Quantcast

Ką pakeitė feisbukas?

Socialinis tinklas „Facebook“ buvo sumanytas sujungti draugus. Realius draugus, kad šie lengviau galėtų bendrauti. Tai buvo idėja, o realybė visai kita. Daugelis jau pastebėjo, kad socialiniai tinklai, užuot sustiprinę ryšius, skaldo žmones. Paradoksas? Giliau pažvelgus, priežastys yra akivaizdžios.

Socialiniuose tinkluose bendraujama ne tik su savo draugais – mažai yra tokių, kurie tai daro. Socialiniai tinklai seniai tapo vieša erdve. Ir ne bet kokia, o ta, kuri ištrina ribą tarp viešos ir privačios erdvės. Kalbu ne tik apie tai, kad žmonės neatsakingai viešina savo privačią informaciją, kuria vėliau pasinaudoja piktavaliai. Dalyvavimas socialiniuose tinkluose tapo savo statuso patvirtinimu – kuo daugiau turi „draugų“ ir sekėjų, tuo tavo statusas aukštesnis. Norint to pasiekti, receptas yra paprastas. Arba tu jau esi žinomas ir megažvaigždė, arba tau reikia sukurti savo sekėjų armiją. Tai padaryti paprasta – reikia skelbti kuo radikalesnes nuomones. Tai, kas anksčiau buvo kalbama tik siaurame draugų ratelyje, šiandien tampa bendros viešos diskusijos aptarimu.

O radikalios nuomonės žmones suskaldo. Antra, esant informacijos pertekliui, žmonės nepasiruošę skirti daugiau laiko įsigilinti į pareikštą nuomonę. Argi nepastebėjote tokio fenomeno: pačio straipsnio neskaičiau, bet savo nuomonę pareikšiu. Ir dažnai ginčijasi pats su savimi.

Nors kiekvienas atskiras jos narys mano, kad yra svarbiausias, tėra tik minia.

Šie ginčai pasiekia didžiausias žiniasklaidos priemones, nes jos pritraukia dėmesį, brangiausią mūsų amžiaus valiutą. Vakarų pasaulyje – bent jau kol kas – mes gyvename prekių ir paslaugų pertekliuje. Negana to, naujos technologijos atveria naujas patirtis, naujas paslaugas ir pasiūlo naujus produktus, – to, ko nebuvo iki šiol. Tačiau vienas dalykas niekaip nesipučia – tai mūsų laikas. Kiekvienas iš mūsų turime 86400 sekundžių per parą. Ir nei viena sekunde daugiau. Klausimas tik toks – kam mes paskiriame savo dėmesį ir savo laiką. Dėl socialinių tinklų jau seniai nukentėjo mūsų artimieji, kuriems skiriame mažiau laiko, nei naršymui po internetą, peržiūrint savo profilį, kiek dėmesio sulaukė eilinė asmenukė. Atkreipkime dėmesį, socialiniuose tinkluose populiariausias dalykas yra ne išorinė pasaulio fiksavimas, bet asmenukės. Svarbiausiu tampa ego, neribojamas jokių normų, nes juk normų mūsų pasaulyje neišliko.

Štai kodėl mano nuomonė yra svarbiau už faktą, o mano emocijos – už argumentus. Tokioje situacijoje mažai kam įdomios profesionalios įžvalgos apie ekonomiką, verslą, politiką, energetiką. Žymiai svarbiau diskutuoti apie Eurovizijos dainininkės svorį, „Žalgirio“ pralaimėjimą ar kažkieno meilužius. Štai dėl ko laužomos virtualios ietys virtualioje erdvėje. Ir viską sprendžia „patinka“ – „nepatinka“ principas. Politika kaip tokia – racionalus ir argumentuotas svarstymas apie viešus reikalus – nunyko. Ją pakeitė skonis. Ir vyksta skonių karai. O čia jau nėra jokių kompromisų ir sutarimo, nes kiekvienam savo skonis yra priimtiniausias.

Tokia visuomenė, nors kiekvienas atskiras jos narys mano, kad yra svarbiausias, tėra tik minia. Ir labai lengvai valdoma. Tai nauja realybė. Sveiki į ją atvykę!



NAUJAUSI KOMENTARAI

rekomenduoju visiems

rekomenduoju visiems portretas
paskaityti: Ratas, Dave Eggers. man padare ispudi!
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Baltojo putino drobulė
    Baltojo putino drobulė

    Tikslus Josifo Visarionovičiaus Džiugašvilio (1878–1953) seksualinių partnerių skaičius nėra žinomas. Šiuo metu nustatyta, kad raudonasis caras turėjo bent dvi žmonas, penkis vaikus (tris su žmonomis ir po vieną su meilužėmis) ...

  • Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
    Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas

    Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...

    3
  • Asmeninės Velykos
    Asmeninės Velykos

    Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka t...

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    18
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    3
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
Daugiau straipsnių