Darbuotojai užsieniečiai – naudingi, bet nepageidaujami?

Valdžia pagaliau suvokusi, kad demografijos situacija Lietuvoje yra „deganti” problema, ėmėsi ją spręsti. Parengė „Demografijos, migracijos ir integracijos 2018-2030 metų strategiją” bei jos įgyvendinimo veiksmų planą ir pradėjo diskusijas su visuomene

 Strategijoje bei jos įgyvendinimo veiksmų plane numatė valstybės poreikius atitinkantį emigracijos ir imigracijos srautų valdymą. 

Tik bėda, kad demografinės prognozės neįkvepia vizionieriškoms diskusijoms. Prieš porą mėnesių paskelbtoje „Nacionalinėje žmogiškųjų išteklių būklės ataskaitoje” konstatuojama, kad iš Lietuvos kasmet emigruoja tiek gyventojų, kiek jų turi vidutinio dydžio Lietuvos miestas, tarkime, Jonava ar Utena. Daugiau kaip pusė emigruojančių – ekonomiškai produktyviausi asmenys – jaunimas iki 29 metų. 

Dažniau išvyksta žemesnės kvalifikacijos darbuotojai (paslaugų sektoriaus darbuotojai, pardavėjai, amatininkai ir kt.) – 52 proc., ar nekvalifikuoti darbininkai – 12 proc. Paprastai tariant, iš Lietuvos „nuteka” normaliam kasdieniam ekonominiam funkcionavimui reikalingi darbuotojai. 

Darbo rinkos tyrimų institutas prognozuoja, kad po kokių aštuonerių metų problemos taps dar opesnėmis, kuomet į pensiją išeis apie 210 tūkst. gyventojų, o į darbo rinką naujai įsilies tik apie 100 tūkst. jaunų darbuotojų. Sumažės mokesčių mokėtojų skaičius, o gaunančių pensiją asmenų skaičius stipriai išaugs. Jei tokia situacija tęsis ir toliau, galiausiai tai taps sunkiai pakeliamu iššūkiu. 

Lietuvoje yra per mažai išnaudojamas ekonominis migracijos potencialas. Būtent imigracija atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant šalies demografines problemas, daro didžiulę įtaką tiek darbo rinkai, tiek ir šalies ekonominei plėtrai. Nežinia kodėl, bet Strategijoje vengiama priemonių konkurencingesnėms ir lankstesnėms imigracijos procedūroms ar užsieniečių, atvykstančių darbo tikslais, priėmimo procedūrų tobulinimui. Juk dėl darbuotojų iš kitų šalių konkuruojame su kokiomis 5-6 šalimis. Natūralu, kad užsieniečiai rinksis tą šalį, kurioje gyventi ir dirbti jiems geriau.

Žiūrint į jau dabar egzistuojančias trečiųjų šalių piliečių, kaip potencialios darbo jėgos, įsileidimo sąlygas, panašu, kad Lietuvoje jie nėra itin laukiami. Šios sąlygos mūsų šalies migracijos politikoje remiasi įvairiausių „lengvinančių” sąrašų, skirtų spartesniam pavienių užsieniečių grupių įdarbinimui, sudarymu. Tačiau tai turi ir priešingą, ribojantį, poveikį –  segmentuoja darbo rinką, pirmenybę suteikiant tam tikroms pramonės šakoms ar įmonėms, kitas paliekant be darbo jėgos.

Kasmet Lietuva netenka apie 40 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų, panašu, valdžia ne itin ir stengiasi šį praradimą kompensuoti. Jei kitose Europos šalyse darbuotojais iš trečiųjų šalių vidutiniškai pakeičiama apie 10 proc. emigravusių darbuotojų, Lietuvoje – tik apie 6 proc. Kitaip sakant, ekonominis darbuotojų iš kitų šalių potencialas Lietuvoje nėra pakankamai išnaudojamas šalies ūkio plėtrai.

Galbūt tam trukdo ir visuomenėje įsikeroję įsitikinimai, kuriais manipuliuoti labai mėgsta kai kurie politikai. Neretai manoma, kad atleidus vadžias, užsieniečių, norinčių dirbti Lietuvoje, gali atvykti labai daug, nors faktiškai jų gali būti per mažai išvykusiųjų kompensavimui. Naujausiais „Eurobarometro” duomenimis, europiečiai linkę pervertinti savo šalyje esančių imigrantų skaičių. Net 19-os Europos Sąjungos šalių gyventojai mano imigrantų jų šalyje esant bent dvigubai daugiau, nei iš tiesų esama. Nieko nuostabaus, kad imigracija susilaukia neproporcingai didelės neigiamos reakcijos, nepaisant teigiamo jos poveikio šalies ekonomikai.

Be to, galvojama, kad darbo jėgos imigracija, t. y. atvykėliai, sukelia nedarbą. Jei remsimės „Eurostato” duomenimis, nėra ryšio tarp nedarbo lygio ir įdarbinamų trečiųjų šalių piliečių skaičiaus. Europos šalyse, kuriose dirba daugiau imigrantų, nedarbo lygis nėra didesnis. Tad baimė, jog specialistai iš užsienio „atims mūsų darbo vietas“, daugeliu atvejų yra perdėta ir nepagrįsta.

Atvykstantys dirbti užsieniečiai savo įgūdžiais papildo trūkstamas žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų spragas, padeda išspręsti disbalanso darbo rinkoje problemą, prisideda prie darbo rinkos efektyvumo, o ilgainiui ir – ekonomikos augimo. Jei šalyje staiga atsirastų daug norinčios ir galinčios dirbti darbo jėgos, teigiamą poveikį pajustume visi, išaugtų vidaus rinka. Taigi, daugiau dirbančiųjų tik skatintų ekonomikos augimą.

Konkurencija dėl darbuotojų nuolat vyksta tiek regioniniu, tiek ir pasauliniu lygiu. Vakarų šalys geba pritraukti gabiausius ar rinkai reikalingiausius protus. O kaip tokiomis nuožmios konkurencijos sąlygomis elgiasi Lietuvos valdžia? Planuoja įvesti kvotas trūkstamų profesijų darbuotojams iš trečiųjų šalių? Juk tai tik dar labiau sugriežtins užsieniečių įdarbinimo reguliavimą. Panašu, mūsų valdžiai tai, kas naudinga – ne itin reikalinga.

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Staska

Staska portretas
Man jau dabar darbe daugiau tenka kalbėti rusiškai su lenkijos,lietuvos furistais ,negu gyvenant rusų okupacijoj,tai del tokios laisves kovota....
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Modernaus verslo realybė: startuolio mintis brandžioje kompanijoje
    Modernaus verslo realybė: startuolio mintis brandžioje kompanijoje

    Startuoliams būdingi darbo principai ir kultūra dažnai siejami su stereotipiniais bruožais – per daug jaunatviška, nerūpestinga terpe, kurioje viskas juda greitai ir yra nepastovu. ...

  • 35 procentai kultūrinės taršos
    35 procentai kultūrinės taršos

    Kokie bulvienojai turi trūnyti galvoje, kad sugalvotum 35 proc. visos radijo muzikos prievarta paversti lietuviška? Viešpatie dieve, nejaugi Lietuvoje vidutinė alga jau yra 1,5 tūkst. eurų, pensija – tūkstantis, šalyje nebeliko ...

    10
  • Svajoti neuždrausi
    Svajoti neuždrausi

    Nors iki Kalėdų – dar geri trys mėnesiai, futbolo mėgėjai didžiausias metų šventes jau pasitiko. Šią savaitę startavo jų laukiamiausias metų reginys – UEFA čempionų lyga. Neabejotinai tai svarbiausias sporto klubų turnyr...

    3
  • Didžiųjų valstybių galios žaidimai – grėsmė Lietuvos saugumui
    Didžiųjų valstybių galios žaidimai – grėsmė Lietuvos saugumui

    Tomis dienomis, kai Lietuvoje oficialaus vizito, jau trečiąkart, lankėsi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, jos šalyje kilo neramumų. Chemnico mieste, esančiame Rytų Vokietijoje, buvusioje socialistinės Vokietijos Demokratinės respublikos dalyj...

    8
  • Gilios Gerklės aidas
    Gilios Gerklės aidas

    Kuo skiriasi diktatūros ir demokratinės šalys? ...

    1
  • Zanavykų pokštas
    Zanavykų pokštas

    Pirmojo balsavimo Zanavykų apygardoje rezultatai it šaltas dušas pažadino sostinėje susitelkusį visuomenės ir politikos elitą. Mindaugas Bastys sugebėjo užburti rinkėjus – net 20 proc. savo balsais nutiesė jam taką į antrąjį r...

    6
  • Bendrųjų gebėjimų testas
    Bendrųjų gebėjimų testas

    "Apie Birutę daugiau nepasakysiu nė vieno blogo žodžio", – pažadėjo Petras, prieš filmavimo kameras gailiai nubraukęs ašarą išdavikę. Ko nepadarysi dėl reputacijos, ypač, kai politiko miegamojo reikalai jau per...

    5
  • Rusija ir Molotovo-Ribbentropo paktas
    Rusija ir Molotovo-Ribbentropo paktas

    80-osios Molotovo-Ribbentropo pakto pasirašymo metinės kitąmet bus gera galimybė pabrėžti unikalią jo slaptumo, veidmainystės ir gėdingumo kombinaciją. Jei Rusija piktinasi, kad yra su juo siejama, sprendimas paprastas: liaukitės bandę jį gi...

    7
  • 21 euro trupinys
    21 euro trupinys

    Linksminkimos ir džiaukimos, premjerui garbę duodami giedokime. Mielaširdingoji Sauliaus Skvernelio Vyriausybė kitąmet padidins algas ir kultūros darbuotojams. O šie nesusipratėliai šią savaitę ne linksmintis ir džiaugtis, bet pro...

    6
  • Kodėl aš nepritariu EP veiksmams, nukreiptiems prieš Vengriją
    Kodėl aš nepritariu EP veiksmams, nukreiptiems prieš Vengriją

    Europos Parlamentas praeitą  savaitę priėmė sprendimą pradėti prieš Vengriją formalią procedūrą dėl „rizikos, kad yra pažeidžiamos“ ES pamatinės vertybės. Priimta EP rezoliucija pradėjo 7-ajame ES sutarties straipsnyje n...

    8
Daugiau straipsnių