- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkybių prispirti ryžtis didžiausiai istorijoje ES plėtrai šio bloko senbuvių politikai kalbėjo apie dviejų greičių Europą – savotiškus klubus, į kuriuos būtų priimama tik už atitinkamus nuopelnus, matuojamus labai konkrečiais ekonomikos rodikliais.
Aplinkybių prispirti ryžtis didžiausiai istorijoje ES plėtrai šio bloko senbuvių politikai kalbėjo apie dviejų greičių Europą – savotiškus klubus, į kuriuos būtų priimama tik už atitinkamus nuopelnus, matuojamus labai konkrečiais ekonomikos rodikliais. Tokios kalbos, laimei, užgeso, tačiau akivaizdu, kad elito ir pakraščio plebėjų Europa egzistuoja. Tik matuojama ji ne ekonominiais rodikliais, ne buvimo ES nare stažu – veikiau vertybėmis.
Šių dienų informacinėje erdvėje galime puikiai matyti, kaip šis susiskirstymas atrodo realybėje. Plebėjų stovykloje – naujieji putinofilai, tarp kurių išvysime pietų slavus, mažąja Vladimiro Putino kopija vadinamą Vengrijos premjerą Victorą Orbaną, retsykiais šmėžteli prancūzų ir italų šešėliai, užsuka senamadišką neutralumą bandantys propaguoti suomiai. Jei su šia kompanija lygintume elito atstovus, ryškių skirtumų nerastume – priešingu atveju juk paprasčiausiai nebūtume prie vieno standarto prisiderinę savo nacionalinių įstatymų, nerinktume bendro parlamento narių, neprekiautume vienodo ilgio agurkais. Atvirkščiai: dėl savo lingvistinio išskirtinumo, meilės žemės ūkiui, bendro karaliaus ir gyvenimo sovietinio lagerio patirties su vengrais rastume daugiau panašumų nei su serais iš ūkanotojo Albiono. Kas atsitiko, kad ūmai iš taško žemėlapyje virtome šalimi, kuri sako tai, ko nedrįsta kiti, kovoja dėl svetimos valstybės teritorijų, aukoja savo ekonominius interesus neturėdama atsarginio plano?
Atsakymai, matyt, užkoduoti istorijoje. Tai ne tik 1940-ųjų birželis, bet ir gerokai vėliau, kad ir 1997 m. liepa, kai Lietuva buvo palikta už ES durų kaip nepakankamai pažangi kandidatė. Anuometės valdžios frazė "darysime viską, kad ES negalėtų mūsų nepriimti" atspindi ne tik pastangas perimti kur kas svarbesnį dalyką nei ES teisė – vertybę, dėl kurios 1957 m. ir prasidėjo jos istorija: užtikrinti taiką Europoje. Tad šia prasme drąsiai galime kalbėti apie du ES klubus, nes esame prestižinės stovyklos nariai – Europos elitas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?3
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo2
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...