Europos ateičiai didžiausią grėsmę kelia viena problema

Vienas žymiausių pasaulio politologų, buvęs JAV prezidentų patarėjas Zbigniewas Brzezinski kadaise rašė, jog Europa virsta „patogiausiais pasaulyje senelių globos namais“, nes yra pernelyg patenkinta savimi ir nepakankamai aktyvi saugumo politikos srityje.

Ir nors 2019 metais netrūks svarbių įvykių, vargu, ar Europos politinis vaizdinys artimiausiu metu esmingai keisis.

Atrodytų, pagrindo nerimui ir politinės krizės nuojautos žemyne netrūksta. Visų pirma, kitais metais visaverčių ES narių skaičius pirmą kartą istorijoje ne padidės, o sumažės. Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti iš bendrijos bus įgyvendintas kovo pabaigoje – nors po to seks 21 mėnesio trukmės pereinamasis laikotarpis, formaliai balsavusiųjų referendume valia bus įgyvendinta.

Tai turės įvairialypių pasekmių. Kadangi Jungtinė Karalystė yra trečia didžiausia ES šalis, bendrijoje liks kiek mažiau nei 450 mln. gyventojų – pagal proporciją tai prilygtų situacijai, jei Lietuva staiga netektų viso Kauno ir Alytaus. ES bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 16 proc. ir nukris žemiau JAV, tad ES galia globalioje ekonomikoje bus menkesnė nei iki šiol. Bet kai kur galbūt pavyks sutaupyti – pavyzdžiui, į Europos parlamentą vietoje 73 britų atstovų bus renkami 27 kitų valstybių nariai, o bendras parlamento politikų skaičius sumažės iki 705. Be to, visuose ES sprendimų priėmimo kabinetuose reikės viena kėde mažiau.

Išstojimo kaštų turėtų tikėtis ir Jungtinė Karalystė. Trečdalis šioje šalyje suvartojamo maisto importuojama iš ES valstybių. Jei dabar prekyba tarp ES ir Jungtinės Karalystės vyksta laisvai, vieningosios rinkos sąlygomis, tai potencialiai atsirasiančios papildomos prekybos kliūtys (mokesčiai, kokybės standartai) gali padidinti produktų kainas Jungtinėje Karalystėje. Blogiausiu atveju, jei Jungtinė Karalystė ir ES nepasieks tarpusavio prekybos susitarimo, britams gali tekti pajusti šiokį tokį maisto tekimo sutrikimą dėl naujai diegiamų pasienio procedūrų.

Bet daugiausiai abejonių kelia tai, jog ES ir Jungtinės Karalystės išsiskyrimas gali įvykti it piktos skyrybos – abiem pusėms nesutarus, kas bus toliau. Nors tai būtų blogas scenarijus, kol kas derybos dėl fundamentalių klausimų stringa. Daugiausiai neaiškumų dėl pasienio tarp Šiaurės Airijos, kuri yra Jungtinės Karalystės dalis ir išstos iš ES, bei Airijos, kuri lieka ES, ateities. 1998 metais, pasibaigus kruvinam konfliktui, buvo pažadėta, jog tarp šių dviejų šalių niekada neiškils nauja siena. Tačiau dabar tai atrodo sunkiai tikėtina, mat Airija negali su ne ES nare turėti nekontroliuojamo migracijos bei ekonominių gėrybių judėjimo. Prieš mėnesį viešėdamas Europos Komisijoje ne kartą girdėjau, jog šio Gordijaus mazgo raizgymas užtruks, o gal ir apskritai nebus išnarpliotas laiku.

Antra, Europoje auga ES priešininkų gretos. Tad tikėtina, kad Europos Parlamente bus daugiau euroskeptiškų politikų. Šiuo metu iš 751 nario tokiose frakcijose dirba 151, arba vos penktadalis. Tačiau kai kurie veikėjai, pavyzdžiui žymusis Brexit šalininkas Nigelis Farage‘as, tikisi, jog jau kitais metais šis skaičius perkops 200. Vienas didžiausių augimų gali įvykti Vokietijoje – partija Alternatyva Vokietijai šiuo metu turi tik vieną atstovą Europos parlamente, bet pastaruosiuose nacionaliniuose rinkimuose pirmą kartą istorijoje surinko beveik 13 proc. balsų ir tikisi savo rezultatą markiai pagerinti.

Tiesa, išliks dilema – ar euroskeptikai iš skirtingų ES valstybių gali dirbti kartu. Nors juos vienija nepasitenkinimas dabartine bendrijos situacija, susitarti dėl kitų klausimų dažniausiai yra pernelyg sudėtinga. Todėl ir dabar parlamente veikia trys skirtingos ES nepatenkintųjų frakcijos, o ne viena. Jau dabar Marine Le Pen ir kiti balsingiausi lyderiai bando kurti koalicijas su panašiomis kitų valstybių partijomis. Prie to prisideda ir Donaldo Trumpo ideologu ilgą laiką laikytas Steve‘as Bannonas, sukūręs judėjimą, teikiantį paramą euroskeptiškoms partijoms visame žemyne. Tačiau praktika išlieka sudėtinga: pavyzdžiui, Austrijos kancleriu tapęs Sebastianas Kurzas neseniai pažadėjo Vienos ir Romos vienybę, mat Italijoje rinkimus laimėjo panašią ideologiją puoselėjanti „Penkių žvaigždžių“ partija. Visgi ambicingi planai kartu spręsti tokias bėdas kaip migracija baigėsi jau po kelių savaičių – tiesiog nepavyksta susitarti.

Trečia, euroskeptikai galėtų pasidžiaugti bent tuo, jog sustabdė kai kurias euroentuziastų iniciatyvas. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas norėjo, jog britų turėtos vietos Europos parlamente taptų transnacionalinėmis – t.y. rinkėjai visoje Europoje balsuotų ne tik už vietines politines partijas, kurios vėliau jungiasi į europines frakcijas, bet ir už visą ES atstovaujančius sąrašus. Visgi tokia idėja buvo atmesta, mat politikai jautė, kad tai taptų lengvu kritikos taikiniu. Kol kas stringa ir platesnių Macrono reformų siūlymai. Tikėtina, kad eurozonos integracija išaugs, o galbūt atsiras net ir kažkas panašaus į ES finansų ministrą, tačiau vargu, ar tai prilygs revoliucijai. ES intensyvina bendradarbiavimą ir gynybos srityje, steigiamas bendras įsigijimų fondas ir judama intervencinių pajėgų kūrimo link, bet kol kas tai nepanašu į esmingą saugumo architektūros kaitą.

Tad didžiausia grėsmė Europai išlieka viena – nevaldoma migracija. 2015 metais kilus imigracijos krizei ES politinė mašina ėmė aižėti – prasidėjo ideologinė kova tarp atvirumo ir visiško „sienų uždarymo“, nebuvo pasiektas konsensusas dėl priemonių stabdyti srautus, imta ieškoti „atpirkimo ožių“. O juk į Europą atvyko vos kiek daugiau nei milijonas žmonių, arba penktadalis procento (!) ES gyventojų skaičiaus. Šiuo metu srautai yra minimizuoti, tačiau sunku net įsivaizduoti, kaip baigtųsi dar viena ir dar didesnė krizė. Manyti, jog jos nebus, naivu – Afrikos gyventojų skaičius per kelis dešimtmečius padvigubės ir pasieks 2 milijardus, o klimato kaita, vandens ir maisto stygius, kariniai konfliktai toliau kamuos Vidurio Rytų regioną. Milijonai žmonių dėl šių priežasčių turės daug paskatų ieškoti geresnio gyvenimo Europoje. Tad net ir nuosaikios prognozės teigia, kad per penkis dešimtmečius imigrantai darbingą ES populiacijos dalį išaugins bent 71 mln.

Būtent tai kels didžiausią grėsmę Europos politiniam projektui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Ką mums atvežė migrantai? "Migrantų atliekami išža_ginimo išpuoliai tapo didele problema po masinės sek_sualinės prievartos, įvykusios 2015/16-ųjų Naujųjų Metų išvakarėse Vokietijos Kelne ir kitur. Nuo to laiko Vokietijoje pastebėta gausybė pranešimų apie migrantų ly_tinius išpuolius prie baseinų, muzikos festivaliuose ir atsitiktinius išprie_vartavimus, susijusius su moterų sportavimu ar pasilinksminimais nakties metu. Praėjusiais metais Bavarijos vyriausybė atskleidė, kad migrantų ly_tinių išpuolių skaičius padidėjo 91 proc., o Berlyne migrantai padaro pusę visų nusikalstamų veikų." Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

Feiku

Feiku portretas
Europai gresmes kelia kremlius, "pabegeliai" ir klimato kaita. Su kitomis problemomis susitvarkysime.

europai didziausia gresme kelia JANKYNAS

europai  didziausia  gresme  kelia  JANKYNAS portretas
Jankiu karines bazes europoje ,BVP procentu ciulpimas is visu saliu ,ir jankyno beatodairiskas karu suiruciu ,perversmu oranziniu revoliuciju kelimas ir pagegeliu bei emigrantu gaminimas ,kuriuos pagal nato ysipareigojimus privalo globot ,finansuot ir maitint europos sajunga....
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kitokios „Brexit“ pamokos
    Kitokios „Brexit“ pamokos

    Balsavimą Didžiosios Britanijos parlamente dėl "Brexit" sutarties apžvalgininkai pavadino tiesos valanda. Be britiškosios prasmės – pasiekta lemiama šalies išstojimo iš ES stadija, po kurios taps aiškus t...

    1
  • Ko nori britai?
    Ko nori britai?

    Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies Vyriausybės susitarimą su Europos Sąjunga (ES) dėl išstojimo. Rezultatas buvo tikėtinas, tik netikėta persvara tų, kurie neprit...

    4
  • Mažinant net didėja
    Mažinant net didėja

    Žalieji valstiečiai vis primena savo pažadą mažinti politikų skaičių. Tad Seimo puode vėl kunkuliuoja senas viralas: ar ne per daug parlamentarų? Vėl nebeaišku, kiek jų reikia. Net patiems idėjos autoriams. Anksčiau sakė, kad gana ir 101....

    1
  • Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų
    Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų

    Daugiau negu pusė gyventojų mano, kad būstas 2019 metais brangs, ir vos dešimtadalis laukia kainų korekcijos. ...

  • Pasitikėjimas ekonomika Lietuvoje – didžiausias tarp Baltijos šalių
    Pasitikėjimas ekonomika Lietuvoje – didžiausias tarp Baltijos šalių

    Pagal naujausius Bloomberg duomenis, 2018 metus Lietuva užbaigė pasiekusi didžiausią Ekonomikos pasitikėjimo indekso reikšmę iš visų trijų Baltijos šalių – 114,3. ...

    4
  • Ar A. Tapinas atsiprašys V. Titovo?
    Ar A. Tapinas atsiprašys V. Titovo?

    Žurnalistu save įvardinančio A.Tapino premjerui duotas terminas baigiasi. Jėzau, Jėzau, liko keturios dienos, ir S.Skvernelis turės atsiprašinėti "Laisvės TV" (per kokį kanalą ją rodo?) moderatoriaus, įsižeidusio dėl to, kad jį ...

    48
  • Svarbi pagarba
    Svarbi pagarba

    Ar ne per daug pas mus švenčių ir memorialinių dienų, kurias minime? Kai kas sako, kad per daug. Na, kam per daug, gali sau neminėti. Nėra jokios prievolės minėti, privalomi minėjimai buvo tik sovietmečiu. Tačiau, ignoruodami šias dien...

    7
  • Padorumo testas
    Padorumo testas

    Ši diena prasidėjo šviesa languose. Aštuntą ryto juos dešimčiai minučių atmerkė vienybės ir atminimo žvakutės. Pilietinė iniciatyva "Atmintis gyva, nes liudija" gimė 2008-aisiais, įkvėpta moksleivių. ...

    2
  • Krizė ateis, o kaip <span style=color:red;>(ar)</span> mes jai ruošiamės?
    Krizė ateis, o kaip (ar) mes jai ruošiamės?

    Pastaruoju metu viešoje erdvėje netyla ne tik ekonomistų, bet ir politikų diskusijos apie (ne )artėjančią krizę, recesiją, pasaulinį finansinį nuosmukį ar net naująją didžiąją depresiją. ...

    12
  • Raudonojo rojaus vartai
    Raudonojo rojaus vartai

    Legendinis britų premjeras teigė: "Niekas nežino, ką Sovietų Rusija ir jos tarptautinė komunistinė organizacija ketina daryti artimiausioje ateityje arba kur yra jų ekspansinių tendencijų ir polinkio primesti savo ideologiją ribos, ir ar apskri...

    12
Daugiau straipsnių