Kada algos Lietuvoje pasieks Švedijos ir Suomijos lygį?

Atsižvelgdami į pastarųjų kelerių metų darbo jėgos kaštų augimo tempą, SEB banko ekonomistai Baltijos šalyse prognozuoja, kad savo algomis prilygti Šiaurės šalims turėtume per tris-keturis dešimtmečius. Net jei ši žinia ir nuvilia, tai yra optimistiniai skaičiavimai. Juos atlikdami SEB banko ekonomistai neatsižvelgė į ekonomikos ciklus ir natūralų ūkio augimo sulėtėjimą, kuris padidintų atotrūkį ir gerokai pailgintų laiką, reikalingą Švedijai bei Suomijai prisivyti.

Dar vienas trukdis norint pasiekti Šiaurės šalių gerovės lygį Baltijos valstybėms gali būti ir senkantis Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos šaltinis. Pastaruosius keturiolika metų didelė dalis investicijų į infrastruktūrą mus pasiekdavo būtent iš čia, tačiau paramai mažėjant, vis daugiau turėsime padaryti patys, nes ekonomikos ir gyvenimo lygio šalyje pakylėti be investicijų neįmanoma.

Galima įžvelgti kelis pagrindinius slenksčius, priklausančius ne nuo išorės aplinkybių, tokių kaip ES fondų parama, bet pačių valstybių. Tikėtina, kad šiuos slenksčius įveikus, gerovės augimo greitkeliu galėtume judėti greičiau.

Trys slenksčiai Baltijos valstybėms

Pirmasis slenkstis – tai mūsų šalių ūkio struktūra. Pavyzdžiui, Lietuvoje apie trečdalį bendrojo vidaus produkto sukuria palyginti žemą pridėtinę vertę teikiantys sektoriai, tokie kaip prekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos. Į tyrimus ir plėtrą Lietuvoje, kaip ir likusiose dviejose Baltijos valstybėse, investuojama nenoriai: pagal tyrimams ir plėtrai tenkančią BVP dalį trigubai atsiliekame nuo Švedijos ir Suomijos, nekalbant apie tokias šalis kaip Pietų Korėja.

Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo tyrimo duomenys rodo šio iššūkio šaknis. Nors mokesčių dydis, finansų rinkų išsivystymo lygis, valstybės aparato veiksmingumas įvardijami tarp labiausiai verslo plėtrai trukdančių veiksnių, aukštais verslo išmanumo bei inovatyvumo indeksais taip pat negalime pasigirti. Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje jie toli atsilieka nuo Švedijos ir Suomijos. Tokiomis aplinkybėmis neverta stebėtis, kad mūsų šalies eksportas grindžiamas daugiausiai žemomis technologijomis kuriamomis, taigi ir palyginti mažesnės pridėtinės vertės, prekėmis bei paslaugomis.

Siekiant įveikti šį slenkstį, svarbus vaidmuo tenka tiek pačiam verslui, tiek ir valstybei. Inovacijų skatinimas, plėtrai būtinų finansinių šaltinių prieinamumo, ypač smulkiajam ir vidutiniam verslui, didinimas galėtų šalies ūkio raidai padėti perjungti aukštesnę pavarą.

Konkurencingumo variklis – kvalifikuota darbo jėga

Be abejo, aukštą pridėtinę vertę kuriančiam verslui būtini tinkamos kvalifikacijos darbuotojai. Čia priartėjame prie antrojo slenksčio: švietimo. Švedija ir Suomija tame pačiame konkurencingumo indekse užima lyderių pozicijas tiek pagal pradinio ugdymo, tiek aukštojo mokslo kokybę. Apie dešimtį abiejų šalių aukštųjų mokyklų patenka į geriausiųjų pasaulio universitetų 500-uką. Lietuvoje kol kas vienintelis Vilniaus universitetas patenka į šią pasaulio elito grupę.

Iššūkis ir tai, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose vis dar parengiama gerokai daugiau verslo vadybos ir teisės specialistų, tačiau IT specialistų parengimu nuo Suomijos ir Švedijos gerokai atsiliekame. Pažymėtina, kad profesines ir aukštąsias mokyklas baigusių studentų santykiu taip pat esame vieni paskutinių ES.

Kartu su SEB banko ekonomistais kitose Baltijos šalyse pastebime, kad visuomenėje tebėra gajus praėjusio amžiaus palikimas, kuomet, žlungant pramonei, nemaža dalis verslių žmonių rinkosi būti prekybininkais, bet ne gamintojais. Taigi siekiant spartesnės ūkio raidos ir šalies konkurencingumo augimo, pirmiausia būtina atsigręžti į švietimą ir jo kokybę, skatinti siekti išsilavinimo, būtino aukštos pridėtinės vertės prekėms ir paslaugoms.

Paskata už Skandinavijos šalių gaminius mokėti daugiau

Trečiasis slenkstis, kurį įveikti galima šiek tiek greičiau ir paprasčiau, tai Baltijos šalių žinomumas ir įvaizdis, sukuriantis savotiškas stiklines lubas. Nors Estijos IT bendrovės ir specialistai pasaulinėje bendruomenėje yra išsikovoję pripažinimą, lygiai kaip ir Lietuvos lazerių ar biotechnologijų specialistai, statistinis pirkėjas veikiausiai bus pasiruošęs mokėti daugiau už Skandinavijos, o ne Baltijos šalių sukurtą gaminį vien todėl, kad šios Šiaurės šalys jam pirmiausiai asocijuojasi su aukštesne kokybe ir stilingu dizainu.

Verslui sunku tikėtis augti neturint tarptautinėje rinkoje pripažįstamų prekių ženklų. Nedidelėms Baltijos šalims, kur gyventojų mažėja, tai dar vienas rimtas iššūkis. Todėl šių dienų verslininkai turėti rūpintis ne vien tik prekių ar paslaugos kokybe, bet taip pat planuoti investicijas rinkodarai ir išskirtiniam gaminių dizainui, kuris neretai padeda tą pačią prekę parduoti gerokai aukštesne kaina. Kol kas Lietuvos BVP dalis, tenkanti investicijoms į intelektinę nuosavybę, trigubai atsilieka nuo Švedijos ir kone dvigubai – nuo Suomijos. Taigi norint spurtuoti, svarbu investuoti.

Skandinavijos šalių, į kurias lygiuojamės, gerovę prisivyti gali trukti dešimtmečius, juolab, kad nei tų šalių, nei Baltijos valstybių ekonomika nekyla tiesia kreive į viršų. Tačiau tai įmanoma, lygiai kaip ir prasiveržti pro stiklines lubas. Tik tam reikia nuoseklių valstybės ir verslo pastangų, gerų idėjų, o svarbiausia – ambicijų. Žinodami, kad jų nestokoja visos trys Baltijos valstybės, ateityje galime tikėtis ir geresnių prognozių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Be gero išsilavinimo Lietuvai - šakės. "Per ateinančius du dešimtmečius apie 180 milijonų moterų visame pasaulyje galėtų tapti sparčių pramonės permainų, paremtų automatizacija, aukomis, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėjo antradienį savo kasmetinėje Balio konferencijoje. Azijos "pasaulio gamyklose" vis labiau susirūpinama, kad drabužių ir avalynės gamyba per kelis metus gali būti perduota mašinoms.

Kęstas

Kęstas portretas
Su "Siemens" pagalba ne tik sporto prekių gamintojas "Adidas" bando visiškai automatizuotą gamyklą. Šalys, pvz., Bangladešas ar Pakistanas, yra ypač susirūpinusios plačiai paplitusiomis automatizavimo problemomis, nes moterys savo darbu čia aprūpina daugybę milijonų šeimų. TVF ekonomikai sakė, kad 30-iose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse (OECD, įskaitant Singapūrą ir Kiprą) yra pavojuje vienas dešimtadalis visų darbo vietų. Joms yra rizika, kad jos ateityje gali nukentėti nuo automatizavimo per ateinančius 20 metų, viršijanti 70 proc." Pigumu konkuruojantis Lietuvos eksportas irgi yra paremtas žemos kvalifikacijos darbu, kaip ir tų moterų iš Azijos darbas. Jei Lietuvoje daugiau vaikų, ypač mergaičių, negaus gero išsilavinimo, tai tų vaikų, ir visos Lietuvos ateitis yra niūri. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?
    Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?

    Pensijų kaupimo sistema pastarąjį kartą buvo tobulinama prieš penkerius metus. 2013 metais įgyvendinant pensijų reformą dirbantys gyventojai įgijo dvi galimybes dalyvauti pensijų kaupime: tiesiog sutikti, kad 2 proc. socialinio pensijų draudim...

    1
  • Rytų demokratijos ilgesys
    Rytų demokratijos ilgesys

    Saudo Arabijos žurnalistas J.Khashoggi buvo nužudytas ir po to sukapotas Saudo Arabijos generaliniame konsulate Stambule. Tokia štai rytietiška demokratija. ...

    7
  • Teatrą – į visus namus
    Teatrą – į visus namus

    Neužrašytos tautosakos lobynuose esama sakmės apie tai, kaip elektros tiekimo trikdžiai teritorijoje X pagerino jos demografinę situaciją. ...

    1
  • Latvijos rinkimų galvosūkis
    Latvijos rinkimų galvosūkis

    Vakarų žiniasklaidos pranešimai apie šį mėnesį įvykusius Latvijos parlamento rinkimus man buvo panašios į mėgstamą vaikystės galvosūkį „sujunk taškus“. Mano netvirta rankutė vedžiodavo linijas tarp i&scaron...

    1
  • Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?
    Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?

    Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių runkelių augintojus bei baltojo cukraus gamintojus. Tačiau faktas lieka faktu: tokio pigaus baltojo cukraus, koks jis buvo šių metų vasaros ...

  • Nykštukiniai milžinai
    Nykštukiniai milžinai

    Lietuviai, gavę valdžios titulų, nuo neatmenamų laikų geresni už kitus. Nuo tada, kai išsivystė plikbajorio sindromas. Nuogi, basi, bet prieš apsirengusį nosis užrietę. Ir jokios negandos nepadeda pasveikti, nusileisti ant žemės. ...

    1
  • Kai durniams ploja naudos gavėjai
    Kai durniams ploja naudos gavėjai

    Nejaugi Lietuvai visą laiką vadovavo vieni debilai? Tai jie, pardavę "Mažeikių naftą", dar ir patys lieka skolingi, tai alkanų pensininkų akivaizdoje stato stadionus už 80 mln., tai pagaliau išsinuomoja dujinį ferarį už bemaž 200 ...

    15
  • Prabanga nepolitikuoti
    Prabanga nepolitikuoti

    Pamenu, prieš ketverius metus, pirmąkart atėjusi į dienraštį, sulaukiau klausimo: "Apie ką norėtum ir galėtum rašyti?" "Beveik viską, išskyrus sportą ir politiką", – tada su jaunatvišku mak...

    6
  • Skolingi išauginusiesiems laisvės medį
    Skolingi išauginusiesiems laisvės medį

    Kankintas, niekintas, nužudytas ir galiausiai niekingai pakastas kapinių patvoryje okupantų ir jų tarnų rankomis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas liko ištikimas laisvei ir Tėvynei. Praėjusį savaitgalį pagaliau garbingai palaidojome šį did...

    8
  • Pramogų parkas „Seimas“
    Pramogų parkas „Seimas“

    Ko tik nenugirsi Seimo kabinetuose ir komitetuose, smagu klausytis, disneilende daug nuobodžiau. Štai užsuko žmogus į Seimo kultūros komitetą ir išgirdo labai rimtai svarstant visi skaitėme ką. ...

    10
Daugiau straipsnių