Dėmesio, muzika!

Kiekvienais metais, prieš festivalį "Kaunas Jazz", įprasta susimąstyti, ką mūsų gyvenime ir visuomenėje reiškia muzika, koks jos vaidmuo didinant žmogaus empatiją, sėkmingesnį susikalbėjimą daugelyje socialinių ir šeimos situacijų bei ugdant laimingesnę asmenybę.

Daugelis iš mūsų į muziką sąmoningiau beveik nekreipiame dėmesio. Kai kurie žmonės iš prigimties neturi muzikinės klausos ir ne tik netaptų gerais atlikėjais, bet ir yra abejingi muzikiniams garsams, melodijoms, ritmui bei kitoms muzikos ypatybėms, kurias, norint suprasti muziką, reikia mokėti skirti ir suvokti. Muziką ignoruojantys žmonės vis dėlto nėra nuo jos apsaugoti: girdi ją viešajame transporte, kavinėse, restoranuose, kitose vietose, kur muzika dažniausiai skamba atsitiktinai, nėra specialiai parenkama ir nesuprantama kaip svarbus aplinkos elementas. Nors mūsų visuomenės muzikinis sąmoningumas pastebimai auga, dar daug yra vietų, kuriose jautresniam muzikai žmogui kyla noras užsikimšti ausis. Pagal mūsų aplinkos muziką derėtų daryti prielaidą, kad dauguma žmonių į muziką nekreipia jokio dėmesio. Vis dėlto tai nebūtų tikra tiesa – esama daugybės žmonių, kuriems muzika yra svarbi.

Kitas žmogaus ir muzikos santykio lygis galėtų būti pavadintas vartotojišku: mums norisi specialiai pasirinkti žanrą, stilių ir atlikėją, kai esame ten, kur muzikos parinkimas priklauso nuo mūsų. Šiai kategorijai pavadinti geriausiai tiktų "melomanų" ar "beveik melomanų" sąvokos. Tokie žmonės specialiai perka garso techniką (grotuvus, stiprintuvus, vinilinėms plokštelėms skirtą įrangą). Logiška, kad turint gerą garso atkūrimo techniką, prireikia ir subtilesnės muzikos. Tokie išlavinto skonio klausytojai įgauna vidinę teisę pasijusti savotiškais aristokratais: tik jie vis dar perka senas plokšteles ir klausosi, kiek įmanoma, tikro, prastos technikos nesugadinto garso. Į tokius žmones skeptiškai žiūrinti visuomenės dalis populiariai bando įrodyti, kad nuo stiprintuvo, grotuvo ir kolonėlių girdimoji kokybė beveik nepriklauso. Toks teiginys – visiška netiesa, nes geriausią garso techniką pasaulyje gamina mažos dirbtuvės, kuriose kolonėlių ar stiprintuvų kūrėjai ištisas dienas eksperimentuoja su garsu.

Dar viena, paprastai jaunesnio amžiaus klausytojų grupė – tai interneto muzikinių programų naudotojai, kurie, pasitelkę šias programas, gali sekti muzikinio pasaulio naujienas ir gerai orientuotis, kai reikia rinktis, ką klausyti šįvakar. Sakysite, kam tie melomanai, kam įdomus šiame praktiškame pasaulyje muzikinis skonis, pakanka tinkamos radijo stoties ir muzikinis malonumas jau garantuotas. Tai ir vėl netiesa, nes akivaizdu, kad subtilesnis ir įdomesnis santykis su muzika yra abipusiais ryšiais susijęs su mūsų gyvenimo kokybe – kuo geriau gyvename (ne vien materialiai, bet ir emociškai), tuo labiau renkamės, ką klausyti, ir išvis daugiau įtakos darome savo artimiausiai aplinkai.

Net ir tie, kurie atidžiai renkasi muziką, dažnai lieka jos paradoksaliai iš tiesų neišgirdę – jiems muzika reikalinga tik kaip garsinis fonas veikiant ką nors kita. Labai retas iš mūsų į muziką kreipia dėmesį kaip į objektą. Jei apsidairytume, tarp savo šeimos narių, draugų ir pažįstamų žmonių rastume labai nedaug tokių, kurie, vakarui atėjus, sėdasi į patogų krėslą, įjungia savo norimą muziką ir leidžia sau beveik valandą (vienos plokštelės apytikrė trukmė) nieko daugiau nedaryti, tik klausytis. Toks santykis su muzika, kai klausomasi vienos plokštelės, – tai jau intelektinis lavinimasis, labai nutolstantis nuo muzikos kaip laiko mašinos suvokimo, kuriam būdinga tai, kad renkamės klausyti mums praeitį primenančią muziką. Intelektualus muzikos klausymas – tai gebėjimas išgirsti jos pasakojimą. Paslaptis čia labai paprasta – kiekvienos plokštelės melodijų seka kuria siužetą, kurį išgyvename ir intuityviai. Taip plėtojamas linijinis mąstymas, būdingas kiekvienam išsilavinusiam žmogui. Tik mūsų visuomenėje įprasta, kad tokį mąstymą dažniau vystome literatūra ar kinu.

Dar aukštesnis, išeinantis už vartojimo, santykis su muzika yra grojimas muzikos instrumentais namuose. Ne vienas žmogus vaikystėje, mokyklos metais yra lankęs meno mokyklą, kurioje pramoko groti vienu ar kitu instrumentu. Daugelis vėliau šias pamokas pamiršta ir gebėjimų toliau nelavina. Dar prieš kelis dešimtmečius mokslo įrodyta, kad nuolatinė rankų pirštų galiukų veikla yra smegenų stimuliavimas, skatinantis geresnę aukštąją nervinę veiklą – geresnę savijautą, refleksiją ir protines galias. Muzikavimas namuose yra sena kaip Lietuvos dvarai tradicija, kuri leidžia patirti, nors ir neprofesionalo, tačiau išsilavinusio žmogaus aukštesnę savivertę. Vakarėlis, kurio metu šeimininkas groja fortepijonu ar smuiku, – tikrai daug sėkmingesnis nei banalūs pokalbiai ar mėgavimasis maistu.

Kitas, aukščiausio lygio muzikos potyris yra jau susijęs su profesionalia veikla – tai koncertinis muzikos atlikimas ir kalbėjimas apie ją specifiniais terminais bei sąvokomis.

Koks yra festivalio "Kaunas Jazz" klausytojas? Kurios iš aptartų grupių atstovų tarp klausytojų yra daugiausia? Į šiuos klausimus turbūt ne tik neįmanoma, bet ir neprasminga atsakyti. Tačiau labai pageidaujama, kad džiazo festivalis paskatintų pradžioje gal nedrąsų ir neužtikrintą žingsnį viena pakopa arčiau profesionaliosios muzikos, nes nuo to stebėtinai stipriai priklauso mūsų nefestivalinė kasdienybė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Asta

Asta portretas
Tik nereikia atskirti elito ir eilinių žmonių. Muzika - demokratiška smenas, kas ko nori, kas kaip supranta, tas tokios ir klausosi.

Saulenė

Saulenė portretas
Džiazo festivalis yra tapęs Kauno vizitine kortele, tik labai lengva "parduoti" masėms už gryną pinigą net ir prastą džiazą - tereikia pavadinti atlikėją žvaigžde - ir viskas, bilietai iššluojami. Šiandien girdėjau per radiją, kad Venesueloje privalomas muzikinis išsilavinimas - vaikai baigia mokyklas mokėdami groti kokiu nors klasikiniu instrumentu. Puiku! tokioje šalyje tikrai šlamšto niekas neparduotų už gryną pinigą.

Nemuzikė

Nemuzikė portretas
Mane visada piktina viešai paleidžima muzika, nepaisant erdvės ir melodijos santykių anei garsumo. netinkamoje vietoje, netinkamu garsumu leidžiama muzika gali tapti net atgrasi. Autorius teisingai siūlo pamąstyti apie savo muzikinį išprusimą ir apskritai santykį su muzika.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vėluojantis Vakarų atsakas
    Vėluojantis Vakarų atsakas

    Vėluojantis, nepakankamas ir pasenęs – apibendrintai toks yra Vakarų atsakas į Rusijos grėsmę. ...

  • Valstiečiai įves licencijas verslininkams, žurnalistams ir rašytojams?
    Valstiečiai įves licencijas verslininkams, žurnalistams ir rašytojams?

    Pirmadienį tratėjo valstietiški būgnai ir gaudė policijos fanfaros. Premjeras pompastiškai pasirašė nacionalinį susitarimą, kad mainais į mažus mokesčius verslininkai padidins algas. Apie tai, ar algas biudžetininkams, pavyzdži...

    1
  • Kam tarnauja A. Veryga?
    Kam tarnauja A. Veryga?

    Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą būtų galima pavadinti šių laikų Tadu Blinda, svieto lygintoju, tik jis, deja, tarnauja ne vargšams, o turtingiesiems. Kaip kitaip vertinti ministro sumanymą ligoniams uždrausti parsivežti i&sc...

    33
  • Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas
    Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

    Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kod...

    1
  • Galia ir valdžia
    Galia ir valdžia

    Lietuvos politinėje padangėje – sujudimas. Politikai suka galvas, kaip jiems įgyti daugiau galios ir perimti arba išlaikyti valdžią. ...

    6
  • Socialdemokratų manifestas prakuroms
    Socialdemokratų manifestas prakuroms

    Kiekvieną dieną sulaukiame naujos socialdemokratų muilo operos serijos. Viskas, ko reikia intrigai išlaikyti, yra. Situacija pasikeičia kas dieną, žiūrovas negali atsipalaiduoti ir geriau nepraleisti jokios serijos. O kiekviena serija baigiasi in...

    3
  • Klinikinių idėjų triumfas
    Klinikinių idėjų triumfas

    Lenkai ir vėl "išdūrė" Lietuvą! Kol mūsiškiai isterijų ideologai klykė apie tuoj įvyksiančią karinę invaziją, o prasidėjus "Zapad" privarė pilną pižamą ir išsilakstė po užsienius, Lenkija tyliai susit...

    24
  • Kur auga talentai, kurių trokšta darbdaviai?
    Kur auga talentai, kurių trokšta darbdaviai?

    Sparčiai mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje didina spaudimą darbdaviams – kaip rasti tinkamų naujų darbuotojų ir kaip išsaugoti esamus? ...

    1
  • Išgarsėti per kivirčus?
    Išgarsėti per kivirčus?

    Nuomonių įvairovė ir kultūringa diskusija yra demokratijos ir (su)gyvenimo pagrindas. Mūsuose ypač gaji kivirčų tradicija, tarsi tebegyventume akmens amžiuje ir kiekvienas kitoks taikytųsi atimti mamutienos kąsnį arba manytų, kad tavo tas kąsnis ...

    4
  • Nobelio premijos likučiai
    Nobelio premijos likučiai

    Šiemet Nobelio premijos skyrimai vyko ramiai ir nepateikė įdomesnių siurprizų. Populiariausias šiuolaikinis Japonijos rašytojas Haruki Murakami (1949) vėl liko be jo gerbėjų išsvajoto trofėjaus. O Kim Jong Unui, Basharui al ...

    12
Daugiau straipsnių