- Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar Lietuvoje gyvena idiotai, kurie neišmano savo šalies istorijos? Pasirodo, yra taip manančiųjų. Štai Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje diskutuota apie Józefą Piłsudskį, tarpukario Lenkijos lyderį.
Diskusijos dalyviams pasirodė, jog tai, kad Lietuvoje J. Piłsudskis – viena nemėgstamiausių istorinių asmenybių, yra problema. Garbingi mokslo žmonės iš Lietuvos ir Lenkijos pabandė šį įvaizdį pakeisti.
Tik pamanykite, tai yra "J. Piłsudskio nuopelnas, kad lenkai, užėmę Vilnių, sustojo. Jiems (lenkams – aut. past.) būtų nieko nereiškę okupuoti visą Lietuvą ir jėga atkurti bent dalį Abiejų Tautų Respublikos", – teigiama į diskusiją kviečiančiame plakate. O tai ne Lietuvos kariuomenė prie Giedraičių ir Širvintų sustabdė "maištininko" Lenkijos armijos generolo Lucjano Želigowskio vadovaujamus baltalenkius? Tai ką, lietuviškus istorijos vadovėlius netrukus perrašysime, išmetant skirsnį apie nepriklausomybės kovas, kad tik įtiktume kaimynams lenkams?
Dar vienas perlas iš minėtos diskusijos: "Bet nereikia užmiršti, kad lenkų pergalė prieš bolševikus prie Varšuvos 1920 m., vadinama stebuklu prie Vyslos, lėmė, jog Lietuvos valstybė galėjo išgyventi iki 1940 m., o ne žlugo 1920 m."
Pirma, nieko teigiama Lenkija tarpukariu Lietuvos istorijoje apskritai nenulėmė. Priešingai, Varšuva nuosekliai kaišiojo pagalius į ratus Kaunui. Užtenka prisiminti 1919 m. lenkų karinės organizacijos (POW) organizuotą sąmokslą Lietuvoje. Ir tai yra istoriniai faktai, o ne kieno nors interpretacijos. Antra, būtent Tarybų Rusija perleido Vilnių lietuviams, sutriuškinusi J.Piłsudskį, o ne Lenkija. Žinia, kad 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje pasirašyta Rusijos ir Lietuvos taikos sutartis, pagal kurią Vilnius (ir jo kraštas) buvo perleistas Lietuvai. Vadovaudamasi šia sutartimi, Raudonosios armijos daliniai iš Vilniaus pasitraukė 1920 m. rugpjūčio 26 d., deja, spalio 9 d. mūsų sostinę vėl užėmė Lenkijos kariuomenės daliniai.
Išvada: apgailėtina, kai perrašinėjama istorija ir apgailėtini tie, kurie tuo užsiima.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina9
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės1
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...