- Rimvydas Valatka, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaip ir kiekvieną pavasarį, VSD ir Krašto apsaugos ministerijos Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas paskelbė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Bendras įspūdis – Rytų fronte nieko naujo.
Nepaisant to, ataskaitos skyrius apie Rusijos žvalgybų interesus ir metodus, jų suaktyvėjusią veiklą prieš kariuomenę bei šauktinius, taip pat apie Rusijos informacinės politikos pokyčius bei projektus prieš Lietuvą verta skaityti ir nagrinėti ne tik politikams ir žurnalistams.
Šį VSD ir „antrukų“ darbą neprošal perskaityti istorijos ir apskritai visiems mokytojams, o perskaičius, aptarti su mokiniais kiekvienoje mokykloje ir klasėje.
Vienintelis demokratijos ginklas prieš nuožmią Kremliaus režimo propagandą yra ne kažkokia lietuviška propaganda ar kontrpropaganda, o tik kuo daugiau išsamios informacijos apie tai, ko atvirai ir slapta griebiasi Rusija, kad pasiektų komunistų iškeltą tikslą, jog kuo daugiau žmonių pasaulyje gyventų taip pat prastai, kaip rusai.
Vis dėlto kai kurios VSD ir „antrukų“ viešos ataskaitos vietos ir ypač kalbos tonas kenkia iš esmės geroms ataskaitos intencijoms. Užuot informavusios ir sutvirtinusios pilietinę sąmonę, kai kurios formuluotės sėja paniką ir veikia priešingai.
Suprantama, kad žvalgybininkai įpratę teikti slaptas ataskaitas valstybės ir Vyriausybės vadovams, kuriose žodžiai į vatą nevyniojami. Tačiau kai visuomenei išmetamas teiginys, kad „Rusija galėtų per 24–48 valandas pradėti karo veiksmus prieš Lietuvą“, nėra ko stebėtis, kad dalies žmonių pasąmonė tai suvokia, kaip „Rusija galėtų per 24–48 valandas užimti Lietuvą“.
Tokias formuluotes reikėtų vartoti atsargiai ir dėl to, kad pastaruoju metu iš šalies, išgąsdinti Skvernelio Vyriausybės ir valstiečių daugumos daugkartinių gąsdinimų laužyti mokesčių sistemą ir įvesti vis naujus mokesčius ir draudimus, ir taip jau bėga investuotojai.
Būtų blogai nekalbėti apie grėsmę, kurią kelia Rusija ar ją mažinti. Putino Rusija ne tik kelia grėsmę Europai. Ji pati sau yra grėsmė. Tačiau valdžios atstovams, o ypač žvalgybų žmonėms, kalbant apie Rusiją, vertėtų susilaikyti nuo žodžio „baimė“ vedinių, o ir žodį „grėsmė“ vartoti apdairiau. Su tvirtu įsitikinimu, kad Lietuva pasirengusi visas Rusijos grėsmes atremti.
Priešingu atveju, tokia ataskaita gali pasitarnauti ne tiek visuomenei informuoti, kiek Kremliui, kurio tikslas akivaizdus – sėti paniką ir abejones Lietuvos gebėjimais apsiginti.
Matyt, turėdama galvoje ir tai, Prezidentė Grybauskaitė priminė, kad „grėsmių lygis išlikęs toks, koks buvo pernai ir užpernai, niekas nepasikeitė, jokių naujovių nėra, o Lietuva yra pasirengusi gintis ir apsiginti“.
Jei dėl kalbos tono ir jo fono dar galima ginčytis, tai VSD ir „antrukų“ perspėjimas nesuteikti „išskirtinių teisių“ Lietuvos lenkams, nes to pradėsiantys reikalauti ir rusai, jau yra visiškas liapsusas ir neabejotina dovanėlė Putino propagandai.
Žvalgyba gali konstatuoti problemas, pavyzdžiui, priminti Tomaševskio partijos ryšius su Rusija, kai kurių lenkų buvimą Rusijos kultūrinėje terpėje, bet tai, kas parašyta, yra bjauriausios prabos nacionalistinis politikavimas. VSD ir „antrukai“ peržengė kompetencijos ribas.
Apskritai nepasitikėjimas mažumomis, noras laikyti jas penktąja kolona yra ne Vakarų demokratijų, o Rytų despotijų bruožas. Užuot bandžius tautines mažumas integruoti į Lietuvos gyvenimą, juos atstumiame – dabar jau ir štai tokiais saugumiečių pareiškimais.
Kaip yra sakęs konservatorius Kubilius, didesnę grėsmę mūsų saugumui kelia ne „išskirtinių teisių“ lenkams suteikimas, o kelis dešimtmečius vyravusi tendencija nusišalinti nuo Vilniaus krašto lenkų bendruomenės reikalų.
Rusijos keliamų grėsmių akivaizdoje VSD ir „antrukai“ neturėtų žaisti tautininkiškų žaidimėlių, nuteikiant lenkų mažumą prieš Lietuvos valstybę. Dar blogiau, kad Prezidentė, premjeras ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tokį žvalgybos vyrų politinį liapsusą bailiai praleido pro ausis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina9
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės1
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...