Tradicinė situacija: mergina nuėjo su vaikinuku į du tris pasimatymus, ten maloniai praleido laiką, jos galvoje jau ėmė skambėti Mendelsono maršas ir kilti elegantiško balto nuometo vaizdiniai, o štai idilė baigėsi nė padoriai neprasidėjusi. Skambučiai ir žinutės ėmė grėsmingai retėti, išnyko pasiūlymai susitikti, kol galiausiai dar visai neseniai akimis panelę rijęs gerbėjas prapuolė it į vandenį. Tuomet prasideda kažkokie desperatiški veiksmai ir toks įtemptas galvojimas apie situaciją, kad atrodo, tuoj užsiliepsnos galva su visa plaukuosena. Analizuojama, kokia karvė galėjo potencialų jaunikį paveržti, šimtus kartų skaitomi buvę susirašinėjimai, ieškant to kabliuko, dėl kurio viskas ėmė ristis velniop, iš streso kramtomi nagai, Šerloko Holmso meistriškumu domimasi, ką ir su kuo jis veikia, o draugės jau nekelia ragelio, nes tiesiog fiziškai nebegali klausytis zirzimo "aš nesuprantu, kas jam nutiko".

Mielos merginos, paaiškinsiu, kas (99 atvejais iš 100) nutiko. Ne, vaikino nesuėmė policija, ne, jam neparalyžiavo rankų ir ne, jo neprigirdė ispaniška musele ir klofelinu kokia nors Senamiesčio kirkė. Paprasčiausiai jūs tam žmogui nustojote patikti. Tam priežasčių gali būti n + y ir dar pakelta kubu. Galbūt jį nervina, kad žodį "koridorius" tariate kaip "kolidorius", gal erzina koks nors jūsų bruožas, pavyzdžiui, veganizmas ar kaip tik mėsos valgymas, ateizmas ar religingumas arba tai, kaip skamba jūsų juokas. Gal paprasčiausiai netraukia jūsų kūno kvapas. Neturiu omenyje, kad smirdate, čia aš apie kiekvieno žinduolio minimaliai skleidžiamą individualų ir nepakartojamą kvapą. Nors jei vengiate dušo, labai gali būti, kad nutrūkusio bendravimo priežastis būtent ši.

Reikalas tas, kad yra gausybė skirtingų dalykų, dėl kurių kai kuriems žmonėms pranyks noras su jumis bendrauti. Paradoksalu, bet būtent dėl tų pačių savybių kitiems labai patiksite. Lygiai taip pat, kaip nuėjusi su vaikinu pavakarieniauti ir išgirdusi, kad jis garsiai čepsi, ir jums gali pasidaryti fiziškai bloga arba kils noras trenkti durimis išgirdus jo samprotavimus apie politiką, visiškai prieštaraujančius jūsų nuomonei.

Esmė ta, kad vien dėl to, jog kažkokios priežastys paskatino vaikiną liautis jums simpatizavus, nepadaro netikėle jūsų,o jo – niekšu. Tiesiog toks gyvenimas. Susipažįstame su žmonėmis, vieni iš jų mūsų gyvenime lieka, kiti – ne. O noras visiems patikti yra tiesiog pernelyg nupenėtas ego. Troškimas būti šlovinama visų ir visada, kai iš susižavėjimo alpstantys gerbėjai mėtys po kojomis gėles ir širdis, yra ne kas kita, o nevisavertiškumo kompleksas, nuolat reikalaujantis mūsų vertės kitiems įrodymų.

Mielos merginos, mieli vaikinai (nors iš jų gerokai rečiau išgirsi virkavimus, kad po antro pasimatymo į trečią eiti ji nebesutiko), noriu jus paguosti ir nuraminti. Gyvenime dar labai daug kartų kas nors jūsų nemylės. Nutiks taip, kad jums atrodys, jog viskas nuostabu, o štai liksite vieną dieną su "seen" po savo žinute ir be jokių paaiškinimų. Bet bus ir tokių, kuriems tiksite idealiai. Jei pasiseks, ir jie jums tiks bei patiks. Tada galėsite susituokti ir gyventi ilgai bei laimingai. Ir visai įmanoma, kad tuomet, kai švęsite jau kelioliktas vestuvių metines apsupti būrio atžalų, visai nostalgiškai prisiminsite tuos laikus, kai po pasimatymų jausdavote smagią intrigą, ar susitiksite dar kartą, ar ne.