„Brexit“ koziris Th. May politiniame lošime

Prieš porą dienų Jungtinės Karalystės (JK) premjerė T.May staiga pakeitė anksčiau ne kartą viešai išsakytą poziciją, jog neketina palaikyti pirmalaikių parlamento (Bendruomenių rūmų) rinkimų, ir pasiūlė juos organizuoti birželio 8 dieną. Kaip ir buvo galima tikėtis, vakar šią iniciatyvą daug didesne nei būtina balsų dauguma palaikė šalies parlamentas. Tad dabar aišku, kad pirmalaikiai parlamento rinkimai JK po mažiau nei dviejų mėnesių vyks.

Daugelis analitikų pagrindine šios iniciatyvos priežastimi įvardina poreikį sustiprinti JK derybinę poziciją derantis su ES dėl išstojimo iš šios organizacijos, siekiant išnaudoti didelį konservatorių partijos palaikymą, kurį rodo pastaruoju metu atliktos JK rinkėjų apklausos. Kaip rodo daugelis apklausų, šiuo metu konservatoriai vidutiniškai beveik 20 procentinių punktų visuomenės nuomonių apklausose lenkia artimiausius konkurentus leiboristus. Jei toks palaikymo santykis tiesiogiai virstų rinkėjų parama rinkimuose, tai reikštų daugiau nei šimtą papildomų konservatorių vietų parlamente prie dabar turimos keliolikos vietų daugumos.

Pati T.May pristatydama savo iniciatyvą labiausiai akcentavo egzistuojantį susiskaldymą dabartiniame parlamente (Vestminsteryje) tarp valdančiųjų konservatorių ir trijų opozicinių partijų, o tai silpnina JK derybines pozicijas prieš prasidedant deryboms dėl išstojimo iš ES. Jos teigimu, pirmalaikiai rinkimai suteiks „tikrumo ir stabilumo“ derybose su ES. Tokią motyvaciją pabrėžia ir daug analitikų, nurodydami galimybę šitokiu būdu sutelkti konservatorių partiją ir sumažinti politinio kalendoriaus spaudimą JK vyriausybei, nes kiti reguliarūs parlamento rinkimai nusikeltų dviem metais vėliau iki 2022 m. Šitaip būtų galima atitolinti kitus JK parlamento rinkimus iki to laiko, kai neigiamos ekonominės išstojimo iš ES pasekmės jau būtų mažiau jaučiamos, nei pasibaigius deryboms 2019 m. o naujas JK santykių su ES statusas galbūt būtų išaiškėjęs ir šie klausimai nebekeltų didelio rinkėjų ir rinkų nerimo.

Derybų su ES poreikiai neabejotinai turi įtakos iniciatyvai organizuoti priešlaikinius JK parlamento rinkimus. Vis dėlto yra pagrindo teigti, kad svarbiausia priešlaikinių rinkimų iniciatyvos priežastis yra kita. Tai – vidaus politika, tiksliau, noras išnaudoti esamą situaciją siekiant padidinti konservatorių daugumą parlamente bei neprarasti valdžios rinkimuose po dar penkerių metų. Kitaip sakant, priežastinis ryšys veikiausiai yra atvirkštinis – ne priešlaikiniais rinkimais siekiama sustiprinti JK derybinę galią ir pasiekti geresnį susitarimą su ES, bet netrukus prasidėsiančios derybos su ES yra priemonė mobilizuoti savo rinkėjus ir pasididinti konservatorių turimą vietų parlamente skaičių, dar labiau susilpninti pagrindinius konkurentus leiboristus bei sustiprinti šansus išlaikyti daugumą parlamente ateityje.

Taip teigti galima dėl kelių priežasčių. Pirma priežastis – jau minėtas pastaruoju metu išaugęs konservatorių palaikymas ir atotrūkis nuo konkurentų, kurį rodo dauguma rinkėjų apklausų. Antra – tos pačios apklausos rodo, kad JK išstojimo iš ES priešininkams (leiboristams bei liberalams demokratams) nepavyko mobilizuoti rinkėjų, kurie palaikė šalies narystę ES. Nepaisant daugiau nei pusmetį po „Brexit“ referendumo vykstančių diskusijų apie neigiamas išstojimo pasekmes, santykis tarp išstojimą bei narystę ES palaikančių rinkėjų visuomenės nuomonės apklausose reikšmingai nepasikeitė. Tikėtina, kad konservatoriai artimiausius beveik du mėnesius viešai dar griežčiau kalbės apie poreikį kietai derėtis su ES taip dar labiau siekdami silpninti oponentų balsus. Trečia – populiariausi JK laikraščiai aktyviai palaiko kuo griežtesnę JK poziciją derybose su ES ir tai aiškiai matėsi, kai vyko teisminis ginčas dėl JK parlamento vaidmens derybų procese. Turbūt dėl minėtų priežasčių pagrindinės opozicijos partijos, rėmusios JK narystę ES, viešai nebekalba apie tai, kad eis į naują parlamento rinkimų kampaniją su siūlymais dėl grįžimo prie narystės ES klausimo ir dar vieno referendumo. Net JK narystę ES nuosekliai rėmę liberalai demokratai teigia, kad sieks tik „švelnaus Brexit‘o“, t.y. išstojusios JK dalyvavimo ES vieningoje rinkoje. Galiausiai, minėtą argumentą stiprina ir ankstesnė JK dalyvavimo ES istorija, kai vidaus politika dominuodavo prieš Europos politikos darbotvarkės poreikius. Tai ypač gerai iliustruoja ankstesnio konservatorių premjero D. Camerono idėja inicijuoti referendumą dėl JK narystės ES, jei jo partija 2015 m. laimėtų parlamento rinkimus.

Tačiau būtent pastaroji istorija gerai iliustruoja ir tai, kuo rizikuoja T. May. Juk D.Cameronas tikėjosi laimėti parlamento rinkimus, perimdamas balsus iš JK Nepriklausomybės partijos, tuo pačiu suvienyti konservatorių partiją ir galiausiai laimėti referendumą dėl JK narystės ES. Pirmą tikslą jam pavyko įgyvendinti, tačiau taktinė pergalė nevirto strateginiu laimėjimu. Konservatorių partija nesusivienijo – veikiau atvirkščiai, kaip parodė ir referendumo kampanija, ir esama padėtis jos parlamentinėje frakcijoje, o referendumą buvęs premjeras pralaimėjo ir atsistatydino.

Be to, įdomu ir tai, kad rinkėjų apklausos prieš 2015 m. JK parlamento rinkimus prognozavo kitokią jų baigtį. Tiesa, nukrypimas nuo prognozių buvo konservatorių naudai, kurie netikėtai laimėjo daugumą vietų parlamente. Bet šiuo atveju svarbu tai, kad rinkimų rezultatai skyrėsi nuo prognozių, grindžiamų visuomenės apklausomis. Dėl to buvo inicijuota tarpdisciplininė diskusija, kuria siekta išsiaiškinti netikslios prognozės priežastis. Tad kyla klausimas, ar inicijuojamuose pirmalaikiuose parlamento rinkimuose neįvyks dar vienas siurprizas. Ar, pavyzdžiui, nesimobilizuos referendumo rezultatu nepatenkinti jame nedalyvavę rinkėjai?

Kiek pasiteisins JK premjerės T.May rizika paaiškės jau birželio pradžioje. Tačiau dabar tvirtai galima konstatuoti vieną dalyką – ES reikalų neįmanoma suprasti neįvertinant valstybių narių vidaus politikos. Būtent pastaroji dažniausiai formuoja valstybių vyriausybių pozicijas ES darbotvarkės klausimais. Verta tai prisiminti vertinant ne tik netrukus prasidėsiančias įdomias derybas tarp JK ir ES, bet ir tolesnes diskusijas pačioje ES dėl jos raidos.


Šiame straipsnyje: BrexitTheresa MayES

NAUJAUSI KOMENTARAI

Vika

Vika portretas
Ta May, kaip ir Borisas Jonsonas (buves Londono meras),ryte sneka viena,vakare keicia nuomone i diametrialiai priesinga. Gal jau jiems reiketu susitupeti ir viena karta laikytis to,ka pasake. Elgiasi,kaip vaiku darzelis. Borisas sokinejo sokinejo,o kai Brexit,as laimejo,nere i krumus. Stai tokie ten ir valdo. Bet tai ne musu bedos, tik noretusi,kad nekaitaliotu nuomones,kaip kojiniu - ryte vienos,vakare kitos.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ko studentai tikisi iš gyvenimo?
    Ko studentai tikisi iš gyvenimo?

    Turiu privilegiją dirbti su studentais. Mano dėstomųjų dalykų specifika susijusi su kūrybiškumo, kritinio mąstymo, komunikacinių gebėjimų ugdymu ir – kokia laimė – nereikalauja mokyti taisyklių, schemų, teisingų atsakymų. Tai ...

    1
  • Laisvalaikiu mėgo žvejoti
    Laisvalaikiu mėgo žvejoti

    Tylos įžadus pagaliau nutraukė E.Masiulis, tačiau nuo to aiškiau netapo. Tiesa, triukšmo ir sumaišties – daugiau, bet viskas kaip prieš dvejus metus. ...

    2
  • Kada nukris ore kybanti dėžutė su 106 tūkst. eurų?
    Kada nukris ore kybanti dėžutė su 106 tūkst. eurų?

    Šimtmečio politinės korupcijos byla pagaliau pasiekė teismą. Koncerno „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos veikėjams, kaltinamiems šioje byloje, ką tik įteikti kaltinamieji aktai. Ar tai reiškia, kad neap...

    3
  • Šansas pelenei
    Šansas pelenei

    Šios dienos "Žalgirio", o galbūt ir viso Lietuvos krepšinio gerbėjai laukė daugiau nei dešimtmetį. Nuo pat 2004-ųjų, kai Šarūnas Jasikevičius, Derrickas Sharpas ir kompanija iš jų rankų išplė&scar...

  • Higieninio įkloto poreikis
    Higieninio įkloto poreikis

    Prieš ketvirtį amžiaus diduma tada tik besiformuojančio Lietuvos verslo savo veiklos aplinkai svarbius sprendimus priimančius politikus ragino vadovautis požiūriu, esą „Lietuvos verslas turi tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų“. Prekyba...

  • Ar Vokietija atsisako savo tradicinės „Ostpolitik“?
    Ar Vokietija atsisako savo tradicinės „Ostpolitik“?

    Kiek daugiau nei prieš mėnesį pradėjusi dirbti nauja Vokietijos „didžioji koalicija“ jau sugebėjo nustebinti. Susitikime su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka kanclerė Angela Merkel pareiškė, jog „Nord Stream 2&ld...

    4
  • Viktoras ir jo gelda
    Viktoras ir jo gelda

    Lietuvos politinėje padangėje – vienu feniksu daugiau. Greta Rolando Pakso, kuris it erelis palaužtais sparnais vis bando prasmukti pro aktyviosios politikos rojaus vartus, į naują skrydį  vėl pakilo Viktoras Uspaskichas. Sekmadienį Kaune vy...

  • Apie neklystančiųjų visuomenę
    Apie neklystančiųjų visuomenę

    2015-ųjų rudenį Marco Rubio, Jungtinių Valstijų senatorius respublikonas, atstovaujantis Floridai, rinkiminėje kampanijoje dėl respublikonų kandidato į JAV prezidentus nominacijos, kalbėjo: „Niekaip nesuprantu, kodėl niekiname profesinį mokym...

  • Mieli ubagai, būkite patriotai!
    Mieli ubagai, būkite patriotai!

    Prie prezidentūros susirinkusio pensininkų mitingo atgarsis nė iš tolo neprilygo tam, kurį surengė laikinai einantysis genijaus pareigas. Matyt, senoliai neturėjo tokio uolaus dešiniarankio prodiuserio, todėl jų godos iškart liko u...

    32
  • Ar bus karas tarp Amerikos ir Rusijos?
    Ar bus karas tarp Amerikos ir Rusijos?

    „Daugiau nei metus prezidento D. Trumpo patarėjai ir Respublikonų partijos vadovai nesėkmingai bandė pakeisti jo draugišką požiūrį į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną“, – rašė kairiųjų liberalų žurnalo „...

    7
Daugiau straipsnių