Įstatymas aiškiai apibrėžia, kad galima turėti tik 500 ha žemės, bet Karbauskis turi 22 000, o gal ir 35 000 ha. Europos Sąjungos teisė aiškiai sako, kad rusiška salietra privalo būti apdėta muito mokesčiais. Bet jokia Lietuvos institucija net netikrina Karbauskio „Agrokoncerno“ masiškai importuojamos su kalio trąšomis sumaišytos nešvarios rusiškos salietros.

Valstybės biudžetas dėl to praranda milijonus eurų, žlugdoma sava trąšų gamintoja „Achema“.

Nors tai – akivaizdus pasityčiojimas jau ne tik iš įstatymo, bet ir iš pačios kooperacijos idėjos. Karbauskis sukūrė žemės ūkio kooperatyvą iš kelių savo ir tėvo įmonių ES pinigams semti. „Pritraukti daugiau narių į kooperatyvą nepavyko“, kaip visada nuleidžia nekaltas akytes Kultūros komiteto pirmininkas.

Visi šie faktai seniai visiems žinomi. Kodėl nuo Karbauskio kaltinimai – kaip nuo žąsies vanduo, klausia naivuoliai?

Dėl vandens nuo žąsies galima būtų ginčytis. Kaip rodo, Lietuvos politinė istorija, lašas po lašo ir akmenį pratašo. Kitas reikalas, kad tašyti turėtų ne lašai, o valstybės institucijos.

Tad klausimas turėtų skambėti kitaip: ar funkcionuoja mūsų valstybė? Kodėl visi politikai ir pareigūnai metus klijuoja durnių, o ypač durnių klijuoja premjeras Skvernelis? Premjeras bando sudaryti įspūdį, ir ne be sėkmės, kad korupciniai Karbauskio dalykai jo neliečia.

Kaip tai įmanoma, kad premjeras neatsakytų už tai, ką daro valdančioji dauguma?

Kaltas hibridinis Karbauskio valdžios modelis. Realiai valstybę valdo Karbauskis, bet žmonėms pateikiamas vaizdas, kad Vyriausybei vadovauja Skvernelis, o, tarkim, Žemės ūkio ministerijai – smulkus ūkininkas Markauskas.

Ir vienas ir kitas tyli, kai kasdien išlenda vis naujos Karbauskio dvilypumo ir valdžios suplakimo su verslu ausys. Tyli ir generalinis prokuroras Pašilis, tyli STT.

Kaip nesusipainioti Karbauskio hibridiniame kare su Lietuva?  Ką daryti, kad visuomenė atpažintų Karbauskio „žaliųjų žmogeliukų“ veikimą jo naudai?

Matyt, kad ir žurnalistams nebeužtenka išvilkti į dienos šviesą Karbauskio žemes, trąšas ir kitus darbelius. Žmonėms susidaro įspūdis, kad, na, kažkoks Kultūros komiteto pirmininkas kažką ten ne taip padarė. Kiekvieną Karbauskio hibridinį veiksmą būtina susieti su Vyriausybe ir premjeru.

Nes ar tai ne Vyriausybės uždavinys garantuoti sąžiningą konkurenciją ir apsaugoti Lietuvos įmonę nuo rusiškos salietros dempingo? Kodėl Skvernelis nieko nedaro, kad apsaugotų Jonavos „Achemą“ nuo nešvarios „Agrokoncerno“ konkurencijos? Kodėl Vyriausybė nieko nepadarė, kad rusiška salietra nepatektų į Lietuvą be muito mokesčių?

Tai – ne tik korupcija, kurią toleruoja premjeras, o paskui jį ir vidaus reikalų ministras Misiūnas, generalinis prokuroras Pašilis, STT  ir FNTT vadai. 

Tai – hibridinis karas su Lietuva. Bet Ministras Pirmininkas nuoduoda, kad jokių Karbauskio žaliųjų žmogelių nėra nei „Naisių vasaroje“, nei nešvarios rusiškos salietros importe, nei bandymuose savo asmeninius skandalus pridengti LRT veiklos pseudoparlamentiniu tyrimu.

Jei norima, kad ne lašas akmenį iš lėto tašytų, o žulikas greitai gautų per ilgus nagus, valdžios kritikai ir opozicija turėtų aiškiai įvardyti, jog išvengti atsakomybės Karbauskiui sėkmingai padeda jo sukurta hibridinė valdžios sistema.

Žemgrobystę, nešvarios rusiškos salietros  importą apeinant ES muitus ir nešvarią politinę reklamą „Naisių vasaroje“ būtina susieti su premjeru Skverneliu ir visais ministrais, kurie savo neveiklumu ir policininkų juokeliais tuos nešvarumus dengia.

Juolab, kad premjeras turi ambicijų tapti valstybės prezidentu. Vieną hibridinį rusiškų trąšų statytinį Prezidento poste jau turėjome. Jei nenorime antro, būtina aiškiai įvardyti Karbauskio hibridinės valdžios sistemą, kurios svarbiausi žalieji žmogeliai yra Skvernelis ir užsimerkusi teisėsauga.