Šalia dabar jau tarptautinės kovos su islamo ekstremistais, Europos ekonominio sąstingio ir krizės Vakarų santykiuose su Rusija dėl Ukrainos, kita didelė užsienio spaudą jaudinanti tema yra Ebolos virusas. Ką daryti, kad ši liga netaptų epidemija ir už Afrikos ribų?

Pirmiausia, ką apie Ebolos epidemiją rašo labiausiai jos niokojamų valstybių, pvz., Siera Leonės spauda? Štai stipriai pažeisto Kenemos miesto prancūzakalbis laikraštis „Critique Echo“ teigia, kad padedama tarptautinės bendrijos, Siera Leonės valdžia kas savaitę išmoka dideles sumas vietos gelbėtojams, kurie – tokia yra prielaida – su šita Ebola kovoja.

„Šalies prezidentas ir jo ministrai, sėdintys Frytaune, gali viltis, jog viskas eina kuo puikiausiai. Vis dėlto tikroji kova su epidemija yra vietos pareigūnų rankose. Jei į padėtį pasižiūrėtume atidžiau, matytume labai daug spragų, kurių kovojant su tokiu žudikišku virusu neturėtų būti“, – rašo Siera Leonės laikraštis.

O anot pietinės Švedijos dienraščio „Skanska Dagbladet“, Švedija į vakarų Afriką dabar siunčia ne tik pinigus, bet ir žmones, kurių išties labai reikia. Vietos medikams beviltiška susidoroti vieniems.

„Laimė nelaimėje, kad vis daugiau šalių suprato, koks didžiulis dabar gelbėtojų poreikis. Užsienio savanorių atsiranda nemažai“, – rašo Malmės Švedijoje dienraštis.

Londono dienraščio „Independent“ nuomone, pagaliau į Ebolos epidemiją reaguojama krizės apimtį atitinkančiu būdu. O vis dėlto reikia daryti daug daugiau.

„Ebola pirmiausia kerta pačioms vargingiausioms pasaulio šalims. Užtat vargu, ar globalioji vaistų pramonė imsis komercinės rizikos plėtoti ir išbandyti naujus gydymo metodus. Čia įšokti turėtų vyriausybės ir mokslo institutai.

Gėda, kad Vakarų valstybės reagavo tik tada, kai užkratas palietė jų pačių piliečius“, – rašo Jungtinės Karalystės sostinės dienraštis.

Panašiai atsiliepė ir Dubajaus anglakalbis dienraštis „Gulf News“. Anot jo, tai, kad Ebola prapliupo Afrikoje, akivaizdžiai pakenkė išsivysčiusiųjų šalių reakcijai. Blaiviai ją galima vertinti taip: kadangi epidemija nėra mūsų kieme, tai mums čia nėra ko rūpintis ar kištis.

„Gailestingosios mirtis Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kiti atvejai ten ir Ispanijoje privedė prie to, kad Amerika ir kitos valstybės tikrina keleivius, nors nauda iš to abejotina. Abejingumas epidemijos atžvilgiu turi liautis, nes laikrodis tiksi“, – rašė Jungtinių Arabų Emiratų laikraštis dar ketvirtadienį.

Bolivijos sostinės La Pazo dienraštis „Prensa“ džiaugėsi, kad įtariamos Ebolos atvejis Bolivijoje nepasitvirtino ir kad ekspertų nuomone, masinis šios ligos išplitimas Pietų Amerikoje gana netikėtinas. Tačiau per keliautojus virusas iš Afrikos gali pakliūti ir pas mus.

„Vis dėlto atitinkamos įstaigos daugelyje pasaulio dalių atrodo dar nepakankamai išgąsdintos“, – rašė Bolivijos laikraštis taip pat ketvirtadienį.

Kai kurie Jungtinių Amerikos Valstijų laikraščiai jau visą savaitę ragina nepulti į paniką. Štai Pietų Karolinos Rokhilo miesto dienraštis „Herald“ antradienį, spalio 14-ąją, rašė, kad „Jungtinės Valstijos, rodos, kenčia nuo kraštutinio užsikrėtimo Ebola – ne pačiu virusu, bet kone virusiniu susijaudinimu dėl amerikiečiams iš jo kylančios grėsmės. Laikas nurimti.

Taip, Ebola iš esmės yra itin gąsdinanti liga. Tai baisus būdas mirti, o tai, aišku, ir kelia baimę šia liga užsikrėsti. [...] Vis dėlto pagal visus rodiklius Jungtinės Valstijos visiškai pasirengusios ja susirgusius gydyti ir užkirsti kelią ligos plitimui gerokai prieš jai tampant epidemija.

Turime gydytojus, gydymo įstaigas, izoliatorius ir protokolus, ribojančius sveikatos darbuotojų kontaktą su pacientais, ir turime įrangą visų saugumui.“

„Tikroji krizė yra Afrikoje, ypač trijose vakarų Afrikos šalyse, kur liga plinta greitai – tai Liberija, Siera Leonė ir Gvinėja. [...] Jos beveik neturi galimybių sustabdyti ligos plitimą pačios vienos, be pagalbos iš užsienio“, – rašė Pietų Karolinos dienraštis.

O pagrindinis Amerikos sostinės dienraštis „Washington Post“ savo vedamajame rašė, kad „Ebola nėra kurio nors veikėjo ar veikėjų „kaltė“. Taip, Jungtinės Valstijos ir kitos šalys būtų turėjusios reaguoti daug sparčiau į ligos pasireiškimą Vakarų Afrikoje“.

„Taip, Amerikos ligų prevencijos ir sveikatos kontrolės įstaiga galėjo geriau susitvarkyti su situacija Teksaso Dalase, kur vieno paciento iš Liberijos gydymas matyt užkrėtė bent dvi seseles.

Bet tai yra precedentų neturintis iššūkis Amerikos sveikatos apsaugos sistemai ir visi – nuo prezidento B. Obamos iki pirminių sveikatos darbuotojų – dirba iš geros valios ir, žinoma, bedirdami mokosi – kitaip ir būti negali“.