Quantcast

„Brexit“ poveikis obligacijų rinkoms

Nerimą sukėlęs „Brexit“ ir toliau skatins mažėjantį pajamingumą Europos valstybių obligacijų rinkose. Po referendumo rezultato, investuotojai, siekdami apsaugoti kapitalą, pirko itin saugų finansinį turtą.

Tuo tarpu rizikingesnių euro zonos periferijos šalių skolos popierių paklausa buvo mažesnė. Dabartiniai obligacijų pajamingumo lygiai vis dar atspindi padidėjusią riziką euro zonoje. „Brexit“ verčia tikėtis naujų skatinamųjų veiksmų iš Europos centrinio banko (ECB), kurie gali ženkliai sumažinti skirtumus tarp saugių ir rizikingų valstybinių obligacijų.

„Brexit“ referendumo atomazga išgąsdino investuotojus visame pasaulyje. Išsigandę investuotojai pirko tokias saugias obligacijas kaip Vokietijos arba Šveicarijos skolos popieriai. Padidėjus šių kredito rizikos neturinčių obligacijų paklausai, sumažėjo jų pajamingumas – investuotojų reikalaujama grąža už prisiimtą riziką. Tuo pačiu „Brexit“ padidino periferinių euro zonos šalių obligacijų pajamingumus – investuotojai reikalavo didesnės grąžos už Italijos, Ispanijos, Portugalijos ir kitų prastesnį skolinimosi reitingą turinčių šalių kredito riziką. Vis dėlto, atsitraukus pirminei panikai, pajamingumo skirtumai tarp saugių Vokietijos skolos popierių ir kitų euro zonos šalių kiek sumažėjo, investuotojams tikintis, jog į pagalbą vėl ateis ECB.

„Brexit“ sudarė naują spaudimą ECB dar labiau išplėsti pinigų skatinimo programas. Defliacijoje įstrigusioje ir itin lėtai augančioje euro zonoje „Brexit“ ekonominis šokas gali dar labiau pabloginti situaciją. Rinkų dalyviai tikisi, jog ECB, nuolat bandantis pagerinti ekonominę euro zonos padėtį, dabar turės įdėti dar daugiau pastangų, išplėsdamas obligacijų supirkinėjimo programą. Deja, šio monetarinės politikos instrumento veiksmingumas po truputį mažėja, o padidinti skolos popierių supirkimo apimtis gali būti sunku.

Rinkose sklinda gandai, jog centrinis bankas planuoja pakeisti dabartinius šios programos parametrus. Pagal dabartines taisykles ECB supirkinėja euro zonos obligacijas pagal kiekvienos šalies ekonomikos dydį. Iš visos programai skirtos sumos, ketvirtis tenka didžiausią BVP turinčiai Vokietijai, 18 proc. – Italijai, 13 proc. – Ispanijai. Kai kurie rinkų dalyviai pradeda spekuliuoti, jog ECB gali įtraukti valstybių įsiskolinimo lygį į kiekybinio skatinimo programą. Tuomet labiausiai prasiskolinusios šalys gautų daugiau pagalbos. Nors toks žingsnis būtų itin sudėtingai įgyvendinamas politiškai, tai padidintų leistinų supirkti obligacijų kiekį ir nukreiptų ECB skatinimo naudą į daugiau įsiskolinusias euro zonos periferijos šalis.

Centriniam bankui superkant vis daugiau rizikingesnių valstybių obligacijų, sumažėtų jų pajamingumas, o skirtumas tarp aukštos ir žemesnės kokybės popierių rinkose sumažėtų dar labiau. Net jei gandai apie naujus kiekybinio skatinimo programos parametrus nepasitvirtintų, ECB tikriausiai bus priverstas ir toliau plėsti pinigų skatinimo politiką, siekiant išsaugoti ir atgaivinti euro zonos ekonomiką. Kad ir kaip būtų, augantys naujų centrinio banko veiksmų lūkesčiai reiškia dar mažesnius pajamingumus obligacijų rinkose ir ilgiau išliekančias neigiamas palūkanų normas. Tokioje ekonominėje aplinkoje tampa vis sunkiau pelningai taupyti pinigus. Iš kitos pusės, jau dabar rekordiškai pigus skolinimasis, mažėjant palūkanoms gali tapti dar patrauklesnis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Baltojo putino drobulė
    Baltojo putino drobulė

    Tikslus Josifo Visarionovičiaus Džiugašvilio (1878–1953) seksualinių partnerių skaičius nėra žinomas. Šiuo metu nustatyta, kad raudonasis caras turėjo bent dvi žmonas, penkis vaikus (tris su žmonomis ir po vieną su meilužėmis) ...

  • Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
    Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas

    Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...

    3
  • Asmeninės Velykos
    Asmeninės Velykos

    Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka t...

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    18
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    3
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
Daugiau straipsnių