sąlygas mūsų šalies įmonėms kurti naujas darbo vietas, tačiau akivaizdu, kad dėl darbuotojų trūkumo tenka plėstis ne didinant darbuotojų skaičių, o galvojant apie efektyvumo didinimą. Antro ketvirčio pabaigoje Lietuvoje dirbo 1,363 mln. gyventojų, arba 5 tūkst. mažiau negu prieš metus. Tai nėra prastas rezultatas turint omenyje, kad per metus mūsų šalį paliko 50 tūkst. žmonių.

Savaime suprantama, kad, esant tokioms tendencijoms, vis dažniau kyla klausimas, ar tikrai šalies darbo rinka yra pasiekusi potencialą ir nebėra likusių asmenų, kurie nori dirbti, tačiau jiems nėra sudarytos palankios tam sąlygos. Praėjusiais metais šį klausimą sau uždavė estai ir iškart atkreipė dėmesį į riboto darbingumo asmenis, pasitraukusius iš darbo rinkos. Norėdami padidinti tokių asmenų norą ir galimybę dirbti, estai ėmėsi iniciatyvos asmeniškai padėti kiekvienam žmogui rasti jam tinkantį darbą, o darbdavius papildomai paskatinti. Lietuvoje riboto darbingumo žmonių ne mažiau negu Estijoje – „Sodros“ duomenimis, netekto darbingumo ar invalidumo pensijas gauna 200 tūkst. gyventojų, iš jų oficialiai dirba 54 tūkstančiai. Žinoma, ne visi iš likusių 150 tūkst. gyventojų yra pajėgūs įsilieti į darbo rinką, bet jeigu ir 50 tūkst. tokių asmenų būtų sudarytos palankios sąlygos dirbti, tai būtų nemaža paspirtis darbo rinkai.

Daugėja dirbančių nuo 50 metų iki pensinio amžiaus

Lietuvoje kasmet didėja pensinio amžiau riba ir santykinė vyresnio amžiaus žmonių dalis, todėl sparčiai daugėja dirbančių nuo 50 metų iki pensinio amžiaus gyventojų. Kita vertus, dirbančių pensininkų Lietuvoje per metus nepakito – jų buvo 67 tūkst., arba maždaug 11 proc. visų pensininkų. Nors tai nėra mažai, palyginti su Pietų Europa, tačiau pagal šį rodiklį nusileidžiame ne tik Šiaurės šalims, bet Latvijai ir Estijai. Žinoma, galima drąsiai teigti, kad Lietuvoje pensinio amžiaus gyventojų sveikata prastesnė negu Skandinavijoje, tad rūpinimasis žmonių sveikata ir sveikos gyvensenos skatinimas valstybei atsiperka, nes ne tik mažiau išleidžiama gydymo išlaidoms, bet ir daugiau vyresnio amžiaus žmonių dirba.

Nereikėtų pamiršti ir valstybės sektoriaus, kuriame vis dar galima rasti daug institucijų ar įmonių, kur darbuotojų skaičius gali ir turi būti mažesnis, jeigu veiklos procesai būtų įgyvendinami efektyviau. Bus įdomu stebėti, ar šįkart valdžiai pavyks sumažinti realų dirbančiųjų viešajame sektoriuje skaičių, o ne tik pakeisti pareigų pavadinimus. Pavyzdžiui, dėl „Lietuvos geležinkeliuose“ prasidėjusių pokyčių per metus darbuotojų skaičius sumažėjo beveik vienu tūkstančiu – suprantama, ne visi pasitraukę darbuotojai liko darbo rinkoje (ypač sulaukę pensinio amžiaus), tačiau dalis jų susirado darbą privačiame sektoriuje. Svarbesnį vaidmenį turėtų atlikti darbo birža, kuri galėtų padėti ilgą laiką vienoje darbovietėje dirbusiems asmenims, kurių žinios ir įgūdžiai galbūt nebeatitinka rinkos poreikio.

Paslaugų sektoriuje daugės kitų tautybių darbuotojų

Užsieniečių įdarbinimas neturi ir, matyt, neturės pritarimo visuomenėje, tačiau akivaizdu, kad jis tampa vis populiaresnis tarp Lietuvos įmonių, todėl ukrainiečių ar kitų tautybių darbuotojų ypač paslaugų sektoriuje veikiausiai tik didės. Lietuviams reikėtų atsisakyti išankstinių nuostatų ir nesibaiminti imigrantų, kai mūsų pačių tautiečiai emigruoja į Jungtinę Karalystę, Airiją ar Norvegiją ir užima tų šalių piliečių darbo vietas.

Darbuotojų trūkumas verslui kelia ne tik iššūkių, bet ir suteikia galimybių. Vis labiau ieškoma sprendimų, kaip dirbti efektyviau, o tam dažnai būtinos investicijos. Beveik nėra abejonių, kad šiais metais bus pasiektas ilgai užsibuvęs rekordas – įmonių investicijos į mašinas ir įvairią įrangą šiemet viršys rekordinį 2007 metų lygį. Kita vertus, darbuotojų trūkumas, darbo sąnaudų augimas ir pavėluotos reakcijos į rinkos pokyčius lems, kad susiduriančių ir su finansinėmis problemomis įmonių vargu ar mažės. Negalima pamiršti, kad ypač regionai yra jautrūs minimalios mėnesio algos (MMA) pokyčiams, todėl svarbu, kad valdžia nepersistengtų ir pernelyg smarkiai nepakeltų MMA ateinantiems metams. Juolab, kad siūlomas sprendimas nuo kitų metų socialinio draudimo įmokas apskaičiuoti nuo MMA dirbantiems mažiau negu visu etatu padės kovoti ne tik su šešėliu, bet ir labai apsunkins dalies sąžiningai dirbančio verslo veiklą.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

K

K portretas
Kam reikalingas verslas, kuris darbuotojams negali sumokėti padidinto minimumo? Tik sukčiaujančiam darbdaviui.

Kęstas

Kęstas portretas
Jungtinė Karalystė, kaip ir Lietuva, bandė pagerinti studijų kokybę, priversdamos daug studentų susimokėti už studijas. Kokybė neišaugo. Universitetai užsiėmė ir pas mus, ir Jungtinėje Karalystėje, reklama ir studentų apgaudinėjimu. Pradėjo augti humanitarinių studijų skaičius, nes tokios studijos yra pigesnės organizuoti. Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje medicina, veterinarija, inžinierija, matematika ir ekonomika yra geriausiai apsimokančios studijos, o kūrybiniai menai, komunikacijos ir žemės ūkis po studijų atneša mažiausiai naudos. Skirtumai yra dideli. Praėjus penkeriems metams po studijų medikai ir dantistai vidutiniškai gauna 47 000 funtų sterlingų per metus, o kūrybinių menų specialistai tegauna tik 20 000 funtų sterlingų per metus. Daugiau apie tai - guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

Stasys

Stasys portretas
savivaldybės klerkus į darbo biržą
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip prancūzai užkariavo Rusiją
    Kaip prancūzai užkariavo Rusiją

    Pagaliau visą mėnesį trukusi sporto ir smegenų plovimo orgija liovėsi. Kalbame, savaime suprantama, apie 2018-ųjų pasaulio futbolo čempionatą, kuris šiemet vyko pačiame "Žiedų valdovo" pasaulyje, Mordoro šalyje, valdomoje ro...

    7
  • Iš patrankų – į šešėlius
    Iš patrankų – į šešėlius

    Ministrų kabinetas subūrė naują kovos su šešėliais kariauną. Šįsyk į kovos lauką ištrauktos stambiausio kalibro patrankos: Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generalinė prokuratūra, Nacionali...

  • Ne taip supratote
    Ne taip supratote

    Londono olimpinės žaidynės. 2012-ieji. Lietuvos krepšinio rinktinės sirgaliai apkaltinami, esą vienos ar dviejų rankų pakėlimas po plojimo yra nacių saliutas. Jie iškart viešai išplatina pareiškimą, kuriuo atsiriboj...

  • Žinutė „Facebook“: akimirka šlovės ar visiškas fiasko?
    Žinutė „Facebook“: akimirka šlovės ar visiškas fiasko?

    Šiuo metu „Facebook“ paskyrą turi daugiau kaip 1,6 mln. Lietuvos gyventojų. Šį socialinį tinklą naudojame labai įvairiai. Norėdami paskelbti apie naujausią savo karjeros ar sporto pasiekimą, pasidalinti patrauklia nuotrauka i...

  • Ką turi tirti R. Karbauskio tyrimų komisija Seime?
    Ką turi tirti R. Karbauskio tyrimų komisija Seime?

    Didžiausia Lietuvos bėda – korupcija, o politikoje ji turi daug veidų. Kyšių korupcija – „sukursiu jums problemą ir ją parduosiu”. Nuo šios korupcijos formos labiausiai kenčia Lietuvos žmonės ir ją labai sunku pa...

  • D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti
    D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti

    Kas dabar? Po savaitę trukusio chaoso atrodo viliojama pasinerti į nuostabos ir siaubo būseną. Prezidento impulsyvus, neišmanėliškas elgesys, jo panieka sąjungininkams ir meilikavimas priešininkams Vašingtone sukėlė didžiul...

  • Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė
    Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

    Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. ...

    13
  • Politikų cirkuliacija
    Politikų cirkuliacija

    Socialinės akcijos, skatinančios empatiją, – ne naujiena. Viešojo transporto vairuotojų bandymą pabūti neįgaliųjų kailyje Lietuvos žmonių su negalia sąjungos vadovai pavadino istoriniu įvykiu, mažinančių socialiai pažeidžiamų ...

  • D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis
    D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis

    Toks pareiškimas turbūt išvers iš koto save demokratijos ir vakarietiškos orientacijos šalininkais laikančius, tačiau tarptautinės politikos situaciją naiviai ar paviršutiniškai vertinančius tautiečius. ...

    9
  • Režisierius be saulėlydžio
    Režisierius be saulėlydžio

    Atspėkite: jis mėgsta kiną ir gali jį kurti. Kas? Anaiptol ne šviesios atminties švedas Ingmaras Bergmanas. Teisingai, jis – lietuvis Ramūnas Karbauskis. ...

    9
Daugiau straipsnių