Kodėl Skvernelis ignoravo palestiniečius?

Sauliui Skverneliui šią savaitę viešint Izraelyje, pasaulio žiniasklaidą apskriejo „žinia“: Izraelio vyriausybė kolaboruoja su antisemitine Lietuvos valdžia, siekdama tarptautinės paramos ginče su palestiniečiais. Šališką, pagal klaidingas klišes sukurptą tekstą paskelbė didžiausia pasaulio naujienų agentūra „Associated Press“, jį publikavo „New York Times“ ir „Washington Post“.

Lietuvoje vizito nušvietimas apsiribojo juokeliais apie Skvernelio anglų kalbos žinias. Tiesa, kad susitikimai Izraelyje nebuvo labai reikšmingi, abiejų šalių premjerai vizitą išnaudojo artėjančių rinkimų kampanijai. Visgi dėmesio verta tai, kad Skvernelis neaplankė palestiniečių teritorijų, nesusitiko su Palestinos savivaldos valdžia Ramaloje ir taip sulaužė tradiciją pasimatyti su abiem ginčo pusėm. Lietuvą Skvernelis pompastiškai pavadino Izraelio balsu Europos Sąjungoje.

Lietuvos pozicija dėl Izraelio atrodo prieštaringa. Neseniai užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus iniciatyva Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu sulaukė istorinio vizito į Briuselį, bet Lietuva, prezidentės nurodymu, priešingai nei Lenkija ar Latvija, Jungtinėse Tautose balsavo prieš Donaldo Trumpo sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine. Tad kokia Lietuvos strateginė linija? Norint ją brėžti, reikia vertinti argumentus už ir prieš.

Pasisakantieji už tvirtą Izraelio paramą ir palestiniečių ignoravimą tikina, kad Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbu derintis prie proizraelietiškų JAV pozicijų, ypač Donaldo Trumpo eroje. Geri santykiai su Amerikos žydais gali padėti gauti ir JAV administracijos paramos. Kalbama, kad naudos galima gauti tiesiogiai iš Izraelio kibernetinio saugumo, inovacijų srityse. Naudos iš ryšių su palestiniečiais gauti gerokai sunkiau, Lietuva nėra didelė paramos donorė, nėra rimta žaidėja tarptautinėje politikoje, tad verta būti pragmatiškiems ir strategiškai rinktis Vilniaus-Vašingtono-Jeruzalės ašį. Teigiama, kad žaisti du žaidimus vienu metu nedidelei šaliai gali būti per sunku. Kai kas mano, kad Lietuva turi moralinę pareigą tvirtai paremti žydų valstybę dėl savo Holokausto istorijos ir dalies lietuvių kolaboravimo, geri santykiai su Izraeliu svarbūs Lietuvos įvaizdžiui kratantis antisemitizmo etiketės.

Kritikai teigia, kad Lietuva laužo bendrą ES poziciją Izraelio – palestiniečių ginče, tai silpnina argumentus reikalauti solidarumo iš Vakarų europiečių kitais klausimais, įskaitant dėl Rusijos. Niekas rimtai nevertina Lietuvos vadovų pareiškimų, kad galime būti kažkoks tarpininkas. Skvernelis žadėjo suorganizuoti ES šalių ir Izraelio vidaus reikalų ministrų susitikimą, bet nesulaukė paramos Briuselyje. Lietuvai kaip mažai šaliai naudinga, kad būtų kuo daugiau pagarbos tarptautinei teisei, o Lietuvos tyla dėl Izraelio pažeidimų prie to neprisideda. Užimtų žemių kolonizacija ir Gazos blokada nėra mažmožis. Lietuva turi diplomatą Ramaloje, kur įsikūrusi palestiniečių savivalda, tad jos ignoravimas atrodo nesuprantamai. Yra manančių, kad Izraelis naudojasi lietuvių kaltės jausmu, siekdamas užsitikrinti paramą, o santykiai nėra lygiaverčiai ir nuoširdūs. Izraelis negirdomis praleidžia Lietuvos raginimus įvesti sankcijas Rusijai dėl agresijos Ukrainoje ar išsiųsti rusų diplomatus kartu su Vakarų šalimis. Izraelis pragmatiškai Lietuvai parduoda karines prekes už šimtus milijonų, neatsižvelgdamas į vadovų vizitus ir užsienio politiką. Trumpai tariant – draugystė su Izraeliu gerai, bet vardan gerų santykių nereikia atsisakyti principų.

Pasvėrę argumentus, Lietuvos vadovai turi aiškiau pagrįsti, koks yra Lietuvos nacionalinis interesas, ko Lietuva nori ir realiai gali gauti iš Izraelio. Ši strateginė linija, o ne emocijos turėtų lemti taktinius prezidentės sprendimus dėl balsavimų Jungtinėse Tautose, premjero vizitų geografijas ir atstovybių atidarymą Ramaloje ir Vilniuje. Tai nereiškia, kad politika turi būti statiška, sąmoningas dviprasmiškumas turi savo privalumų, nes kita pusė, būdama nevisiškai tikra, jog šoksi pagal jos dūdą, gali numesti meduolį. Bet tai ne tas pats, kas nepasvertas blaškymasis.

Lietuvos santykis su Holokaustu neturi būti santykių su Izraeliu ašimi. Lietuva turi labiau rūpintis žydų paveldu ir tinkamu istorijos įvertinimu ne dėl to, kad gražiau prieš kažką pasirodytume, o dėl to, kad taip teisinga. Būtų sveika, jei diskusijose apie Noreiką ir Škirpą dažniau girdėtume Vilniaus merą ar kultūros ministrą, rečiau – užsienio reikalų ministrą. O kai Netanyahu prašo leisti Vilniaus Gaoną perkelti į Izraelį, Lietuvos vadovų prioritetas turi būti Lietuvos žydų, o ne Izraelio vyriausybės interesai. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lietuvis

Lietuvis portretas
Brangus lietuviai ar jus jauciat kaltes jausma del holokausto daugelis pasakytu kad ne prie ko cia holokaustas ir lietuva zydu policija saude irgi su vokieciais zydus ar jie siandien jaucia kaltes jausma holokausto organizatorius ir vygdytojus mes zinome bet neskelbemi uzsakovai kas uzsake holokausta Kad nukapotu sausas sakas rokfeleris finansavo hitleri ir ciulpe auksa is vokietijos rodsildas finansavo stalina per irana siusdamas sunkvezimius paraka ir tusonkia is rusijos ciulpe auksa Liaudyje pasakojamas toks anekdotas skambina rusu chabadnikas amerikieciu shabadnikui ir klausia Moise ar tiesa kad antrajame pasauliniame kare zydai kariavo pries zydus tai taip ir buvo atsako moise tai kas buvo uzsakovas nesunku suprasti

deinis

deinis portretas
Palaikau /pilietis/ lietuvis turi kalbėti lietuviškai ,jei jis tikras lietuvis o ne koks padlaižys,beto pr. ministras turi kalbėti kiniškai ,nos pusantro milijardo supranta kiniškai ,čia jau rinkimų šposai

Alis Petkus...

Alis Petkus... portretas
šis vizitas reiškia, kad Premjeras taps Prezidentu...
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Teisėjus atrenka ne politikų „pageidavimų koncertas“
    Teisėjus atrenka ne politikų „pageidavimų koncertas“

    Teisminė valdžia, jos profesionalumas, teisės viršenybės principo užtikrinimas demokratinėje valstybėje yra visa ko pamatas, todėl naujiena apie sulaikytus teisėjus ir advokatus smarkiai sukrėtė Lietuvos visuomenę. Vis dėlto viena detalė y...

  • Miuncheno konferencija neatspindi šiuolaikinio pasaulio
    Miuncheno konferencija neatspindi šiuolaikinio pasaulio

    Sąmokslo teorijų šalininkai ir protestuotojai prieš globalizmą nekenčia Miuncheno saugumo konferencijos. Ji slapi, neatskaitinga ir patenkinta savo darbais – tikras visagalio pasaulinio elito, rengiančio pokylius už uždarų durų, ko...

  • Kas skiria Lietuvą nuo Šiaurės Korėjos?
    Kas skiria Lietuvą nuo Šiaurės Korėjos?

    Rusija. Tik ji mus skiria nuo komunistinės Korėjos. Šiaurės Korėja mūsų atžvilgiu yra kartu ir toli, ir arti. ...

    2
  • Knygų Respublikos pilietybė
    Knygų Respublikos pilietybė

    Šį savaitgalį daugelis jau prieš metus buvo pasižymėję – užimtas! "Tu ką, nevažiuosi į Knygų mugę?!" – tarsi būčiau pamiršusi savo dukros gimtadienį, perlieja smerkiančiu žvilgsniu sutikta pažįstama....

  • Raganos prieš baltąsias meškas
    Raganos prieš baltąsias meškas

    Aušo 2019-ųjų pavasaris, pasaulis ruošėsi minėti NATO įkūrimo ir SSRS žlugimo jubiliejus, o Kremliaus karalystė vis labiau jautėsi užspausta į kampą ir puolama išorės blogio jėgų. Jungtinės driežažmogių, masonų, Rockefe...

    1
  • Palikimas Jėzui Kristui
    Palikimas Jėzui Kristui

    Aštuoni teisėjai plius penki advokatai lygu trylika. Šitas velnio tuzinas vakar sudrebino ir taip jau nuo rinkimų isterijos virpančią šalies visuomenę. Nejau pasitvirtino statistinio piliečio klasikinė formulė: "Visi jie &ndas...

    6
  • Lobis iš idėjų sandėliuko
    Lobis iš idėjų sandėliuko

    Vienu stabiliausių pažadų, kurį Lietuvos politikai traukia iš savo idėjų sandėliukų it anūkų pasiilgusi močiutė uogienę, – ketinimai mažinti Seimo narių skaičių. Jau ne kartą žadėtas įgyvendinti, išdiskutuotas, sukritik...

    2
  • Nevaikiški klausimai
    Nevaikiški klausimai

    Pavasarėjant Seimas rudens sesiją baigė nebaigęs tiesinti "vaikų nemušimo ir iš tėvų neatėmimo" įstatymo. O juk įstatymas kaip įstatymas. Nei geras, nei blogas. Vaikų mušti negalima. Apskritai nieko negalima mu&scaron...

    1
  • Laisvė būti, rinktis ir nekęsti
    Laisvė būti, rinktis ir nekęsti

    Yra toks senas posakis: ruošk ratus žiemą, o roges – vasarą. Kaip renkiesi, taip ir gyveni. Vis dėlto sunku pasakyti, ar Lietuvos politikai taip svarsto ruošdamiesi ir jau prasidėjus rinkimų maratonui. Akivaizdu tapo tai, kad dabar pe...

    3
  • Gelbstint mąžtantį Seimo taborą
    Gelbstint mąžtantį Seimo taborą

    Valdantiesiems pagaliau susiruošus mažinti Seimo taborą, ėmė čiurlenti populizmo upeliai: esą Lietuvoje sumenko gyventojų skaičius, tačiau rinkėjų liko tiek pat, todėl ir toliau tegul sau būna 141 parlamentaras. Bent jau taip kalbėjo "...

    23
Daugiau straipsnių