Inteligentiškos patyčios

Lietuvoje startuoja nauja kampanija prieš patyčias. Pasitelkus Švedijoje pasiteisinusias priemones bus bandoma pristabdyti reiškinį, mūsų nacionaliniam socialiniam saugumui keliantį didesnę grėsmę nei skurdas. Pagal švedų pavyzdį sukurtos vaizdinės priemonės mokys atpažinti patyčių tarp vaikų situacijas, ragins aplinkinius nelikti abejingus. Kampanija, regis, tikrai nepaskutinė: viešo pažeminimo aukomis tampa kas ketvirtas Lietuvos vaikas.

Laimei, šiandien vaikai ir jaunuoliai gerokai labiau išprusę nei prieš kelerius metus, atpažįsta viešą pažeminimą ir bent teoriškai žino, ką daryti atsidūrus jo epicente. Tačiau tuo pat metu virtualioje ir realioje erdvėje knibžda gaujų, akimirksniu susispiečiančių jau net ne aplink kitokios orientacijos ar odos spalvos žmogų – aplink kitaip mąstantį, besirengiantį ar besielgiantį asmenį. Patyčių apraiškų pilna viešoji erdvėje ir tuo pasirūpina – skirtingai, nei galima būtų tikėtis, – anaiptol ne vien nuskurdę, alkani asocialai. Be atviro oponentų pažeminimo nebeapsieina nė viena diskusija Seime, padorumo ribas peržengiančia leksika viešai drabstosi tie, kuriuos dėl išsilavinimo ar užimamų pareigų įprasta vadinti tautos žiedu.

Antai gerbiama mokslų daktarė Seime viešai pasibjauri iš savo kolegės tokios pat mokslų daktarės, išvadina ją idiote. Solidi sostinės psichiatrė Laisvės premijos laureatei viešai klijuoja diagnozę – neįtiko KGB rūsių pragarą patyrusios garbaus amžiaus moters šventinės kalbos tema. Kas kita, jei ne patyčios, yra situacija, kai oponentas viešai išvadinamas autistu? Šiuo atveju pažeminamas ne tik ministras (kad ir kokias absurdiškas idėjas jis siūlytų) bet ir autizmo sutrikimą turintys asmenys. Buitinių patyčių, noro pažeminti kitą asmenį viešoje erdvėje tiek ir tokių, kad (dažniausiai) net nebereaguojame.

Plakatais galime aplipdyti visas mokyklas, tik vargu ar kova su patyčiomis bus veiksminga, jei vieši pažeminimai ir toliau bus neatsiejama viešoj bendravimo kultūros dalimi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nepasiekiamas

Nepasiekiamas portretas
Premija už patyčias labiausiai nusipelnęs gerbiamas Gražulis.Yra į jį panašus Žemaitaitis,bet Gražulis ir jam nepasiekiamas.

pilietė

pilietė portretas
o valdžios mokamos pensijos, už kurias neįmanoma net normaliai prasimaitinti, tai - ne patyčios?

Tai jau taip

Tai jau taip portretas
Tikrai vargu ar kova su patyčiomis bus veiksminga, kol aukščiausia valstybės valdžia visais įmanomais būdais iš piliečių tyčiojasi ir žemina juos kiekviena pasitaikiusia proga, o kartais ir visai be progos.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    4
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    9
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
  • Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?
    Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?

    Įsivaizduokite, kad jūsų 28-erių metų vaikis vis prašo jūsų pinigų. Jis sako, kad už tuos pinigus labai rūpinsis jumis – mokys, gydys, kelią nušluos ir dar daug gerų dalykų jums padarys. Kiek jam pinigų beduotumėte, jam visad...

    7
  • Neiškęstas privatusis patriotizmas
    Neiškęstas privatusis patriotizmas

    Valstybingumo šimtmečio proga intensyvėja kalbos apie patriotizmo būklę. Kol vieni draskosi, ką reiškia būti tikru patriotu, kiti tarsi kokie meta-patriotai bando pažvelgti iš aukščiau teisėjo žvilgsniu ir pasiskelbti dar ...

  • Dvylika Vilniaus apaštalų
    Dvylika Vilniaus apaštalų

    Prasidėjo tokia reikšminga šventinė savaitė... O kas svarbiausia šventėje? Tikriausiai neapsiriksime sakydami, kad ne tiek žvilgsnis į praeitį, kiek išsakomos viltys ateičiai. ...

    3
  • Nereikia mums bijoti imigrantų
    Nereikia mums bijoti imigrantų

    Nereikia mums bijoti imigrantų, o, atvirkščiai, reikėtų galvoti apie veiksmingesnę politiką, skatinančią imigraciją. ...

    13
Daugiau straipsnių