Dėmesio, muzika!

Kiekvienais metais, prieš festivalį "Kaunas Jazz", įprasta susimąstyti, ką mūsų gyvenime ir visuomenėje reiškia muzika, koks jos vaidmuo didinant žmogaus empatiją, sėkmingesnį susikalbėjimą daugelyje socialinių ir šeimos situacijų bei ugdant laimingesnę asmenybę.

Daugelis iš mūsų į muziką sąmoningiau beveik nekreipiame dėmesio. Kai kurie žmonės iš prigimties neturi muzikinės klausos ir ne tik netaptų gerais atlikėjais, bet ir yra abejingi muzikiniams garsams, melodijoms, ritmui bei kitoms muzikos ypatybėms, kurias, norint suprasti muziką, reikia mokėti skirti ir suvokti. Muziką ignoruojantys žmonės vis dėlto nėra nuo jos apsaugoti: girdi ją viešajame transporte, kavinėse, restoranuose, kitose vietose, kur muzika dažniausiai skamba atsitiktinai, nėra specialiai parenkama ir nesuprantama kaip svarbus aplinkos elementas. Nors mūsų visuomenės muzikinis sąmoningumas pastebimai auga, dar daug yra vietų, kuriose jautresniam muzikai žmogui kyla noras užsikimšti ausis. Pagal mūsų aplinkos muziką derėtų daryti prielaidą, kad dauguma žmonių į muziką nekreipia jokio dėmesio. Vis dėlto tai nebūtų tikra tiesa – esama daugybės žmonių, kuriems muzika yra svarbi.

Kitas žmogaus ir muzikos santykio lygis galėtų būti pavadintas vartotojišku: mums norisi specialiai pasirinkti žanrą, stilių ir atlikėją, kai esame ten, kur muzikos parinkimas priklauso nuo mūsų. Šiai kategorijai pavadinti geriausiai tiktų "melomanų" ar "beveik melomanų" sąvokos. Tokie žmonės specialiai perka garso techniką (grotuvus, stiprintuvus, vinilinėms plokštelėms skirtą įrangą). Logiška, kad turint gerą garso atkūrimo techniką, prireikia ir subtilesnės muzikos. Tokie išlavinto skonio klausytojai įgauna vidinę teisę pasijusti savotiškais aristokratais: tik jie vis dar perka senas plokšteles ir klausosi, kiek įmanoma, tikro, prastos technikos nesugadinto garso. Į tokius žmones skeptiškai žiūrinti visuomenės dalis populiariai bando įrodyti, kad nuo stiprintuvo, grotuvo ir kolonėlių girdimoji kokybė beveik nepriklauso. Toks teiginys – visiška netiesa, nes geriausią garso techniką pasaulyje gamina mažos dirbtuvės, kuriose kolonėlių ar stiprintuvų kūrėjai ištisas dienas eksperimentuoja su garsu.

Dar viena, paprastai jaunesnio amžiaus klausytojų grupė – tai interneto muzikinių programų naudotojai, kurie, pasitelkę šias programas, gali sekti muzikinio pasaulio naujienas ir gerai orientuotis, kai reikia rinktis, ką klausyti šįvakar. Sakysite, kam tie melomanai, kam įdomus šiame praktiškame pasaulyje muzikinis skonis, pakanka tinkamos radijo stoties ir muzikinis malonumas jau garantuotas. Tai ir vėl netiesa, nes akivaizdu, kad subtilesnis ir įdomesnis santykis su muzika yra abipusiais ryšiais susijęs su mūsų gyvenimo kokybe – kuo geriau gyvename (ne vien materialiai, bet ir emociškai), tuo labiau renkamės, ką klausyti, ir išvis daugiau įtakos darome savo artimiausiai aplinkai.

Net ir tie, kurie atidžiai renkasi muziką, dažnai lieka jos paradoksaliai iš tiesų neišgirdę – jiems muzika reikalinga tik kaip garsinis fonas veikiant ką nors kita. Labai retas iš mūsų į muziką kreipia dėmesį kaip į objektą. Jei apsidairytume, tarp savo šeimos narių, draugų ir pažįstamų žmonių rastume labai nedaug tokių, kurie, vakarui atėjus, sėdasi į patogų krėslą, įjungia savo norimą muziką ir leidžia sau beveik valandą (vienos plokštelės apytikrė trukmė) nieko daugiau nedaryti, tik klausytis. Toks santykis su muzika, kai klausomasi vienos plokštelės, – tai jau intelektinis lavinimasis, labai nutolstantis nuo muzikos kaip laiko mašinos suvokimo, kuriam būdinga tai, kad renkamės klausyti mums praeitį primenančią muziką. Intelektualus muzikos klausymas – tai gebėjimas išgirsti jos pasakojimą. Paslaptis čia labai paprasta – kiekvienos plokštelės melodijų seka kuria siužetą, kurį išgyvename ir intuityviai. Taip plėtojamas linijinis mąstymas, būdingas kiekvienam išsilavinusiam žmogui. Tik mūsų visuomenėje įprasta, kad tokį mąstymą dažniau vystome literatūra ar kinu.

Dar aukštesnis, išeinantis už vartojimo, santykis su muzika yra grojimas muzikos instrumentais namuose. Ne vienas žmogus vaikystėje, mokyklos metais yra lankęs meno mokyklą, kurioje pramoko groti vienu ar kitu instrumentu. Daugelis vėliau šias pamokas pamiršta ir gebėjimų toliau nelavina. Dar prieš kelis dešimtmečius mokslo įrodyta, kad nuolatinė rankų pirštų galiukų veikla yra smegenų stimuliavimas, skatinantis geresnę aukštąją nervinę veiklą – geresnę savijautą, refleksiją ir protines galias. Muzikavimas namuose yra sena kaip Lietuvos dvarai tradicija, kuri leidžia patirti, nors ir neprofesionalo, tačiau išsilavinusio žmogaus aukštesnę savivertę. Vakarėlis, kurio metu šeimininkas groja fortepijonu ar smuiku, – tikrai daug sėkmingesnis nei banalūs pokalbiai ar mėgavimasis maistu.

Kitas, aukščiausio lygio muzikos potyris yra jau susijęs su profesionalia veikla – tai koncertinis muzikos atlikimas ir kalbėjimas apie ją specifiniais terminais bei sąvokomis.

Koks yra festivalio "Kaunas Jazz" klausytojas? Kurios iš aptartų grupių atstovų tarp klausytojų yra daugiausia? Į šiuos klausimus turbūt ne tik neįmanoma, bet ir neprasminga atsakyti. Tačiau labai pageidaujama, kad džiazo festivalis paskatintų pradžioje gal nedrąsų ir neužtikrintą žingsnį viena pakopa arčiau profesionaliosios muzikos, nes nuo to stebėtinai stipriai priklauso mūsų nefestivalinė kasdienybė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Asta

Asta portretas
Tik nereikia atskirti elito ir eilinių žmonių. Muzika - demokratiška smenas, kas ko nori, kas kaip supranta, tas tokios ir klausosi.

Saulenė

Saulenė portretas
Džiazo festivalis yra tapęs Kauno vizitine kortele, tik labai lengva "parduoti" masėms už gryną pinigą net ir prastą džiazą - tereikia pavadinti atlikėją žvaigžde - ir viskas, bilietai iššluojami. Šiandien girdėjau per radiją, kad Venesueloje privalomas muzikinis išsilavinimas - vaikai baigia mokyklas mokėdami groti kokiu nors klasikiniu instrumentu. Puiku! tokioje šalyje tikrai šlamšto niekas neparduotų už gryną pinigą.

Nemuzikė

Nemuzikė portretas
Mane visada piktina viešai paleidžima muzika, nepaisant erdvės ir melodijos santykių anei garsumo. netinkamoje vietoje, netinkamu garsumu leidžiama muzika gali tapti net atgrasi. Autorius teisingai siūlo pamąstyti apie savo muzikinį išprusimą ir apskritai santykį su muzika.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Sudėtinga vaikystė
    Sudėtinga vaikystė

    Lietuvos Vyriausybei sukako vieneri. Pediatrų terminais tariant, kūdikystė perkopta. Galima konstatuoti, kad vaikas nuo įprastos raidos tarsi ir neatsilieka – dantys sudygo (nors yra įtarimų, kad naujagimiui tik užgimus kai kurie įtakingi dėdės...

  • Pasišokinėjimai ant liepto galo
    Pasišokinėjimai ant liepto galo

    Vakar daugiau kaip 40 000 medikų laukė Seimo sprendimo dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Nuo šio balsavimo daug priklausė, ar bus visuotinis gydytojų ir slaugytojų streikas. Tuo pat metu iš visų pusių skambėjo rekviem m...

    2
  • Caras ir jo antikarjera
    Caras ir jo antikarjera

    Atsakydamas į tariamai paprasto darbininko (kaip dabar jau žinoma – šiam "paprasto piliečio" vaidmeniui specialiai pasamdyto Rusijos provincijos teatro aktoriaus) klausimą, Vladimiras Putinas pagaliau pranešė tikrai dalyvausi...

    15
  • Lietuvos draugystė su Izraeliu: o kur vertybės?
    Lietuvos draugystė su Izraeliu: o kur vertybės?

    Lietuvos santykiai su Izraeliu yra išskirtinai geri, palyginus su daugeliu Europos Sąjungos (ES) šalių. Dėl to džiugu, prisiminus, kiek vietos kolaborantai prisidėjo prie Lietuvos žydų žudymo per Holokaustą. Bet vardan gerų santykių ne...

    6
  • Trumpa Kalėdų eglutės istorija
    Trumpa Kalėdų eglutės istorija

    Tradiciniame mūsų kalendoriuje gruodžio 13-oji diena įvardyta kaip Šviesos, mat vakarai jau nebeilgės – saulė leisis vis tuo pat metu. Diena dar kiek trumpės iki saulėgrįžos, bet todėl, kad ryte saulutė „pramiegos“, patek...

  • Baudžiavos palikimas
    Baudžiavos palikimas

    Praėjusią savaitę Suomija minėjo 100-ąsias nepriklausomybės metines. Šios šalies istorija daug kuo primena Lietuvos, nors yra ir reikšmingų skirtumų. ...

    6
  • Gyvatės ir Žemininkai
    Gyvatės ir Žemininkai

    Lukiškių aikštė Vilniuje 1999 m. yra paskelbta reprezentacine valstybės aikšte. Statusas visada įpareigoja. Tačiau kiekviena vieta, kaip ir kiekvienas žmogus, turi savo biografiją. Ji gali būti nubraukiama ir slepiama arba ji gali ...

    5
  • Lunaparke – pamišėlių karuselė
    Lunaparke – pamišėlių karuselė

    Kad politikai žiūri į valstybės biudžetą kaip plėšikai į banką, jau tapo labiau nei akivaizdu. Pupyčių darbinimas Seime, siekis sumažinti mokesčius dvarponiams, dailios sumos niekam nereikalingiems projektams, tūkstančiai beprasmiš...

    8
  • Dėmesio centre – Jeruzalė
    Dėmesio centre – Jeruzalė

    Kaip pranešė „BBC“, palestiniečių savivaldos prezidentas Mahmoudas Abbasas pavadino Amerikos prezidento nutarimą „apgailėtinu“, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu – „drąsiu ir teisingu“, o...

    3
  • Aš feministė – myliu vyrus, skutuosi pažastis
    Aš feministė – myliu vyrus, skutuosi pažastis

    Pastaruoju metu žodis "feministė" apipintas tokiu kiekiu legendų, stereotipų ir išankstinių nuomonių, kad su juo galėtų konkuruoti nebent tokios sąvokos kaip "musulmonas" ar "tolerancija". Nemažai daliai žmonių,...

    18
Daugiau straipsnių