.png)
- Kęstutis Navakas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
K. Navakas
Po Valstybės dienos atėjo draugas, papasakojo tokį atvejį. Troleibuse jo vienas vyras klausia: "Tai giedojai "Tautišką giesmę"? "Ne, negiedojau", – atsako draugas. "O tai bent trispalvę turi?" – nenustygsta tas ir jau traukia iš brezentinio krepšio trispalvę. "Neturiu", – atsako draugas. Tad apie tai ir pakalbėkime.
Ir štai išnyra parodomasis šių švenčių elementas – negiedojai "Tautiškos giesmės", tu ne lietuvis. Tą jau matėme sovietinėse demonstracijose, kai privalomai buvo nešiojamas kūjis su pjautuvu. "O ką tu gero padarei Lietuvai?" – klausė tas vyras troleibuse. Na, galėjo pasakyti draugas, kad parašė kelias knygas, atstovavo Lietuvai daugybėje tarptautinių festivalių. Bet jis nieko nepasakė, jis neturėjo trispalvės krepšyje.
Man gražu, kai susirenka žmonės giedoti "Tautiškos giesmės" (nieko bendro neturinčios su Mindaugo Lietuva) ant piliakalnių. Tačiau nebūtų gerai žvelgti iš aukšto į tuos, kurie ten neatėjo, gal jie turėjo kitų planų.
Mindaugo, Gedimino ir net Vytauto Lietuvos silpnybė buvo kultūra. Kodėl Lietuvos metrika buvo rašoma rusėnų kalba? Todėl, kad jie turėjo rašto kultūrą, o lietuviai – ne. Kodėl Barboros Radvilaitės laiškai Žygimantui Augustui rašyti ta pačia kalba? Todėl, kad ja kalbėjo ir mūsų kunigaikščiai, beveik visi vedę rusų kunigaikštytes. Visa tai būtų buvę kitaip, jei lietuviai būtų įstengę ne tik kalavijais mojuoti (lietuvius kaip puikius karius mini visi istorikai), bet ir subrandinę savą kultūrą.
Istorija parodo, kad svarbiausia šaliai ir tautai yra kultūra.
Žinau tik vieną tų laikų dokumentą, kur Vytautas Didysis aiškina, kuo skiriasi Žemaitija nuo Aukštaitijos. Abu žodžiai parašyti lietuviškai. O po to iki Mažvydo – nieko!
Ir kodėl vėlesniais amžiais Lietuva sulenkėjo? Dėl to, kad Lenkija turėjo kultūrą. Nors Vilniaus poetas Kazimieras Sarbievijus rašė lotyniškai, visa Lietuvos šlėkta jau kalbėjo lenkiškai. Taip, po to Vincas Kudirka, taip, po to Maironis, kodėl nieko nebuvo prieš tai? Ir kai kas nors sako, kad svarbiausia šalyje yra ekonomika, eurointegracija, takeliai dviračiams ir t.t., istorija parodo, kad svarbiausia šaliai ir tautai yra kultūra.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo2Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...