- Krescencijus Stoškus, Filosofas, visuomenininkas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Belaukiant popiežiaus Pranciškaus, iš tolo matomi Vilniaus bažnyčių bokštai puošėsi pastoliais. Arkikatedrai, šalia kurios Šventojo Tėvo laukė jaunimas, irgi nepagailėta baltų dažų. Tvarkytis ragino net arkivyskupas Gintaras Grušas, priminęs seną lietuvišką tradiciją sutikti svečią kaip Dievą.
Yra Lietuvoje griūvančių bažnyčių, buvo gaisrų, ir jas reikia gelbėti. Gal to daryti tiesiog nespėjama, nes bažnyčių daug, o remontų kaštai nemaži… Šiuo atveju kai kurias aplankė sėkmė, nes Vilniuje ir Kaune svečiuojasi popiežius Pranciškus.
Kai kas, dar jo nesulaukęs, jau galvojo, kaip bus po vizito, ar kas nors pastebės tą apsišlavimą ir rūpestingumą, pagirs ar išpeiks... Teko girdėti Vilniaus mero diskusijas su bendraminčiais, kad svarbu neužmiršti popiežiaus vizito, kai jis pasibaigs. Kaip jį įamžinti, esą priklausys nuo to, kokį įspūdį paliks tas įvykis. Taigi, labai pragmatiškai išsiverčia mūsų politikai...
Svetingumo paprotys Lietuvoje archajiškas, gerbtas ir viduramžiais. Jis reikalauja suteikti globą išorės žmogui, apsaugoti jį nuo galimų pavojų, iškilus reikalui, pasirūpinti nakvyne. Tarpukario Lietuvoje irgi tie papročiai buvo. Bet dabar svetingumo intencija šiek tiek devalvuota, kadangi tų svetimų pas mus labai daug, dėmesį jiems privalu rodyti, o saviems pritrūksta.
Svetingumo intencija šiek tiek devalvuota, kadangi tų svetimų pas mus labai daug, dėmesį jiems privalu rodyti, o saviems pritrūksta.
Bet popiežiaus apsilankymas – visai kas kita. Lietuvoje ateistų daugybė, ir iš Bažnyčios pasišaipo, ir iš tikėjimo, kiti tą pasišaipymą pateisina. O popiežius, žiūrėkite, visus geba nuraminti, visi pasidaro vienminčiai. Vieni dėl tokio žinomo žmogaus ir jo padėties, kiti girdi, kad apie popiežių visi kalba kaip apie pasaulio autoritetą, ir patys pripažįsta tą autoritetą. Kai kam gal terūpi pasimėgauti, kad pabus arti svarbios asmenybės.
Gerai, kad pripažįstami asmenys, turintys tam tikrą svorį, charizmą, bet norėtųsi, kad iš jų būtų bent šiek tiek mokomasi. Dabar visi labai pakylėtai kalba apie Gailestingojo Jėzaus paveikslą, o man rodos, jeigu Lietuvoje būtų šiek tiek daugiau paties gailestingumo, visiems būtų lengviau gyventi. Dabar net žodis "gailestingumas" išstumtas, pakeičiant jį lotynišku "empatija". Taip tarsi moderniau. Bet nelabai prilipdysi technologinį terminą prie paveikslo, kuris turi šventumo. O gailestingumas turi ir daugiau prasmių, jis netgi uždeda tam tikrą atsakomybę.
Mano mama pokario metais stebėdavosi, kaip rusai šventes švenčia, jeigu šventumo nebėra. Tada aš nemokėjau atsakyti, nes rodėsi kita to žodžio prasmė. Bet išreikšti labai aukštą žmogaus vertę tikrai nėra geresnio būdo, kaip susieti jį su šventumu. Net garbė, ko gero, šiais laikais jau nieko nesako.
Kita vertus, ir šventumas ima prarasti svorį, prigaminus daugybę švenčių. Kone kasdien vyksta festivaliai, įvairūs renginiai, tarptautinės dienos – traukia publiką, pretenduoja į tam tikrą sakralizacijos intenciją. Bet šventė turi būti žmogaus vidinis jausmas, pasirengimas įvykiui, jo laukimas, ji šiek tiek keičia žmogų. Ir popiežiaus Pranciškaus atvykimas, manau, ilgam paliks pėdsakus žmonių atmintyje. Kai tiek daug suvažiuoja į vieną vietą, atsiranda tiesiog grynai fizinis ryšys vienų su kitais, daugiau tokių progų nelabai pasitaiko.
Manau, netgi tiems, kurie dėl savo pareigų, statuso, šiek tiek imituoja, apsimetinėja, kad popiežiaus apsilankymas jiems šventė, vis tiek išliks kažkas sieloje dėl to didelio šurmulio, žmonių susitelkimo. Tik mažai besitikėčiau, kad popiežiaus asmenybės įkvėpti jie patys imtųsi šviesių darbų. Mat juos gena dienos įvykiai, kasdieniai rūpesčiai, paveldėtos problemos, o kitų dar prisigamina patys. Šventumui nebelieka vietos, bendrumas su žmonėmis išsitrina, ir toliau jie nepajėgia atsiverti pilietinei visuomenei, užsiima gynybines pozicijas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...
-
Suvalgė patinėlį2
Didžiausiais vabzdžiais pasaulyje vadinamųjų europinių maldininkų patelės poravimosi metu kartais sužvėrėja: suėda patinėlį. Kaip tai įmanoma? Tačiau taip juk atsitinka ne tik vabzdžių pasaulio pievose. Yra panašių reiškinių ir...
-
Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio
Daugeliui praėjusią savaitę sutriko miegas. Aš, kaip ir visi kiti, nebegalėjau nieko dirbti – bendravau su mokytojais ir mokiniais, aiškinau, guodžiau, drąsinau. Tvyrant įtampai, bandžiau rasti racionalų grūdą ir atskirti isterij...