Quantcast

Kitąmet dvigubai didesnės doktorantų stipendijos: kokių pokyčių sulauksime?

Daugelyje užsienio šalių taikoma praktika, jog doktorantui draudžiama mokytis ir dirbti samdomą darbą bei gauti papildomų pajamų. Švietimo sistemos struktūrinė reforma davė rezultatų ir Lietuvoje – Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimui, kad nuo kitų metų būtų kone dvigubai didinamos doktorantų stipendijos. Padidėjus doktoranto stipendijai, pasikeis požiūris tiek iš doktorantų pusės, tiek iš universiteto – tokios nuomonės laikosi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mokslo ir inovacijų prorektorius prof. habil. dr. Antanas Čenys.

„Kitais metais numatomi pokyčiai doktorantūroje gali būti labai pastebimi, kadangi stipendijos padidėjimas akivaizdus. Iki šiol didieji universitetai gana dažnai nesurinkdavo doktorantų į tam tikras mokslo kryptis. Galime spėti, kad menkos stipendijos galėjo būti viena iš priežasčių. Pavyzdžiui, neseniai studijas baigusio ir darbą pradedančio informacinių technologijų specialisto darbo užmokestis rinkoje turbūt gerokai didesnis nei siūloma doktoranto stipendija“, – atkreipia dėmesį A. Čenys. 

Viliamasi, kad švietimo sistemos pokyčiai iš esmės pakeis būsimų doktorantūros studijų kokybę. „Natūralu, kai doktoranto stipendija iki šiol buvo mažesnė už minimalų darbo užmokestį, mes negalėjome tikėtis, kad geriausi studentai norėtų dirbti už tokį atlyginimą“, – pastebi A. Čenys.

Kitais metais doktorantūros stipendijos didės daugiau nei 80 proc., lyginant su pernai metais. Pirmųjų metų doktorantai kas mėnesį gaus 722 eurų, o antraisiais-ketvirtaisiais mokslo metais – 836 eurų stipendijas. Prorektorius atkreipia dėmesį, kad nuo kitų metų padidėjusios doktoranto stipendija beveik prilygs vidutiniam darbo užmokesčiui Lietuvoje, todėl, jo nuomone, tokia situacija iš esmės bus gera paskata studentams bei lems kokybiškesnį konkursą, priimant studentus į trečiosios pakopos universitetines studijas.

„Doktorantų atlyginimai darosi konkurencingi Lietuvos mastu. Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Italijoje doktoranto stipendija siekia apie 1000 eurų. Universitete studijuoja doktorantas iš Italijos, pasirinkęs statybos inžinerijos mokslo kryptį. Galime tikėtis, kad apsikeitimas doktorantais bus didesnis nei iki šiol, o stipendijos taps konkurencingos ir patraukios jauniems mokslininkams“, – įsitikinęs A. Čenys.

Kalbėdamas apie ypač teigiamus švietimo pokyčius, prorektorius akcentuoja, kad patirsime ir problemų, kurias ir iki šiol jautėme, tačiau jos nebuvo tokios aktualios. „Mano nuomone, turėtų vykti daugiau pokyčių doktorantūros vykdymo sistemoje Lietuvoje. Vienas iš jų – dabartinė priėmimo sistema, kuri šiuo metu reglamentuota mokslo doktorantūros nuostatuose. Ji jau dabar nėra ideali, o, padidėjus stipendijai, gali pasidaryti didelis kliuvinys“, – pabrėžia A. Čenys.

Prorektoriaus teigimu, pageidautina padidinti ir doktorantų priėmimo sistemos lankstumą, nes šiuo metu doktorantūra yra pernelyg biurokratizuota ir formalizuota. „Vykdant studentų priėmimą į trečiosios pakopos universitetines studijas, turima labai mažai laisvių. Universitetuose griežtai ribojamos doktorantūros vietos į tam tikras mokslo kryptis. Tam, kad priėmimo procesas būtų sklandus, o studijos naudingos, reikėtų suteikti universitetams žymiai daugiau laisvės vykdant priėmimo procedūras, o iš studentų reikalauti rezultato – kokybiškai apgintų daktaro disertacijų, o ne formalių reikalavimų, kurie dažnai trukdo“, – pastebi A. Čenys.

VGTU daugiausia studijuoja doktorantai, baigę mūsų universitetą, tačiau yra jaunuolių ir iš Vilniaus, Kauno technologijos, Klaipėdos, Mykolo Romerio universitetų. Taip pat doktorantūros studijas renkasi jaunieji mokslininkai atvykę iš Italijos, Libano, Irano, Turkijos, Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos.

Įprastai universitetas daugiausia doktorantų priima į technologijos mokslų sričių doktorantūrą. Šiemet priėmimas dar nesibaigė, bet planuojama, kad daugiausia doktorantų pradės studijas statybos inžinerijos, medžiagų inžinerijos, elektros ir elektronikos inžinerijos, mechanikos inžinerijos, transporto inžinerijos, aplinkos inžinerijos mokslo kryptyse.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Zelemuncikas

Zelemuncikas portretas
As pasakiau - miegot! :D

KITAMET DVIGUBAI DIDESNES DOKTORANTU

KITAMET  DVIGUBAI  DIDESNES  DOKTORANTU portretas
stipendijos ---vadinasi turesim dvigubai daugiau debildauniu biudzetiniu islaikytiniu
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Šiuolaikinis folkloras
    Šiuolaikinis folkloras

    Gyvenimas kėsinasi perrašyti folklorą. Patarlę „Davė Dievas dantis, duos ir duonos“ jau reikėtų pakeisti: „Atėmė Dievas dantis, atims ir duoną“. Jokių metaforų įžvelgti nereikia – pakaks suvokti tiesmukai. Nete...

    1
  • Mobingo skvernai
    Mobingo skvernai

    Faktas. Pravieniškių kalėjimo pareigūnai kurstė sunkius nusikaltimus padariusius nuteistuosius pabėgti. Tačiau tie neskubėjo: spyriojosi, branginosi. O ko tikėtis iš piktadarių? Prižiūrėtojai buvo atkaklūs: siūlė pinigų, be to, pa...

    1
  • L. Savickas: neleisime teisiniuose procesuose užvilkinti sumokėtų baudų grąžinimo žmonėms
    L. Savickas: neleisime teisiniuose procesuose užvilkinti sumokėtų baudų grąžinimo žmonėms

    Baudas iš gyventojų rinko drąsiai, o dabar net paaiškėjus, kad tai darė neteisėtai, pinigų grąžinti neplanuoja. ...

    1
  • Metamorfozės. Koba
    Metamorfozės. Koba

    Josifo Visarionovičiaus Džiugašvilio (1878–1953) vaikystės ir paauglystės laikais dabartinės Gruzijos (Sakartvelo) valstybės žemės buvo gili Romanovų imperijos provincija, kurioje ko nors pasiekti norintis žmogus būdavo verčiamas atsis...

    7
  • Š. Vaitkus sveikina Kretingos merą: nereikia pykti ant Palangos
    Š. Vaitkus sveikina Kretingos merą: nereikia pykti ant Palangos

    Gerbiamas Kretingos rajono savivaldybės mere Antanai Kalniau, sveikinu ir kviečiu arbatos puodeliui. ...

    23
  • „Antroji Lietuva“ nenusileis „Pirmajai Lietuvai“
    „Antroji Lietuva“ nenusileis „Pirmajai Lietuvai“

    Lietuva atšventė 34-uosius atkurtos Nepriklausomybės, Laisvės metus. Per kelis dešimtmečius ėjome nelengvu Lietuvos keliu. Buvo sunku, nors ir dabar ne visiems yra lengva socialiai gyventi, įsitvirtinti mūsų gražioje tėvynėje. ...

    2
  • Linkėjimai iš Kremliaus
    Linkėjimai iš Kremliaus

    Senų gerų įpročių atsikratyti sunku, o neretai ir iš viso neįmanoma. Tai liudija pastarasis brutalus išpuolis Vilniuje prieš didžiausio Kremliaus priešo A. Navalno (kuris toks liko net miręs) bendražygį L. Volkovą. Užpuo...

    2
  • Šventos dviprasmybės
    Šventos dviprasmybės

    Popiežiaus Pranciškaus valdoma katalikų bažnyčia išjudino Kubos ir JAV santykius. Ne be pirmojo popiežiaus iš Lotynų Amerikos pastangų prie derybų stalo sėdo ketvirtį milijono gyvybių nusinešusio konflikto Kolumbijoje pus...

    5
  • Būtis – lyg telefono kopija
    Būtis – lyg telefono kopija

    Praėjusią savaitę įvyko tragedija, lėmusi atominį sąmyšį šalyje: dingo socialiniai tinklai „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“. Kuriam laikui. ...

    8
  • Išaugti vardai
    Išaugti vardai

    Pasikeisti vardą kai kur pasaulyje – nesunku, tai jokia keistenybė. Amazonijos čiabuviai tiki, kad vardas auga kartu su žmogumi, todėl jį reikia keisti kas septynerius metus. Izraelyje vardą galima pasikeisti įvykus svarbiam pokyčiui gyvenime, t...

    4
Daugiau straipsnių