Kaip viesulas per Klaipėdą pralėkė kandidatė į prezidentus Dalia Grybauskaitė.

Stipri moteris. Konkreti. Griežta. Dalykiška. Tikėtina, kad pagaliau ir eurokomisarė pamatė, suprato ir nusivylė jos pačios palaikyta Vyriausybe. Kandidatė šviesiai tiesiai rėžė: „Manęs netenkina tai, ką matau“. Dauguma piliečių pasakytų tą patį.

Turbūt jau kiekvienas pajutome savo kailiu ekonomikos nuosmukį. Net rimtas finansinis ar ekonominis išsilavinimas nereikalingas, norint surasti šio proceso priežastis. Stiprios ekonomikos pagrindas yra stabilus vartojimas. Faktas, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį mažmeninės prekybos apyvarta krito trečdaliu, akivaizdžiai rodo bendro nuosmukio tendencijas. Ratas užsidaro: prekių perteklius stabdo gamybą, sustojusi gamyba verčia mažinti darbuotojų skaičių, sumažėja žmonių pajamos ir jų perkamoji galia, nebesurenkami „Sodros“ mokesčiai.

Be abejo, visa tai – globalinės krizės pasekmės. Tačiau juk mes turime išsirinkę valdžią, kurios pareiga buvo pasistengti amortizuoti, sušvelninti situaciją, surasti būdų, kaip palaikyti savų įmonių rentabilumą, eksporto srautus.

Nueita buvo keistoku keliu: padidinti mokesčiai ir akcizai, atsisakyta PVM lengvatų. Ir tai buvo pavadinta gelbėjimosi nuo krizės planu, kurio autorystės dabar visi purtosi. Na, išskyrus vieną – finansų ministrą. Deja, A.Šemetos ekonominė aritmetika (arba tiesiog šemetika) kelia daug abejonių. Ar apskritai tokie staigūs valingi mokestinės sistemos keitimai turi ką nors bendro su rinkos ekonomika? Juolab žinant kitų šalių patirtį. Neteko girdėti, kad kur nors pasaulyje didinant mokesčius, sumažėjus vartojimui, į biudžetą buvo surinkta daugiau lėšų.

A.Šemetos aritmetinis gripas neaplenkė ir Klaipėdos.

Uostamiesčio valdančioji dauguma pabrangino važiavimą vietiniais maršrutais iki 1,8 Lt. Motyvai – neaiškūs. Degalai nebrangsta, infliacija sustojo, visi pigina produkciją ir paslaugas, o čia – atvirkščiai. Užtat tuoj pat radosi gudruolių, nusprendusių, jog neapsimoka žymėti bilietų įlipus į autobusą, nes "zuikiu" nukeliavus į abu galus – lieka pinigų visam litrui alaus. Tokie autobuse nesnaudžia, o atsistoję netoli komposterio stebi, ar prie stotelės nestovi kontrolierių "mikriukas".

Šemetikos pasekėjai manė, kad pabrangus bilietams nuostoliai sieks tik 600 tūkst. litų. Tačiau prognozės pralenktos trigubai: nuostoliai – 1,9 mln. litų.

Dar vienas uostamiesčio šemetikos pavyzdys: „Sutaupyk septynis su puse tūkstančio litų per metus, kad klaipėdiečiai mokėtų už gargždiškių vandenį“

Siekiama sujungti bendroves „Klaipėdos vanduo“ ir „Klaipėdos rajono vandenys“. Po sujungimo rajono gyventojams vanduo atpigs perpus, o klaipėdiečiams gali pabrangti. Miesto tarybos posėdyje aiškinta, kad tokie pokyčiai „Klaipėdos vandeniui“ per metus padėtų sutaupyti 7,5 tūkst. litų, nes akcinei bendrovei kainuoja viešai skelbiami pranešimai apie akcininkų susirinkimus, esminius įvykius. Jai taip pat reikia mokėti pinigus finansų maklerių įmonei, kad ji atliktų akcininkų akcijų apskaitą.

Labai panašu į šemetinį biudžeto karpymą. Nurėžiama nuo atlyginimų ir investicijų – daugėja bedarbių: tiek iš valdiškų, tiek iš privačių įstaigų, nes mažinami etatai trūkstant mokos fondo ir negaunant valstybinių užsakymų. Bet kažkas bedarbius turi išlaikyti, todėl ir sumąstoma klaipėdiečių sąskaita išlaikyti mylimus gargždiškius.

Solidarumo, apie kurį taip mėgsta postringauti premjeras, pavyzdys.

Tačiau patys valdantieji solidarumą prisimena tik savo lozunginėse kalbose. Jie visaip stengiasi naudotis sau susiteiktomis privilegijomis. Štai per pirmąjį šių metų ketvirtį vien Seimo nariai savų automobilių nuomai bei priežiūrai, užsienio kalbų kursams, taksi, vaišėms restoranuose ir kitokiems malonumams išleido daugiau kaip pusantro milijono mokesčių mokėtojų pinigų.