Kryžkelė: tarp laisvės ir sotumo

Istorija parodė, kad neteisus buvo Karalius Saulė (Prancūzijos karalius Liudvikas XIV), sakydamas, kad "valstybė – tai aš". Valstybė – tai mes, visi jos piliečiai, ir tik nuo mūsų priklauso, kuriuo kryžkelės keliu pasuksime. Man atrodo, kad šiandien mes nedrąsiai trypčiojame ir mindžikuojame negalėdami apsispręsti, kiek galėtume pasiaukoti dėl sotumo.

Skirtingi standartai

Mūsų valstybės požiūris į dvi panašią vidaus ir išorės politiką vykdančias šalis kardinaliai skiriasi. Vieną iš jų mes net oficialiai kartais įvardijame šalimi, turinčia teroristinės valstybės požymių, o su kita skubame draugauti.

Tačiau, mano nuomone, pagrindinis ir galbūt net vienintelis skirtumas – tai atstumas nuo mūsų iki šių šalių.

Su Rusijos federacija mes turime bendrą sieną, o iki Kinijos mums keli tūkstančiai kilometrų, tačiau čia nereikėtų apsigauti – šiuolaikinės karinės technologijos šį atstumų skirtumą suniveliuoja iki minimumo, o ir ekonominės stiprių valstybių galimybės leidžia įsigyti naujų "kolonijų" toli už savo teritorijos ribų.

Pradėsiu nuo mūsų artimesnės kaimynės Rusijos, kurios agresyvi užsienio politika niekam nekelia abejonių. Kažkada ir mes tapome jos aukomis. Mums sovietų okupacija atnešė žudynes ir trėmimus, kurie vienokia ar kitokia forma palietė beveik kiekvieną šeimą.

Mūsų valstybės požiūris į dvi panašią vidaus ir išorės politiką vykdančias šalis kardinaliai skiriasi.

Dabartiniai ryškiausi jos agresijos pavyzdžiai Sakartvele ir Kryme, kur nuo karinio konflikto pradžios žuvo jau daugiau nei 10 tūkst. žmonių.

Kiek vietos demokratiniams procesams vidiniame kaimynės gyvenime, irgi nesunku pastebėti. Todėl natūralus ir suprantamas mūsų politikos formuotojų noras neatsižvelgti į kai kurių verslininkų prašymus "perkrauti", atšildyti politiką, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos verslui, kad būtų galima didinti savo eksportą, o glaudesni ekonominiai ryšiai padėtų sukurti gerai apmokamų darbo vietų, darytų teigiamą įtaką verslo plėtrai. Taigi čia dėl skalsesnio duonos kąsnio savo idealų neišsižadame.

Kinijos milijardai

O kaipgi situacija su Kinija? Sudarysime sąlygas Lietuvos verslui pasinaudoti atsiveriančia milijardine rinka – ji iš tiesų kolosali ir perspektyvi.

Kinija – kone tobulas partneris: sutampa jos ir Lietuvos interesai dėl tarptautinės prekybos, globalių įsipareigojimų, klimato kaitos, kovojant su terorizmu ir net galima marsiečių invazija į žemę. Visais šiais klausimais, manau, galėtume sutarti ir su Rusija. Tačiau čia jau koją kiša agresyvi užsienio politika (Krymas, Čečėnija, Sakartvelas) ir tikrai nedemokratiška politika šalies viduje.

Tačiau žvilgtelėkime į žmogaus teises ginančios organizacijos "Human Rights Watch" praėjusių metų ataskaitą, kurioje rašoma, kad 2013 m. prezidentu tapus Xi Jinpingui, "prasidėjo plataus masto ir besitęsiantys žmogaus teisių pažeidimai", esą nėra jokių ženklų, kad pažeidimų intensyvumas sumažės.

1949 m. prasidėjusi Kinijos intervencija į Tibetą tebesitęsia ir dabar. Virš milijono uigūrų (musulmonų mažuma Kinijoje) laikomi įkalinimo stovyklose Sindziango provincijoje. Bandymai užgniaužti Honkongo autonomijos siekį ir veiksmai Pietų Kinijos jūroje taip pat toli gražu nėra gerosios kaimynystės pavyzdžiai.

Du vektoriai

Natūralu, kad kiekvienos valstybės politinė ekonomija turi du pagrindinius vektorius, dvi pagrindines dedamąsias: politinius ir ekonominius santykius, kurie nustato ir apibrėžia šalies vietą globaliame pasaulyje.

Didžiąja dalimi tai priklauso nuo žmonių, gyvenančių šalyje požiūrio į gyvenimiškąsias vertybes, materialinę gerovę, dvasines dogmas.

Kitaip tariant, vienas vektorius brėžia kryptį į alkanesnių ir galbūt netgi apiplyšusių žmonių su nepalaužiamomis dvasinėmis vertybėmis visuomenės kryptį, kitas – šiek tiek sotesnių, sugebančių kartais susitarti su savo sąžine žmonių, mokančių prisimerkti jei blogis ne tavo, o kaimyno kieme.

Klausimas filosofinis ir apie tai galima ilgai ir nenuobodžiai diskutuoti, nes iš esmės visi mes norime ekonomiškai stiprios valstybės su sočiais, bet kartu ir dvasingais piliečiais.

Tačiau dabar jau realiai prasideda rinkiminė kova dėl pozicijos, kuri apibrėžia mūsų užsienio ir, aišku, iš dalies vidaus politikos gaires, prezidento rinkimų kampanija, todėl įdomu, kokią šių vektorių koreliaciją mato būsimieji kandidatai į prezidentus. Manau, kad man, kaip ir daugeliui kitų piliečių, aiški pozicija šiuo klausimu padėtų lengviau apsispręsti balsuojant.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tomas

tomas portretas
Sutinku su Autoriaus teiginiais paskutiniame sakinyje, bet, mielasis, kur įsigyti tą Rentgeną, kuris objektyviai ,,peršviestų" visus gardžiabalsius kalbėtojus ir agitatorius. Prieš rinkimus visi žada ,,rūpintis". ,,padėti", ,,užtikrinti", deja, po rinkimų rūpinasi, padeda, užtikrina tik sau ir savo artimiesiems. Kur dingo Vydūnai, Vileišiai, Basanavičiai?. Kodėl juos pakeitė gobšuoliai AMB, ,,MG Baltic", ,,Agrokoncernai'' ?

Zabediejus

Zabediejus portretas
Kvailas straipsnis apie nieką. Lietuva pastatyta ant JAV bėgių ir riedės jais kol apsivers aukutyn papais. Lietuva niekada nieko ndsprendė ir nespres. Chalopų tauta valdoma užsienio spectarnybų.

Juozas

Juozas portretas
Na ir filosofas. Kaip ta prieplauka už mokėtoju pinigus pastatyta? Net dabar matosi kaip Nemunu baržos plaukioja. Juokdarys
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip turėtų būti?
    Kaip turėtų būti?

    Yra anekdotas apie tai, kad filmų žiūrėjimas poroms daro neigiamą poveikį: moterys, prisižiūrėjusios romantinių dramų, bei vyrai, nespjaunantys į pornografiją, ekrane matytų nerealistiškų dalykėlių paskui tikisi ir tikrovėje. Nors juok...

    8
  • Akcizas arogancijai
    Akcizas arogancijai

    Yra toks žaidimas, kuriam tereikia popieriaus ir pieštuko. Užrašai sakinį, užlankstai, kad nesimatytų, tada siunti kitam – tas irgi užrašo, užlanksto ir t.t. Išvyniojus ritinuką būna smagaus juoko iš chaoti&sca...

    2
  • Sakmė apie Andų sniegą
    Sakmė apie Andų sniegą

    Pastaraisiais metais kino industrija daug dėmesio skiria Kolumbijos narkotikų baronui Pablo Emilio Escobarui Gaviriai (1949–1993). Vien per ketverius metus pasirodė net trys su juo susiję filmai, o kompanija "Netflix" 2015 m. ėmė rodyti s...

    6
  • Status quo viršenybė ES politikoje
    Status quo viršenybė ES politikoje

    Briuselyje vėl renkasi Europos Sąjungos (ES) valstybių ir institucijų vadovai tradiciniam gruodžio mėnesio Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimui. Jo darbotvarkė gerai atspindi pagrindinius iššūkius, su kuriais tvarkosi ES. Tai –...

  • Kaip nepermokėti už šventes?
    Kaip nepermokėti už šventes?

    Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto, tačiau po švenčių suskaičiavus visas išlaidas neretai paaiškėja, kad išleista buvo daugiau nei turėta lė&sca...

    1
  • Mums per brangūs populistiniai politiniai karai
    Mums per brangūs populistiniai politiniai karai

    Dauguma iš mūsų žino, kad makrolygmeniu karas yra agresyvios ekonominės (valstybės ar valstybių sąjungos) politikos tąsa. Dauguma iš mūsų taip pat žino posakį, kad geriau bloga taika negu geras karas. ...

    8
  • Tik verslas, nieko asmeniša
    Tik verslas, nieko asmeniša

    Prieš bemaž dešimtmetį sukeldama malonų triukšmą į Lietuvą atėjusi finansinių paslaugų kompanija "Barclays" lygiai taip pat demonstratyviai išeina. Nors apie ketinimus palikti Lietuvą užsiminta gerokai anksčiau...

  • Adventinės premjero godos
    Adventinės premjero godos

    Premjerui nelaiko nervai. Visai galimas dalykas, kad konservatoriai su kitais nedraugais, galbūt net pasitelkę Kremliaus nekrikštus, kelia sumaištį valstybėje: pasamdė maištininkus, kurie niekaip neapleidžia J.Petrauskienės minister...

    3
  • Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?
    Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?

    „Brexit“ svarbus ne vien britams, bet ir šalims, juntančioms Rusijos ir Kinijos spaudimą, stelbiamoms didelės, bet prastai valdomos Vokietijos arba pernelyg apleistoms Jungtinių Valstijų – ypač regione tarp Baltijos ir Juodosios ...

    1
  • Iš kur tie milijonai?
    Iš kur tie milijonai?

    Švietimo krizė atskleidė ne tik tai, kad Lietuvos mokymosi sistemos pokyčiai visiškai neparengti. Ji numetė šydą nuo mūsų valdžios sukto veido. Teisi Jos Ekscelencija sakydama, kad ši Sauliaus Skvernelio Vyriausybė aroganti...

    3
Daugiau straipsnių