Gyventi ir leisti gyventi

Džiaugiuosi už šiuolaikinius vaikus. Atmetus tokius baubus kaip planšetės, pakeitusios spalvinimo knygeles, ar "YouTube" – pasaką skaitančią mamą, jų vaikystėje esama ir teigiamų aspektų. Vienas jų – patyčių prevencija, kuriai, man regis, šiandien skiriama kiek daugiau dėmesio ir išmonės negu tuomet, kai mokyklos suolus trynė manoji karta.

Paradoksalu, bet nors pačiai (kaip turbūt dažnam moksleiviui) tikrai yra pasitaikę dienų, kai iš mokymo įstaigos pareidavau nubliautu veidu, šiandien priežasčių beveik nebepamenu. Užtat labai ryškiai atmintyje iki šiol įstrigę idiotiški pretekstai, dėl kurių per dantį kolektyviai traukdavome kitus. Tarp jų – nieko išskirtinio, vaikai juk tyčiojasi iš tų, kurie kiek kitokie. Apkūnesni, keistokai kvepia, kalba su akcentu, rengiasi ne kaip visi, neatitinka griežtų reikalavimų, koks turi būti tikras berniukas ar tikra mergaitė. Būdamas vaiku dar nelabai suvoki, kad ir su tuo autsaideriu, tebūnie visiška tavo priešingybe, turite šį tą bendra – jausmus. Jis irgi gyvas. Ir gal tai tu jam atrodai kažkoks keistas. Tačiau abu turite teisę gyventi. Ramiai ir be žodinių išpuolių ar juoko pavymui.

Norisi tikėti, kad dauguma tų, su kuriais per paskutinį skambutį atsisveikindama susimojavau aš, šiandien subrendę pakankamai, jog tai suprastų. Tikiuosi, nebeprunkščia į kumštį, išgirdę aukštesniu balsu ir kiek manieringiau kalbantį vyrą. Nebešnabžda draugeliams į ausį užgaulių juokelių, pamatę moterį kultūristę. Nebeklijuoja etikečių bendradarbiui, kuriam patinka rengtis vien spalvingais drabužiais, kuriuos nusimezgė pats iš nuosavo šuns vilnos.

Kai žmogus patiria gyvenimą, kardinaliai besiskiriantį nuo jo, ima trupėti tvirtovė, kuri vadinasi "Aš žinau geriausiai".

Ir vis dėlto nereikia toli ieškoti pavyzdžių, kad patyčios – ne vystyklai, kad kiekvienas iš jų su amžium išaugtų. Štai sėdi karštą vasaros dieną lauko kavinėje, matai artėjančią apkūnesnę merginą, išdrįsusią užsidėti šortus, ir jau girdi kūmutes prie gretimo stalo pašaipiai sakant: "Žiūrėk, kokia gražuolė!" Ar nuo galvos iki kojų išsitatuiravęs vyrukas, kuriam būtinai kas nors pajus pareigą pamoralizuoti, kaip jis, kvailys, savo kūną susigadino. O komentarai internete – išvis atskira respublika, kuriai apkeliauti vargu ar pakaktų gyvenimo (ir noro).

Štai dėl to labai mėgstu bendrauti su daug tolimų kraštų apkeliavusiais žmonėmis. Arba jei ne fiziškai, tai bent jau mintimis po knygų pasaulį paklajojusiais. Ne tik dėl įdomių istorijų, bet ir filosofijos, kurią tokie pašnekovai dažniausiai būna prisijaukinę. Kai žmogus patiria gyvenimą, kardinaliai besiskiriantį nuo jo, ima trupėti tvirtovė, kuri vadinasi "Aš žinau geriausiai". Pamačiusį Azijos gatvėse altorėlius su limonadu, skirtu dievams, maisto turgus, kuriuose vabalai – ne radinys higienos kontrolei, o delikatesinė prekė, ar šeimas, kuriose melstis penkiskart per dieną – normalu, mažai kas stebina neigiamai. Ir jei į tokį žmogų žiūri su pagarba bei teigiama emocija, jis nesukinės pirštu prie smilkinio tau – net jei vietoje skrybėlės ant pakaušio esi prisitvirtinęs ananasą. O jei dar turi ką papasakoti, žiūrėk, gal net išmoksite vienas iš kito kažko naudingo ir paaiškės, kad ananasas – ekologiškas ir patogus galvos apdangalas.

O štai kai egzistuoji kaip arklys, užsidangstęs akidangčiais, nesiliauji galvoti, kad tai, koks esi, kaip gyveni ir mąstai tu – tobulas pavyzdys. Ir kiekvienam, netelpančiam į tuos rėmus, mėgini skaudžiai parodyti, kur jo vieta. Aiškini, su kuo tuoktis, nes kitokia meilė negu tavo – netikra, nurodinėji, kokią šukuoseną nešioti, nes įmantresnė – išsidirbinėjimas, ar kam melstis, nes du dievai po vienu stogu arba vienos valstybės perimetre juk tilpti negali. Tarsi vaikas, kuris nepažįstamą objektą iškart laiko grėsmingu, todėl geriau pirmas puls, kad tik nekiltų grėsmės tam, ką taip gerai žino.

Tai štai, tikiuosi, kad dabartinė jaunoji karta, tebūnie ir per išmaniojo ekraną, pamatys, jog pasaulis didžiulis bei margaspalvis. Ir neapsiriboja vien jų laiptine. O kartu vis dažniau primins tai ir savo tėvams bei seneliams, jei šie netyčia primiršo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

darwin

darwin portretas
Kova prieš patyčias ar netolerancija yra kova prieš vėjo malūnus. Žmonės nori dominuoti ir tai daro ir darys įvairiais būdais, tai kaip naturali atranka, stipresnis suėda silpnesni, tik žmonės išvystė įvairesnių būdų perteikti ta kovą ne vien fiziškai. Taspats ir su pinigais, santykiais ir visa kita. Visi nori maksimizuoti savo galią kitų saskaita.

Adelė

Adelė portretas
Pastebėjimas: galima už kažką suvalgyti sriubą, sušluoti šiukšles, bet džiaugtis derėtų "dėl vaikų"

xxx

xxx portretas
pastebejimas -jis ar ji -nesvarbu,yra asmuo perpildytas pavydo ir nuodu kuriais pats ar pati pasprinks ,linkiu issipildimo
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Netektis ir rinkimai
    Netektis ir rinkimai

    Pagrindinė naujiena šiomis dienomis, be abejo, išskirtiniausios Europos katedros gaisras. Šiurpi naujiena, tik puiku, kad Paryžiaus gaisrininkai padarė stebuklus. Išsaugota daugybė katedros turtų, įskaitant relikvijas ir vitra...

    17
  • Tvarkytis – madinga?
    Tvarkytis – madinga?

    Atsimenate, kaip socialinių tinklų vartotojai buvo išsikraustę iš proto dėl ledinio iššūkio? Stingdančio vandens kibirus ant savęs vertėsi ir pramogų pasaulio žmonės, ir garsiausi politikai. Tarkime, kad tai padėjo grūd...

    1
  • Degantys bokštai ir spindintys kupolai
    Degantys bokštai ir spindintys kupolai

    Praėjo kelios dienos, nuo tragiškų akimirkų kai liepsnojo Dievo Motinos katedra. Liepsnos, kurios prarijo bažnyčios bokštą ir Prancūzijos pasitikėjimą savimi. Katedra, kuri stovėjo per amžius, staiga užsidegė dėl žmogiškojo ...

    10
  • Dangiškosios ramybės vartai
    Dangiškosios ramybės vartai

    Ketvirtoji Mao Zedongo (1893–1976) žmona Jiang Qing (1914–1991) buvo itin ambicinga moteris. Po Mao mirties ji kartu su Zhangu Chunqiao (1917–2005), Yao Wenyuanu (1931–2005) bei Wangu Hongwenu bandė perimti valdžią. ...

    16
  • Prakeiksmai ir palaimos
    Prakeiksmai ir palaimos

    Žiniasklaida bei socialiniai tinklai – ne saldainis, kad jų "įdaras" patiktų visiems. Neretai skundžiamasi, jog turinys čia nekokybiškas, sukaltas atbulomis rankomis, žvejojantis like’us bei clickus. Ir kai kuriais atvejais ...

    6
  • Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins
    Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins

    Artėjant didžiausiai pavasario šventei – Velykoms – galima pripažinti, kad gyventojams ir verslui metų pradžia, nepaisant niūresnių nuotaikų Vakarų Europoje, buvo tikrai nebloga. Statistikos departamento apklausos rodo, kad gyventoj...

  • Susikurta apokalipsė
    Susikurta apokalipsė

    Keistas gyvenimo paradoksas, bet labiausiai turistus traukianti šalis, Prancūzija, iš amžinojo gyvenimo džiaugsmo šaltinio ėmė virsti negandų epicentru. Atrodo, taip neseniai verkėme islamistų išžudyto "Charlie Hebdo&q...

    6
  • Chimeroms visai nejuokinga
    Chimeroms visai nejuokinga

    Didžioji Velykų savaitė pasaulio katalikams, taip pat ir sveiko proto laisvamaniams prasidėjo pašėlusiai. Čia švelniai pasakyta. ...

    3
  • Ką vairuoti sunkiau?
    Ką vairuoti sunkiau?

    Labai įdomu, kas šiemet po Prezidentės Dalios Grybauskaitės stos prie valstybės vairo. Ir labai neaišku, kuo vienas būsimas pirmasis šalies vairuotojas geresnis už kitą. Kalbėti jie visi moka ne tik lietuviškai. Gražiais &s...

    2
  • Jūsų klausimai apie kaupimą pensijai nėra kvaili
    Jūsų klausimai apie kaupimą pensijai nėra kvaili

    Neretai mūsų baimė pasirodyti kažko neišmanantiems ar perdėtas visažinio žmogaus įvaizdžio puoselėjimas mums gali trukdyti sužinoti tokius dalykus, kurie padėtų priimti iš tiesų svarbius sprendimus. Pensijų reformai kirtus pusiauke...

    1
Daugiau straipsnių