- Mantas Varaška
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rašant straipsnį, jo antraštėje norėjosi paminėti "Lietuvos". Tačiau iš "Snoro" ar Ūkio bankų likus tik bankroto administratorių lesyklomis, šis žodis būtų iš esmės klaidingas. O klausimo (pelno mokesčio) požiūriu jis tapo dar svarbesnis.
Ir vėl nutylės
Jau po mėnesio bankai pradės skelbti 2016 m. pasiekimų ataskaitas. Jose vėl bus džiugiai paryškintos pelno eilutės ir kiti finansininkams mieli dalykai. Bet kur kas įdomesni skaičiai visuomenei (pervesti mokesčiai valstybei) galbūt vėl liks nutylėti. O būtent tai mums turėtų būti svarbiau už vaikų tautinius kostiumus, jų karinius mokymus ar suaugusių politikų meilės istorijas.
Pradėkime nuo paskutiniųjų Lietuvoje veikiančių bankų 2015 m. ir jų paskelbtų rodiklių. Štai SEB uždirbo 62 mln., "Swedbank" – 85 mln., o visi bankai kartu sudėjus – 225 mln. eurų grynojo pelno. Padauginus iš tarifo (15 proc.), išeitų, kad valstybės biudžetui turėjo tekti apie 34 mln. eurų.
Deja, viešai prieinamos tokios ar panašios informacijos aptikti nepavyko. "Google" pavyko rasti tik paplitusius bankų asociacijos vadovo Stasio Kropo žodžius, kad pelno mokesčio už 2015-uosius gali būti sumokėta mažiau. Neva dar ne visi bankai išlygino 2009–2010 m. krizės nuostolius, o įstatymai leidžia bankams juos padengti ateities pelnu.
Trūksta aiškumo
Apie Lietuvos įstatymų vingrybes užsienio bankams pakalbėsime vėliau, o dabar principingai įvertinkime jų atstovo žodžius. Nei tuometė, nei dabartinė Finansų ministerija ar Lietuvos bankas į juos viešai neatsakė. Kiek vis dėlto krizės metu nuostolių patyrė konkretūs bankai? Nežinoma, kiek jų jau padengta, nors praėjo šešeri pelningo laikotarpio metai.
Ką tik priėmus naują valstybės biudžetą ir ten vėl miligramais svėrus pensininkų ar neįgaliųjų pajamas, bankų mokesčių aukso luiteliai gerokai pasitarnautų socialinei politikai. Todėl tikiuosi, kad ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ar bent finansų ministras su visuomene pasidalys aiškia bankų mokesčių padėties lentele. Ten su jų pavadinimais galėtų būti 2009 m. nuostolis, jo padengimo faktas ir 2017 m. laukiamas pelno mokestis.
Šiame siūlyme, beje, nėra jokių kairės ar dešinės politikos užuominų. Tai tik paprasčiausias tvarkos ir visuomenės informavimo pageidavimas. Jeigu grįžtume prie bankų pelną nustatančių įstatymų eilučių, tektų pasakyti, kad jos dar nuo Andriaus Kubiliaus laikų buvo gerokai pakrypusios bankų naudai, o bičiuliams socialdemokratams per pastaruosius ketverius metus jų pasukti kairėn nepavyko.
Išskirtinė lengvata
Priminsiu, kad mūsų teisė leidžia bankams iš ateinančių metų pelno pasidengti praėjusių metų nuostolį (jei toks buvo) ir nemokėti pelno mokesčio. Tokių sąlygų neturi joks kitas Lietuvoje veikiantis verslas. Tai išskirtinė vienos verslo formos (finansų įstaigos) lengvata, diskriminuojanti kitus.
Internete iki šiol plazda "Swedbank" ekonomisto Nerijaus Mačiulio dar 2013 m. parašytas ideologinis straipsnis apie sunkų bankų gyvenimą Lietuvoje. Ponas N.Mačiulis jame karštai gina minėtą lengvatą, sugebėdamas pasitelkti tariamą vargšų bandelių kepėjų pavyzdį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Strateginė migla
Agresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen17
Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16
Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?11
1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...