Ar technologijos gali padaryti mus laimingesniais?

Nuo ko priklauso laimė? Išgirdus šį klausimą pirmiausia į galvą ateina liaudies posakis „ne piniguose laimė“. Visgi yra atliktas ne vienas tyrimas, rodantis, kad laimę galima rasti ir piniguose.

Tiesa, iki tam tikros ribos − jei per mėnesį gauname tiek, kad galėtume gana komfortiškai gyventi, pinigai tampa mažiau reikšmingi.

Tiesa, gali atrodyti, kad kuo daugiau pinigų turėsime, tuo daugiau brangesnių daiktų galėsime įsigyti, o mūsų laimės kiekis proporcingai išaugs. Bet ir šiuo atveju įvairūs tyrimai ir tokį laimės receptą išbandę žmonės liudija, kad įsigijus naują daiktą, net ir aprūpintą pačiomis pažangiausiomis technologijomis, laimės jausmas dažniausiai yra trumpalaikis.

Vis dėlto laimės įmanoma įsigyti, tik ją mums gali suteikti ne konkretūs daiktai, o malonios patirtys. Vieniems tai yra bendravimas su šeima ar draugais, kitiems galimybė ramiai paskaityti knygą, tretiems – sportas ar meditacija. Tik yra vienas „bet“. Visiems maloniems užsiėmimas reikia laiko, kurio ištekliai dažnai yra riboti. Nors atrodytų, kad atmetus darbui ir miegui reikalingą laiką per dieną kiekvienam mūsų turėtų likti dar 8 valandos laisvo laiko, realybėje didžiąją jo dalį „suvalgo“ įvairūs buities rūpesčiai ir logistika.

Būtent čia mums gali pasitarnauti technologijos. Turbūt šiuo metu nė nesusimąstome, tačiau tokie įprasti buities prietaisai, kaip skalbyklė ar indaplovė mums padeda sutaupyti vidutiniškai 2-3 val. per savaitę. O kokios išmaniosios technologijos ir kiti sprendimai gali prisidėti prie dar reikšmingesnio laiko taupymo?

Robotai, kurie padeda buityje. Namuose dulkes kiekvieną dieną gali surinkti robotas-dulkių siurblys, o norintiems dar didesnės švaros pagelbės grindis išplauti galintis robotas. Tuo metu langų robotai pravers norint turėti švarius langus, o reguliarią vejos priežiūrą jau galima patikėti robotams-vejapjovėms. Maisto gaminimui skirtos automatizuotos viryklės, kurios gali įsijungti nustatytu laiku ir išsijungti pašildžius maistą. Kol išmanūs prietaisai dirba, mums nereikia būti šalia, galime užsiimti kitais dalykais.

Ekologiškas transportas. Tai irgi laiką taupanti priemonė, kuri leidžia išvengti kamščių. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad šalies sostinėje Vilniuje važinėjant elektromobiliu kiekvieną darbo dieną galima sutaupyti bent 30 minučių laiko, nes daugelyje gatvių jiems skirta prioritetinė judėjimo juosta. Tai dar labiau turėtų skatinanti pasidomėti ekologiškesniu transportu.

E. prekyba. Kone kasdien užsukame į parduotuvę įsigyti maisto ar kitų produktų, o per savaitę tam turime skirti bent kelias valandas laiko. Kita vertus, praktiškai visas buities prekes šiandien galima nusipirkti internetu, o šalies didmiesčiuose į namus pristatomos ir maisto prekės. Be to, internetu parduodamos prekės dažnai būna pigesnės, palyginus su prekėmis fizinėse prekybos vietose.

Remiantis „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa, prekes internetu kelis kartus per savaitę perka tik 5 proc. šalies gyventojų. Nors reguliariai internetu apsipirkti šalies gyventojai dar nėra įpratę, 78 proc. jų teigia, kad tai padėtų sutaupyti ir laiko, ir pinigų.

Skaitmeninės paslaugos. Lietuvoje daugybe valstybinių paslaugų galima pasinaudoti internetu. Ne kiekvienas mūsų atsimena visų paslaugų pasiūlą, todėl prireikus kokios nors viešos paslaugos, pirmiausia reikėtų pasidomėti galimybe ją gauti internetu. Jau esame įpratę, kad praktiškai visomis finansų paslaugomis galime naudotis elektroniniu būdu. Net ir tokie smulkūs, bet dažnai pasikartojantys dalykai kaip atsiskaitymas bekontakte kortele taupo kiekvieno laiką.

Išmanių namų sprendimai. Būna situacijų, kai prireikia netikėtai grįžti į namus vien todėl, kad reikia juos atrakinti. Tam yra nuotoliniu būdu atrakinamos spynos. Kai reikia pašildyti ar atvėsinti patalpas prieš grįžtant į namus, tam yra nuotoliniu būdu valdomos šildymo ar vėsinimo sistemos. Kai prireikia pasižiūrėti, kas vyksta namuose, valdyti šviesą, signalizaciją, žaliuzes, vartus – tam yra atitinkami nuotolinio valdymo sprendimai. Taip pat populiarėja valdymo balsu asistentai, kurie ne tik geba paleisti norimą dainą ar atsakyti į paprastus klausimus, bet ir valdyti išmaniuosius namų prietaisus.

Darbas iš namų. Laiko galima sutaupyti ir pasirinkus dirbti iš namų. „Swedbank“, kaip ir kiti šiuolaikiniai darbdaviai, suteikia lanksčias galimybes darbuotojams tam tikrais atvejais dirbti iš namų. Nauda abipusė – darbuotojas nesugaišta laiko keliaudamas iki biuro, gali labiau susikaupti didelės koncentracijos reikalaujančiai užduočiai, lanksčiau suderinti darbo ir asmeninius poreikius.

Miego asistentai. Našiam darbui būtinas geras poilsis, kuris didžiąja dalimi priklauso nuo kokybiško miego. Todėl svarbu suprasti, ar miegame kokybiškai ir ar po nakties būname visiškai atstatę savo jėgas. Miego ciklą galima stebėti pasitelkus išmaniąsias apyrankes – reiktų stengtis, kad kasnakt jos užfiksuotų vidutiniškai 7,5 val. miego. Norint stebėti daugiau miego parametrų, galima pasitelkti ir specialias juosteles su davikliais ar išmaniąsias pagalves, kurios gali fiksuoti ne tik širdies pulsą ar kūno judesius, bet ir kvėpavimo tolygumą.

Tačiau kad ir kokie pažangūs būtų įrenginiai, jie turi trūkumų. Daugeliu atvejų jie negali atlikti savo darbo iki galo, tam tikrais atvejais jie reikalauja mūsų dėmesio. Jie taip pat genda, o kuo daugiau įrenginių namuose, tuo labiau išauga sutrikimų tikimybė. Be to, dėl išmanių prietaisų, kurie yra prijungti prie interneto, kyla naujų saugumo rizikų, kuriomis reikia tinkamai pasirūpinti.

Tad laimingais vien dėl to, kad savo kasdienybėje naudojame vieną ar kitą išmanų prietaisą, vargu ar tapsime. Tačiau sumaniai išnaudojamos šių įrenginių ar sprendimų ypatybės gali padėti sutaupyti svarbaus neatsinaujinančio ištekliaus mūsų gyvenime – tai laiko. Jį skyrę savo tikriesiems poreikiams, tikrai gausime daugiau teigiamų emocijų ir pasijusime šiek tiek laimingesniais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kai lozungai eurus paverčia į nulį
    Kai lozungai eurus paverčia į nulį

    Lozungais mąstantys mūsų politikieriai dar kartą įrodė, kad neturi, ką veikti. Štai vieniems užplaukė, jog nereikia į šalį įleisti kažkokio proputiniško dainuotojo, ir net mano, kad tai yra labai svarbi kova su tėvišk...

    2
  • Viskas arba nieko
    Viskas arba nieko

    Kuo ilgiau mindau žemelę, tuo stipriau pradedu tikėti: tam tikri žodžiai, ypač žmogiškųjų santykių srityje, turėtų būti tabu. Jų vartojimas galėtų būti griežtai sankcionuotas, o už pražangas reikėtų keletui valandų nueiti į savo ...

    9
  • Teisė būti laimingam
    Teisė būti laimingam

    Septyniolikmetis, mokykloje mokęsis geriausiais pažymiais, planavęs medicinos studijas, vieną dieną nusprendė verčiau tapti rašytoju. Pykčių ir ašarų kalbantis su artimaisiais tada netrūko, o štai šiandien, jau dvide&scar...

    10
  • Apie anoniminius lojikus
    Apie anoniminius lojikus

    Vilniuje atidarytas unikalus muziejus "Mo". Unikalus tiek ekspozicija, tiek pastatu, o labiausiai tuo, kad tai dviejų žmonių dovana visuomenei. Ir, kaip neretai būna, visiems išsyk parūpo, kokia jiems iš to nauda, kas čia už viso...

    62
  • Sukurta pagal tikrus įvykius?
    Sukurta pagal tikrus įvykius?

    Vaidybinis Mariaus Markevičiaus filmas "Tarp pilkų debesų" – to paties pavadinimo rašytojos Rūtos Šepetys romano ekranizacija – pasakoja apie sovietinės okupacijos metu Lietuvoje vykdytus gyventojų trėmimus į Sibir...

    2
  • Režisieriui reikia D. Trumpo
    Režisieriui reikia D. Trumpo

    Ech, ta politika. Galima nuo jos bėgti ir slėptis, galima užsikimšti ausis, kai kas nors ima kalbėti, tarkime, apie Rusijos įvykdytą Krymo okupaciją, bet ji vis tiek suras kelią į tavo gyvenimą. Vienu ar kitu būdu ji įsėlins į tavo kasdien...

    4
  • Teisus, kol gyvas
    Teisus, kol gyvas

    Fantastai manė, kad grėsmę žmonijai kels didelės mašinos. Niekas nė neįtarė, kad žmogų įkaitu paims mažytis daikčiukas – mobilusis telefonas. Medikai jau seniai priėjo prie išvados, kad priklausomybė nuo telefono yra stipresn...

  • Kokio prezidento reikia Lietuvai?
    Kokio prezidento reikia Lietuvai?

    Mano nuomone, šiandien tai aktualiausias klausimas aktyviai mūsų visuomenės daliai. Kokiu keliu pasuks mūsų valstybė, nemažai priklausys nuo mūsų pasirinkto šalies lyderio. Koks jis bus – nuosaikus ir diplomatiškas, kaip buv...

    4
  • Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?
    Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?

    Pensijų kaupimo sistema pastarąjį kartą buvo tobulinama prieš penkerius metus. 2013 metais įgyvendinant pensijų reformą dirbantys gyventojai įgijo dvi galimybes dalyvauti pensijų kaupime: tiesiog sutikti, kad 2 proc. socialinio pensijų draudim...

    1
  • Rytų demokratijos ilgesys
    Rytų demokratijos ilgesys

    Saudo Arabijos žurnalistas J.Khashoggi buvo nužudytas ir po to sukapotas Saudo Arabijos generaliniame konsulate Stambule. Tokia štai rytietiška demokratija. ...

    10
Daugiau straipsnių