- Zigmas Jurevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apsiaustis baigėsi. Išorės priešų į kampą įspeista motušė Rusija nepasidavė: liko ištikima savo įsitikinimams ir stojiškai priėmė nuosprendį. O svarbiausia – iki paskutinio atodūsio neišdavė savo tamsių paslapčių.
Prieš keletą dienų sporto pasaulį sudrebino žinia apie Rusijos rinktinės pašalinimą iš 2018 m. Pjongčango olimpinių žaidynių. Tiesa, tik su savo šalies simboliais – vėliava, apranga ir himnu. Dėl dopingo neįkliuvę rusai galės išmėginti laimę kaip neutralūs dalyviai, atstovaudami Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) ekipai.
Kas demokratiškai valstybei reikštų šansą apsivalyti nuo daugelį metų darytų nuodėmių, Rusijoje priimta kaip antausis ir baisus pažeminimas. Bet čia – nieko naujo. Savotiško kapitalistų suokalbio prieš tiesos ir humanizmo karaliją motyvas girdimas dar nuo gūdaus sovietmečio. Ir tuomet Sovietų Sąjunga, ir dabar Rusija uoliai kuria vargšės aukos įvaizdį, kenčiančios dėl visų pasaulio silpnųjų ir teisiųjų. Kremliui pavaldžios valstybinės žiniasklaidos priemonės savo vartotojams sutartinai bruka mintį, kad taip įtakingi amerikiečiai ir Vakarų Europos valstybių atstovai mėgina dar kartą parklupdyti savo pagrindinę konkurentę. Ir, jei kalbėtume apie sportą, tai yra tiesa – Rusijos žiemos sporto šakų atstovai buvo parklupdyti. Triukas tik toks, kad šią poziciją jie užėmė savanoriškai. Užuot sąžiningai kovojusi 2014 m. Sočio olimpiadoje, Rusija užsigeidė pasidaryti šventę savo kieme ir priemonių tam nesirinko. Milžiniška šalis, kurią pusę metų dengia sniegas, yra pasmerkta sėkmei žiemos sporto šakose. Tačiau net ir jai, norint aplenkti visą pasaulį, reikėtų nuoseklaus, daugelį metų trunkančio darbo. Kremlius pasuko kitu keliu: įžūliai sukčiaujant laimėti Sočio olimpiados komandų įskaitą, taip pakeliant Vladimiro Putino reitingus prieš prezidento rinkimus.
Jei ne ryžtingi pasaulio sporto bendruomenės žingsniai, Pjongčange istorija galėjo pasikartoti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šiuolaikinis folkloras1
Gyvenimas kėsinasi perrašyti folklorą. Patarlę „Davė Dievas dantis, duos ir duonos“ jau reikėtų pakeisti: „Atėmė Dievas dantis, atims ir duoną“. Jokių metaforų įžvelgti nereikia – pakaks suvokti tiesmukai. Nete...
-
Mobingo skvernai1
Faktas. Pravieniškių kalėjimo pareigūnai kurstė sunkius nusikaltimus padariusius nuteistuosius pabėgti. Tačiau tie neskubėjo: spyriojosi, branginosi. O ko tikėtis iš piktadarių? Prižiūrėtojai buvo atkaklūs: siūlė pinigų, be to, pa...
-
L. Savickas: neleisime teisiniuose procesuose užvilkinti sumokėtų baudų grąžinimo žmonėms1
Baudas iš gyventojų rinko drąsiai, o dabar net paaiškėjus, kad tai darė neteisėtai, pinigų grąžinti neplanuoja. ...
-
Metamorfozės. Koba7
Josifo Visarionovičiaus Džiugašvilio (1878–1953) vaikystės ir paauglystės laikais dabartinės Gruzijos (Sakartvelo) valstybės žemės buvo gili Romanovų imperijos provincija, kurioje ko nors pasiekti norintis žmogus būdavo verčiamas atsis...
-
Š. Vaitkus sveikina Kretingos merą: nereikia pykti ant Palangos23
Gerbiamas Kretingos rajono savivaldybės mere Antanai Kalniau, sveikinu ir kviečiu arbatos puodeliui. ...
-
„Antroji Lietuva“ nenusileis „Pirmajai Lietuvai“2
Lietuva atšventė 34-uosius atkurtos Nepriklausomybės, Laisvės metus. Per kelis dešimtmečius ėjome nelengvu Lietuvos keliu. Buvo sunku, nors ir dabar ne visiems yra lengva socialiai gyventi, įsitvirtinti mūsų gražioje tėvynėje. ...
-
Linkėjimai iš Kremliaus2
Senų gerų įpročių atsikratyti sunku, o neretai ir iš viso neįmanoma. Tai liudija pastarasis brutalus išpuolis Vilniuje prieš didžiausio Kremliaus priešo A. Navalno (kuris toks liko net miręs) bendražygį L. Volkovą. Užpuo...
-
Šventos dviprasmybės5
Popiežiaus Pranciškaus valdoma katalikų bažnyčia išjudino Kubos ir JAV santykius. Ne be pirmojo popiežiaus iš Lotynų Amerikos pastangų prie derybų stalo sėdo ketvirtį milijono gyvybių nusinešusio konflikto Kolumbijoje pus...
-
Būtis – lyg telefono kopija8
Praėjusią savaitę įvyko tragedija, lėmusi atominį sąmyšį šalyje: dingo socialiniai tinklai „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“. Kuriam laikui. ...
-
Išaugti vardai4
Pasikeisti vardą kai kur pasaulyje – nesunku, tai jokia keistenybė. Amazonijos čiabuviai tiki, kad vardas auga kartu su žmogumi, todėl jį reikia keisti kas septynerius metus. Izraelyje vardą galima pasikeisti įvykus svarbiam pokyčiui gyvenime, t...