Kaip spręsti neturto ir nedarbo problemą?

Ką daro bedarbiai, kai į jų banko sąskaitą kas mėnesį įplaukia 560 eurų ir už tai iš jų nieko nereikalaujama?

Didelį naują eksperimentą pradėjusi Suomija būtent tai ir nori sužinoti, o šios studijos direktorė neslepia didelių vilčių.

Apie tai jau pranešė Lietuvos žiniasklaida, tą paskutinėje užsienio spaudos apžvalgoje komentavome ir mes, o dabar platesnę informaciją radome Vokietijos nacionaliniame dešiniųjų liberalų dienraštyje „Frankfurter Allgemeine“.

Anot jo, „Suomija nori ištirti štai ką – ar bazinės pajamos pajėgs šalies socialinę sistemą padaryti paprastesnę ir daugiau žmonių įdarbinti? Eksperimento esmė tokia: du tūkstančiai atsitiktinai parinktų bedarbių nuo šių metų sausio gaus ne bedarbio pašalpą, o 560 eurų per mėnesį, ir tai be jokių sąlygų.

Šiems pinigams netaikomi jokie valstybiniai pajamų mokesčiai, o juos gavus net leidžiama prie jų dar papildomai užsidirbti, neprarandant nė cento iš tų pradinių pinigų.

„Su šiuo tyrimu nacionaline plotme Suomija yra pirmoji pasaulyje šalis, kuri bedarbiams kiekvieną mėnesį mokės besąlygiškas bazines pajamas“, – teigia eksperimentą vykdančio Suomijos socialinio draudimo instituto Kela viena iš vadovių, Marjukka Turunen.

Tiriamieji tik trumpai prieš naujuosius metus sužinojo, kad bandyme dalyvauja ir atsisakyti negalėjo. Juos burtais atrinko iš visų Suomijos žmonių tarp 25-erių ir 58-erių, kurie 2016 m. lapkritį buvo gavę bedarbio išmoką arba bedarbio pašalpą.

Didžioji šio bandymo viltis ta, kad žmonės vis dėlto pasijus motyvuojami priimti kokį nors darbo pasiūlymą. Daugelis socialinių pašalpų gavėjų galbūt vengia priimti siūlomų apmokamų darbelių dėl to, kad iš pajamų sumokėję valstybinius mokesčius jie bijo finansiškai atsidurti prastesnėje vietoje.

„Tačiau, – teigia M. Turunen, – bazinės pajamos nebus apmokestinamos, net jeigu prie jų bus užsidirbama 4000 eurų per mėnesį.“ O nuo savęs pridursiu, kad net ir dideliais mokesčiais pasižyminčiose šiaurės valstybėse pajamoms iš darbo niekada netaikomas 100 procentų mokestis – taip, kad net ir dorai dirbant valstybė neatima viso uždarbio.

Kiekvienu atveju, tai, kad bazinės pajamos neapmokestinamos ir prie jų dar leidžiama užsidirbti, „galėtų būti didelė paskata bedarbiui priimti bent pusės dienos darbą“.

Be to, bazinių pajamų įvedimas galėtų sumažinti ir biurokratijos aparatą. Šiuo metu bedarbis turi be paliovos pildyti anketas ir pateikinėti prašymus. To daryti gaunant bazines pajamas nebereikės.

„Ir ne tik tai, – priduria M. Turunen, – bet bazinės pajamos duoda žmonėms ir finansinio saugumo, jie gali pasitikėti, jog pinigai laiku ateis. O ką jie su jais darys, tai jų reikalas.“

Valdžios įstaigos nenumato tikrinti, ką bandymo dalyviai su savo pinigais darys, nes tai galėtų paveikti tyrimo rezultatus.

Kol kas eksperimento trukmė – dveji metai. Jeigu Suomijos socialinio draudimo institutas Kela norės, į jį po metų bus priimami ir kiti asmenys. Tik tam vyriausybė kol kas dar nepaskyrė lėšų.

Pirmą kartą apie šiuos planus viešai kalbėti Suomijoje pradėta prieš metus, tada dar buvo galvojama apie 800 eurų bazinių pajamų sumą.

Tuo tarpu ši besąlyginių bazinių pajamų tema sudomino ir kitas šalis. Pavyzdžiui, 2 000 gyventojų turinčiame Namibijos kaime Otjivero visi gyventojai nuo 2008 iki 2011 gaudavo 5-6 eurams prilygintas bazines pajamas, finansuojamas daugiausia iš vokiečių teikiamos karitatyvinės paramos pinigų.

Tačiau šio projekto sėkmė Namibijoje nebuvo sistemingai tikrinama.

Ir nors Šveicarijoje jau ilgiau aktyviai veikia šią idėją palaikančios grupės, šveicarai tik ką praėjusį savaitgalį referendumu net 78-iais procentais balsų atmetė besąlyginį bazinių pajamų įvedimą. Tarp atmetimo priežasčių – neaiškumai ir abejonės dėl tokio projekto finansavimo galimybių.

Iš ko ir kaip bazinių pajamų visiems įvedimą finansuoti? Šį klausimą iškėlė, bet negalėjo į jį iš karto atsakyti, ir socialinis filosofas Jay Ogilvy, kurio mintis persakėme spaudos apžvalgoje anąkart. Tai ir mano nuomone yra pats kiečiausias šio pyrago riešutas.

Vis dėlto pagal Berlyne įsikūrusio viešosios nuomonės tyrimo instituto „Dalia Research“ atliktos apklausos, net 64 procentai visų Europos Sąjungos piliečių už tokių bazinių pajamų įvedimą pasisako.

Anot „BBC“ pranešimų, ir Utrechto mieste Nyderlanduose nuo šių metų sausio  prasideda pilotinis bazinių pajamų įvedimo projektas.

Kaip svetainėje „Stratfor“ rašo Jay Ogilvy, bazinių pajamų idėją palaiko ir Pietų Afrikoje gimęs, šioje valstybėje ir Kanadoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose dirbantis verslininkas, išradėjas, filantropas Elonas Muskas.

„Jam rūpi, kad pažanga dirbtinio proto, automatizavimo ir robotikos srityse gali artimesnėje ateityje iš darbo vietų išmesti milijonus žmonių.

Jau ir anksčiau futuristams nerimą kėlė perspektyva, jog technologija veda prie nedarbo. Ką žmonės darys su tokiu kiekiu laisvalaikio?

Praeityje tokie būgštavimai nepasitvirtino, nes naujos technologijos sukūrė kitus ir pelningesnius užsiėmimus.

Tačiau dabar, - jaudinasi E. Muskas ir kiti, - mašinos tampa protingesnės, užtat žmonių gali neilgai trukus ir visai nebereikėti. Tada po vieno kito dešimtmečio grės didelė bedarbystė, ir čia bazinės pajamos bus ne tik ekonominis sprendimas, bet ir  radikalios naujovės galimybė.


Šiame straipsnyje: Mykolas DrungabedarbiaiSuomija

NAUJAUSI KOMENTARAI

AK

AK portretas
Laukia staigi robotizavimo banga. Daug kompanijų būtent šiuo metu bando savaime keliais judančiais priemones, vairuotojai nebebus būtini. Transporto priemonės jau seniai atsiliko pažanga, aprūpinimas davikliais, imtuvais, žemėlapiais pakeis jų galimybes. Jau girdime apie skraidyklių, skraidančių be žmogaus, paplitimą - tai tik gausės, ir virs įvairiausio dydžio priemonėmis, iki pat mechaninių laumžirgių su stebėjimo kameromis. Galimi keli scenarijai - viename žmogus iš veiklos išstumiamas, kitame tiesiog pasislenka ten, kur be jo nėra kaip išsiversti. Greičiausiai vyks pastarasis, bet net ir tuomet įtaka žmonėms bus apčiuopiama. Ne mažiau už robotiką svarbu atsiminti ir štai ką: kapitalizme, kuris yra dominuojanti civilizacijos santvarka, bent jau šiuo metu, yra sudėta nedėkinga spyruoklė, kai turtingieji yra galingieji, ir dėl to taps dar turtingesniais. Turtai koncentruojasi vis mažesnio laimingųjų skaičiaus rankose, o teoriškai laisvos rinkos yra vis labiau klaipomos stambėjimo.

Kauno bokso taryba

Kauno bokso taryba portretas
Ne technologija veda prie nedarbo, bet darbo vietu mazinimas ir renkamos politiku, valdzios, prezidenturos begalinis bukumas ir gobsumas siekiant Zmogaus savo rinkejo gyvenima suniekinti, uzurpuoti... Sieksime, kad Lietuvos Prezidentu sekancia kadencija taptu Skvernelis
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas
    Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

    Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kod...

    1
  • Galia ir valdžia
    Galia ir valdžia

    Lietuvos politinėje padangėje – sujudimas. Politikai suka galvas, kaip jiems įgyti daugiau galios ir perimti arba išlaikyti valdžią. ...

    3
  • Socialdemokratų manifestas prakuroms
    Socialdemokratų manifestas prakuroms

    Kiekvieną dieną sulaukiame naujos socialdemokratų muilo operos serijos. Viskas, ko reikia intrigai išlaikyti, yra. Situacija pasikeičia kas dieną, žiūrovas negali atsipalaiduoti ir geriau nepraleisti jokios serijos. O kiekviena serija baigiasi in...

    3
  • Klinikinių idėjų triumfas
    Klinikinių idėjų triumfas

    Lenkai ir vėl "išdūrė" Lietuvą! Kol mūsiškiai isterijų ideologai klykė apie tuoj įvyksiančią karinę invaziją, o prasidėjus "Zapad" privarė pilną pižamą ir išsilakstė po užsienius, Lenkija tyliai susit...

    24
  • Kur auga talentai, kurių trokšta darbdaviai?
    Kur auga talentai, kurių trokšta darbdaviai?

    Sparčiai mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje didina spaudimą darbdaviams – kaip rasti tinkamų naujų darbuotojų ir kaip išsaugoti esamus? ...

    1
  • Išgarsėti per kivirčus?
    Išgarsėti per kivirčus?

    Nuomonių įvairovė ir kultūringa diskusija yra demokratijos ir (su)gyvenimo pagrindas. Mūsuose ypač gaji kivirčų tradicija, tarsi tebegyventume akmens amžiuje ir kiekvienas kitoks taikytųsi atimti mamutienos kąsnį arba manytų, kad tavo tas kąsnis ...

    4
  • Nobelio premijos likučiai
    Nobelio premijos likučiai

    Šiemet Nobelio premijos skyrimai vyko ramiai ir nepateikė įdomesnių siurprizų. Populiariausias šiuolaikinis Japonijos rašytojas Haruki Murakami (1949) vėl liko be jo gerbėjų išsvajoto trofėjaus. O Kim Jong Unui, Basharui al ...

    12
  • Drąsiųjų keliai
    Drąsiųjų keliai

    Pulkite visi, mažiau skaudės! Taip bravūriškai vaikystėje rodydavome kietumą kokiame gimtojo miesto mikrorajono skersgatvyje. Jei kartais kelią pastodavo keli chuliganai, svarbiausia buvo neišsigąsti. Na ir kas, kad esi mažesnis ar silpne...

  • Apie rudeninius sambarius
    Apie rudeninius sambarius

    Prasidėjus antrai spalio mėnesio savaitei – jau ir spalvų šėlsmas Lietuvos gamtoje! Ypač kai saulutė pro miglas šypteli… Auksinis ruduo, pats gražiausias metas laisvalaikiu keliauti į gamtos prieglobstį. Arba lankytis parkuo...

  • Kur ta bobų vasara?
    Kur ta bobų vasara?

    Aksominio rudens šlapi efektai jau varžo emocijas. Net kantriosios horoskopinės žuvys, vandeniai, undinėlės ir kitokie jūrų ruoniai raukosi žaibus laidydami į prakiurusį dangų. O dar šiandien ir namo dydžio asteroidas vardu 2012 TC4 ...

    8
Daugiau straipsnių