Kitąmet dvigubai didesnės doktorantų stipendijos: kokių pokyčių sulauksime?

Daugelyje užsienio šalių taikoma praktika, jog doktorantui draudžiama mokytis ir dirbti samdomą darbą bei gauti papildomų pajamų. Švietimo sistemos struktūrinė reforma davė rezultatų ir Lietuvoje – Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimui, kad nuo kitų metų būtų kone dvigubai didinamos doktorantų stipendijos. Padidėjus doktoranto stipendijai, pasikeis požiūris tiek iš doktorantų pusės, tiek iš universiteto – tokios nuomonės laikosi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mokslo ir inovacijų prorektorius prof. habil. dr. Antanas Čenys.

„Kitais metais numatomi pokyčiai doktorantūroje gali būti labai pastebimi, kadangi stipendijos padidėjimas akivaizdus. Iki šiol didieji universitetai gana dažnai nesurinkdavo doktorantų į tam tikras mokslo kryptis. Galime spėti, kad menkos stipendijos galėjo būti viena iš priežasčių. Pavyzdžiui, neseniai studijas baigusio ir darbą pradedančio informacinių technologijų specialisto darbo užmokestis rinkoje turbūt gerokai didesnis nei siūloma doktoranto stipendija“, – atkreipia dėmesį A. Čenys. 

Viliamasi, kad švietimo sistemos pokyčiai iš esmės pakeis būsimų doktorantūros studijų kokybę. „Natūralu, kai doktoranto stipendija iki šiol buvo mažesnė už minimalų darbo užmokestį, mes negalėjome tikėtis, kad geriausi studentai norėtų dirbti už tokį atlyginimą“, – pastebi A. Čenys.

Kitais metais doktorantūros stipendijos didės daugiau nei 80 proc., lyginant su pernai metais. Pirmųjų metų doktorantai kas mėnesį gaus 722 eurų, o antraisiais-ketvirtaisiais mokslo metais – 836 eurų stipendijas. Prorektorius atkreipia dėmesį, kad nuo kitų metų padidėjusios doktoranto stipendija beveik prilygs vidutiniam darbo užmokesčiui Lietuvoje, todėl, jo nuomone, tokia situacija iš esmės bus gera paskata studentams bei lems kokybiškesnį konkursą, priimant studentus į trečiosios pakopos universitetines studijas.

„Doktorantų atlyginimai darosi konkurencingi Lietuvos mastu. Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Italijoje doktoranto stipendija siekia apie 1000 eurų. Universitete studijuoja doktorantas iš Italijos, pasirinkęs statybos inžinerijos mokslo kryptį. Galime tikėtis, kad apsikeitimas doktorantais bus didesnis nei iki šiol, o stipendijos taps konkurencingos ir patraukios jauniems mokslininkams“, – įsitikinęs A. Čenys.

Kalbėdamas apie ypač teigiamus švietimo pokyčius, prorektorius akcentuoja, kad patirsime ir problemų, kurias ir iki šiol jautėme, tačiau jos nebuvo tokios aktualios. „Mano nuomone, turėtų vykti daugiau pokyčių doktorantūros vykdymo sistemoje Lietuvoje. Vienas iš jų – dabartinė priėmimo sistema, kuri šiuo metu reglamentuota mokslo doktorantūros nuostatuose. Ji jau dabar nėra ideali, o, padidėjus stipendijai, gali pasidaryti didelis kliuvinys“, – pabrėžia A. Čenys.

Prorektoriaus teigimu, pageidautina padidinti ir doktorantų priėmimo sistemos lankstumą, nes šiuo metu doktorantūra yra pernelyg biurokratizuota ir formalizuota. „Vykdant studentų priėmimą į trečiosios pakopos universitetines studijas, turima labai mažai laisvių. Universitetuose griežtai ribojamos doktorantūros vietos į tam tikras mokslo kryptis. Tam, kad priėmimo procesas būtų sklandus, o studijos naudingos, reikėtų suteikti universitetams žymiai daugiau laisvės vykdant priėmimo procedūras, o iš studentų reikalauti rezultato – kokybiškai apgintų daktaro disertacijų, o ne formalių reikalavimų, kurie dažnai trukdo“, – pastebi A. Čenys.

VGTU daugiausia studijuoja doktorantai, baigę mūsų universitetą, tačiau yra jaunuolių ir iš Vilniaus, Kauno technologijos, Klaipėdos, Mykolo Romerio universitetų. Taip pat doktorantūros studijas renkasi jaunieji mokslininkai atvykę iš Italijos, Libano, Irano, Turkijos, Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos.

Įprastai universitetas daugiausia doktorantų priima į technologijos mokslų sričių doktorantūrą. Šiemet priėmimas dar nesibaigė, bet planuojama, kad daugiausia doktorantų pradės studijas statybos inžinerijos, medžiagų inžinerijos, elektros ir elektronikos inžinerijos, mechanikos inžinerijos, transporto inžinerijos, aplinkos inžinerijos mokslo kryptyse.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Zelemuncikas

Zelemuncikas portretas
As pasakiau - miegot! :D

KITAMET DVIGUBAI DIDESNES DOKTORANTU

KITAMET  DVIGUBAI  DIDESNES  DOKTORANTU portretas
stipendijos ---vadinasi turesim dvigubai daugiau debildauniu biudzetiniu islaikytiniu
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Melo kojos
    Melo kojos

    Paskatinimą visuomet elgtis sąžiningai prisimenu kaip vieną pirmųjų sąmonėn įstrigusių dalykų. Iš pradžių tiesos sakymo svarbą galvon kalė artimieji, paskui pasisekė turėti mokytoją, kurios apgaudinėti nesinorėjo taip stipriai, kad s...

    1
  • Karių tauta!
    Karių tauta!

    Vienas austrų poetas, atvažiuodavęs pas mus antrosios nepriklausomybės apyaušriu, matydavo gatvėse besiskeryčiojančius vadinamuosius marozus. Nesistebėdavo, sakydavo: o, lietuviai, karių tauta! Karių tauta skeryčiojasi toliau, ypač interneto...

    20
  • Žemės kalbos žodynas
    Žemės kalbos žodynas

    Norite į Rojų? O gal į žemiškesnius Londoną, Berlyną, Veneciją ar Jeruzalę? Nei skrydžio bilietų, nei atostogų neprireiks – užteks ir vieno savaitgalio, kad aplankytumėte šmaikščiai pavadintas Lietuvos vietoves. Visa &s...

  • Trečią kartą ant to paties grėblio
    Trečią kartą ant to paties grėblio

    Pastaruoju metu akivaizdžiai matyti suaktyvėjęs verslo ir vyriausybės noras atverti kelius eksportui į Kinijos rinką. Ir tai suprantama, nes turbūt visiems žinoma aksioma, kad stiprios šalies ekonomikos pagrindas – tvarus, ne žaliavų, ta...

    2
  • Norėtų viską pamiršti?
    Norėtų viską pamiršti?

    Prabėgus dviem dešimtmečiams, Jis tebevaldo šalį ir retas bepamena, kaip Jis tapo šiuolaikiniu caru. Gimė Jis 1952-ųjų spalio 7 d. Sovietų Sąjungoje, o būdamas paaugliu susižavėjo slaptosiomis tarnybomis ir valandų valandas pra...

    4
  • Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą
    Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą

    Prieš 12 metų snieguotame Lietuvos Trakų mieste dalyvauti intensyviose 24 valandas trukusiose diskusijose susirinko keletas saugumo politikos ekspertų, politikų ir pareigūnų. Tebeturiu savo užrašus ir iš to pirmojo Sniego susitikimo...

    4
  • Masėms reikia kraujo
    Masėms reikia kraujo

    Duonos ir žaidimų – "panem et circenses!" Bemaž banalybe virtęs posakis, kurio prasmė šiandienos žmonėms net nebeįdomi, prieš kelis tūkstantmečius reiškė paprastų romėnų paprastą geidavimą-reikalavimą i&sca...

    8
  • Kitokios „Brexit“ pamokos
    Kitokios „Brexit“ pamokos

    Balsavimą Didžiosios Britanijos parlamente dėl "Brexit" sutarties apžvalgininkai pavadino tiesos valanda. Be britiškosios prasmės – pasiekta lemiama šalies išstojimo iš ES stadija, po kurios taps aiškus t...

    4
  • Ko nori britai?
    Ko nori britai?

    Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies Vyriausybės susitarimą su Europos Sąjunga (ES) dėl išstojimo. Rezultatas buvo tikėtinas, tik netikėta persvara tų, kurie neprit...

    4
  • Mažinant net didėja
    Mažinant net didėja

    Žalieji valstiečiai vis primena savo pažadą mažinti politikų skaičių. Tad Seimo puode vėl kunkuliuoja senas viralas: ar ne per daug parlamentarų? Vėl nebeaišku, kiek jų reikia. Net patiems idėjos autoriams. Anksčiau sakė, kad gana ir 101....

    1
Daugiau straipsnių