Gyvieji altoriai

Jei būčiau gavusi po 5 eurus kaskart, kai girdėjau moterišką aimaną "o aš šitiek jam paaukojau!", greičiausiai visą žiemą tekstus rašyčiau nuotoliniu būdu – iš Balio salos. Svarstau, gal išties mokestį už ašarų šluostymą ir mėgėjišką psichoanalizę vertėtų įvesti. Ir ne dėl to, kad kitų širdies skausmams būtų gaila savo laiko. Labiau todėl, kad šios aukotojos-savanorės niekaip nesugeba sąžiningai atsakyti į klausimą: "O kas, po velnių, tavęs prašė?" Pagal tai, ką nuolatos tenka girdėti tiek iš realių pažįstamų, tiek ir internete savo vargais besidalijančių merginų, matyti nerimą kelianti tendencija. Atrodo, tradicinis tapo scenarijus, kai, vos pradėjus santykius, meilės laužas kurstomas nuosavomis rankomis sukapotomis malkomis.

Štai įsimyli mergina ir prasideda: iš gyvenimo tarsi iššluojami dalykai, iki tol teikę džiaugsmą. Į antrą planą, atsiradus potencialiam jaunikiui, keliauja mėgstamos veiklos, draugės apskritai lieka vos regimu taškeliu horizonto tolumoje. Juokinga, bet, bendraujant su kai kuriomis panelėmis, gali neklaususi sužinoti, kada užmezgė romaną, – staiga nustoja skambinti ir domėtis, kaip gyveni. Kai kurios net mokslus ar darbus meta, kad tik galėtų sėdėti namuose ir it ištikimasis Hatčiko laukti šeimininko. Išnyksta iki tol turėta sava nuomonė, tarsi galvon perinstaliavus programą pavadinimu "pasaulis pagal jį". Leksikone įsitvirtina žodžiai ir frazės iš jo žodyno. Žodžiu, viskas, ką daro ji, staiga tampa kur kas mažiau svarbu negu jo planai ir tikslai. Ne pasauliui, ne mizoginistinei visuomenei. Jai pačiai.

Kai be perstojo žiūri vien į tą kitą žmogų tik ir laukdamas dėmesio krislo, nustoji spinduliuoti savąją šviesą. Ir tampi tiesiog atšvaitu, retransliuojančiu svetimas spalvas.

Iš tiesų šitokia obsesija panaši į kai kurių mamų elgesį. Na tų, kurioms hormonai vaikeliui gimus taip susuka smegenis, kad iš adekvačios moters virstama į perekšlę, veblenančią "mes pavalgėme" ir "mes pakakojome", kai sakant "mes" turimas galvoje tik mažasis žmogutis. Lygiai taip pat kai kurioms moterims nutinka ir įsimylėjus. Taip, strėles šįkart laidau į moterų daržą, bet vyrukai šiuo klausimu turi tikrai daugiau sveiko proto. Sunku būtų rasti tokį, kuriam mylimosios širdis ar kitas brangus organas virstų centru, aplink kurį sukasi visas jo pasaulis. Net jei mylima taip, kad uždengtum ją savaisiais pečiais nuo kulkų, – kol niekas nešaudo, kankiniais jie nesiveržia tapti.

Be abejonės, daryti gera mylimam žmogui yra vienas nuostabiausių jausmų pasaulyje. Ir laiką leisti vien su jo, bent jau pačioje pradžioje, išties norisi. Tačiau didžiulis skirtumas tarp sveiko noro padaryti antrajai pusei kažką malonaus ir situacijų kaip iš Jurgos Ivanauskaitės novelės, kai, visą savo meilę sukrovus ant jo altoriaus, kitiems (ir sau) – nebelieka. Toji riba slidi, ypač kai jausmai ryškesni už naujametinius saliutus. Bet peržengus ją rizika nugarmėti velniop kartu su visais santykiais didžiulė.

Kai be perstojo žiūri vien į tą kitą žmogų, tik ir laukdamas naujos užgaidos ar dėmesio krislo, nustoji spinduliuoti savąją šviesą. Ir tampi tiesiog atšvaitu, retransliuojančiu svetimas spalvas. Pasineri į kitą tiek, jog pradedi jame skandinti savo asmenybę. O taip ir prarandama savastis. Ta, už kurią, greičiausiai, tave ir pamilo. Nieko nuostabaus, kad ilgainiui ir tam savajam altoriui tampi nebeįdomi. Nes neįdomi jau seniai pasidarei pati sau. Žmogus gyvas priekaištas, pajuodusiais paakiais ir pats ant savęs užbraukęs kryželį, niekam gerų emocijų nesukelia. Tuomet belieka tampyti už atlapų drauges ir psichoterapeutus desperatiškai aimanuojant "o aš juk šitiek jam paaukojau!" Dargi tikint, kad galėjai, turėjai, privalėjai padaryti dėl jo dar daugiau. Betgi ne.

Kiek gyvenime teko kalbėtis su vyrais apie jų gyvenimo femme fatale, mylimas ir sapnuojamas ištisais dešimtmečiais, visas vienijo bendras bruožas. Visos jos buvo unikalios. Visos degė meile. Ne vien artimam vyrui, o visų pirma egzistencijai ir sau pačioms. Ir nesimainė kaip lakmuso popierėlis iš baimės prarasti jo prielankumą. Nes kad ir kas būtų ar nebūtų greta, jos visuomet turės pačios save – meilę, kuri neišvengiamai tęsis visą gyvenimą.


Šiame straipsnyje: santykiaimeilėJausmai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Nikoleta Kacaite

Nikoleta Kacaite portretas
Jei būčiau gavusi po 50 euru kaskart, greičiausiai visą žiemą tekstus rašyčiau nuotoliniu būdu – iš Balio salos,nes ten ciulpciau varpas...

kauniete

kauniete portretas
Visada linkiu SEKMES protingam zmogui,ir garbe tevams [tokio nuostabaus ZMOGAUS isauginusiems]

Anonimas

Anonimas portretas
mano mylima zurnaliste paliete labai aktualia moteru istizusios meiles vyrui sriti,,,,.....ir tik isssss toli toli galime ivertinti savo nepaaiskinama kvaila meile tam gyvam "altoriui"..... N.K.izvalga labai blaiviai protinga;;[su tokiu mastymu ;mokyklose turetu dirbti psichologes-moterys;gal daugiau butu laimingu mergaiciu isdidziu,,,,ir maziau nelaimiu -savizudybiu ..Pagarbos sau mergaites -moterys…!!
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Naivumo kamuojami profiliai
    Naivumo kamuojami profiliai

    Praėjo jau 600 metų, o J.Huso ant laužo ištartas "Sancta simplicitas" vis dar fiksuoja to paties naivumo tebekamuojamus, bet save išmintingais laikančius profilius. ...

    5
  • Aršūs idiotai
    Aršūs idiotai

    Esama žinomo posakio, kad įvairiuose susibūrimuose nedera kalbėti apie keturis dalykus: politiką, religiją, pinigus ir sveikatą. Beveik kiekvienu atveju tai gresia nesusikalbėjimu, oponento tąsymu už sagos, arba sentimentaliu verkšlenimu. Ypa...

    32
  • Šiuolaikinis menas ir populiarusis diskursas
    Šiuolaikinis menas ir populiarusis diskursas

    Akivaizdu, ir reikia tai pripažinti, kad gyvename tokioje šalyje, kurios dauguma žmonių nesupranta šiuolaikinio meno kaip savitos kūrybos rūšies. Šio, iš esmės, istorijos nulemto sąmonės barjero negeba peržengti ne t...

  • Knygos apie <span style=color:red;>(ne)</span>įvykusius švietimo pokyčius
    Knygos apie (ne)įvykusius švietimo pokyčius

    Prisiminkime dvi dainas – Vytauto Kernagio "Saugok sveikatą" ir "Hiperbolės" "Daktarai". Šios dainos puikiai spinduliuoja sąstingio epochos dvasią ir kartu bando atsakyti į svarbiausius gyvenimo prasmės klausimu...

    1
  • Pušys 38-oje lygiagretėje
    Pušys 38-oje lygiagretėje

    Šaltojo karo (1946–1991) pradžia žymi ne tik naujos žmonijos epochos gimimą, bet ir legendinio generolo Douglaso MacArthuro (1880–1964) karjeros pabaigą. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui (1939–1945), nacizmo grėsmę pakeit...

    9
  • Turtuoliai vargšai
    Turtuoliai vargšai

    Posakį "Maži vaikai – maži vargai" galima paversti finansine paralele: maži vaikai – maži pinigai, dideli vargai – dideli pinigai. Tam pritartų šiemet bendrojo lavinimo mokyklas baigsiančių abiturientų tėvai. ...

  • Gyvenimas belaukiant. Ne Godo.
    Gyvenimas belaukiant. Ne Godo.

    Ausinėse skamba raminamųjų savybių nestokojantis Johno Lennono balsas. "Life is what happens to you while you’re busy making other plans" ("Gyvenimas nutinka, kol esi užsiėmęs kurdamas kitus planus" – iš anglų k.)...

    8
  • Rytietiški saldėsiai
    Rytietiški saldėsiai

    Nursultanas Nazarbajevas pavargo būti Kazachstano prezidentu. 30 metų aukščiausioje valdžioje – ne juokas. Bet kas pavargtų. Nuo prabangos ir galios – taip pat. ...

    5
  • Laisvės ir tolerancijos kelyje
    Laisvės ir tolerancijos kelyje

    Ligai ir mirčiai išplėšus iš mūsų gretų artimą draugą ir bendražygį Freddy Opsomerį (1955–2019) reikia paskubėti kažką svarbaus liudyti mūsų – Sugiharos fondo "Diplomatai už gyvybę" istorijai. Gimtojo...

    1
  • Apie laimę
    Apie laimę

    Kai kas šiandien švenčia Laimės dieną. Idiliškas vaizdelis: tėvai laimingi su vaikais, vaikai – su tėvais. Deja, neretai, tos laimės pritrūkus, tėvai atsiduria senelių namuose, šiais laikais dažnai vadinamais &scaron...

    4
Daugiau straipsnių