- Saulius Pocius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltos rožės ant kapo sudekoruotos. Žudikai sulaikyti. Tačiau kaip čia užmirši kraupią Ievos istoriją, jei tiems, kurie įpratę naudotis savo galva, kyla daugybė klausimų, nes oficialios versijos labai jau primena brolių Grimmų pasakas.
Dangstytis ikiteisminio tyrimo paslaptimi gal ir teisėta, bet kažin ar etiška ir protinga, juk įvykis – rezonansinis, o nežinomybė tik sėja žmonių pyktį, kaip grėsmę valstybei kėlusioje Garliavos epopėjoje.
Visų pirma, neaišku, kodėl apie dingusiąją policijai pranešta po 4 valandų, kai ji dar galėjo būti kelyje. Nuo Plungės iki Vilniaus yra 287 km – atstumas, kuris ir įveikiamas per panašų laiką. Nuo kada skelbiama paieška, jei artimieji ilgiau užtrunka kelionėje? Gal Ieva pati spėjo telefonu pasakyti, kad mato neaiškius tipus? Arba jai kas nors liepė bendrauti su jais? O gal policija iškart žinojo, kas pagrobėjai?
Kodėl niekas nereaguoja ir į viešai paskelbtą liudijimą, esą savuoju "Audi" Ieva iš Vilniaus pusės pati važiavo Jonavos kryptimi?
Neatsakyta ir į klausimą, ką vežė mergina? Teisėsaugininkai patys užsiminė, kad kažkoks krovinys buvo. Kaip suprasti ir paskelbtą žinią, jog Ieva pati važiavo susitikti su čigonais, kuriems "Audi" visai nereikėjo?
Ar tebetiriama versija, kad nužudymo priežasčių reikėtų ieškoti artimoje aplinkoje? Jei ne, tai kodėl?
Teigiama, kad kelyje, kur toks intensyvus eismas, nusikaltėliai ne tik "saugiai" taranavo "Audi", važiavusį 130 km per valandą greičiu, atėmė mašiną, bet ir vairuotoją įsigrūdo į savojo BMW bagažinę. Kaip čia viso to niekas nepastebėjo?
Labai keista ir tai, kodėl žudikai taip saugomi, o jų veidai slepiami po kaukėmis. Nuo ko? Gal nuo užsakovų, apie kuriuos viešai užsiminė kažkoks įtariamųjų draugas Tomas?
Ne mažiau keistas atrodo ir tas faktas, kad pirmąkart teisėsaugos istorijoje verkiantys prokurorai reiškė užuojautą būtent sužadėtiniui. Kodėl tokio ašarojančio nuoširdumo nebuvo V.Martišiūtės atveju? Gal čia tokį neregėtą įspūdį daro pinigai, ryšiai ir turtai? O gal vėl gudraujama?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6
Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1
Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...
-
Mažu apsiginsim4
Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...
-
Velnio sėkla televizijoje8
Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...