Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomika augo 3,7 procento, ir tam teigiamos įtakos turėjo atsigavusios investicijos, ypač statybų sektoriuje, spartesnis gyventojų vartojimo augimas ir išliekančios eksporto augimo tendencijos. Įspūdingai augdamas Lietuvos paslaugų eksportas viršijo 20 proc. BVP, o bendras prekių ir paslaugų eksportas jau beveik pasiekė 90 proc. BVP. Tačiau būtent eksporto augimui „Swedbank“ ekonomistai mato vis mažiau erdvės – priešingai nei šiemet ir pernai, namų ūkių vartojimas ir investicijos kitąmet augs sparčiau nei eksportas.

„Išlaikyti panašius ekonomikos augimo tempus gali būti sudėtinga. Lietuvos ekonomikos augimas remiasi į lubas – gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis siekia istorines aukštumas, laisvų darbo vietų neužpildo nei vietiniai darbuotojai, nei imigrantai, išorinis konkurencingumas dėl sparčiai augančių darbo sąnaudų taip pat mažėja“, − komentavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pasak jo, visa tai rodo, jog ateinančius dvejus metus šalies ekonomikos augimas turėtų šiek tiek išsikvėpti. Todėl „Swedbank“ prognozuoja, kad Lietuvos BVP 2019 ir 2020 metais augs, atitinkamai, 2,5 proc. ir 2,0 procentais.

„Nors išorinių grėsmių tikrai netrūksta – sisteminė Turkijos finansų krizė galėtų sukelti problemų ir kai kuriems Italijos bei Ispanijos bankams, galbūt net dar labiau pakaitinti populistines nuotaikas Italijoje bei sukelti skolų krizę – nemanome, kad artimiausius dvejus metus Lietuvos ekonomikai galėtų grėsti rimti sukrėtimai“, − sakė vyriausiasis ekonomistas.

Anot N. Mačiulio, nepaisant kai kurių trapių paliaubų, tolimesni tarptautinės prekybos suvaržymai bei barjerai gal ir galėtų pakenkti ir Lietuvos eksportuotojams. Vis tik subalansuota užsienio prekyba bei valstybės finansai, sumažėjęs gyventojų bei įmonių skolos ir pajamų santykis, rekordiškai dideli jų finansiniai rezervai bei kiti rodikliai rodo, kad šiuo metu Lietuva yra daug geriau pasiruošusi iššūkiams nei buvo prieš dešimtmetį.

Šiais metais vis didesnė dalis gyventojų dalis turėtų pastebėti BVP augimo įtaką asmeniniams finansams. Antrąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis sumažėjo iki 5,9 procento, tai yra, žemiausio lygio per pastaruosius 10 metų, o vidutinis darbo užmokestis augo 10,5 procento. Po ilgo laiko viešajame sektoriuje atlyginimai augo sparčiau nei privačiame sektoriuje.

Sodros duomenimis, sparčiausiai atlyginimai augo gaunantiems mažesnes nei vidutines pajamas, o apskritai net 47 proc. darbuotojų atlyginimai augo daugiau nei dešimtadaliu. „Swedbank“ prognozuoja, kad vidutinio darbo užmokesčio augimas kitais metais sulėtės iki 7 proc. ir dar labiau atvės 2020 metais.

„Įvertinę tai, kad šiemet vidutinė senatvės pensija padidėjo daugiau nei 12 proc., pamatysime ne tik sparčiau augančią mažiausias pajamas gaunančių gyventojų perkamąją galią, bet ir pastebimai sumažėjusią pajamų nelygybę. Tiesa, dalis spartaus vidutinio darbo užmokesčio augimo privačiame sektoriuje yra sąskaitų pilnėjimas tuštėjant kišenėms – vis mažesnė atlyginimų dalis darbuotojams sumokama neoficialiai, taip vadinamuose vokeliuose“, − teigė N. Mačiulis.

Nors spartus atlyginimų augimas turėtų pakaitinti ir infliaciją, šiemet šios problemos nėra − vidutinė metinė infliacija sumažės iki 2,7 procento. Tai rodo, kad šalies ekonomika dar neperkaista. Nepaisant šiais metais pabrangusios naftos ir grūdų, infliacijos šuolio „Swedbank“ ekonomistai nenumato – prognozuojama, kad lėtėjant ekonomikos ir atlyginimų augimui, infliacija stabilizuosis ties 2,5 procento riba.

„Atrodytų, kad erdvės toliau mažinti nedarbo lygį dar yra, tačiau visgi manome, kad jis nebemažės. Tam trukdo ne darbo vietų trūkumas, o darbuotojų kompetencijų ir rinkos poreikių neatitikimas bei mažėjantis aktyvių darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Vis tik darbuotojų trūkumo problemą bent iš dalies padės spręsti vis gerėjančios migracijos tendencijos, šiemet pralenkusios net ir optimistiškiausias prognozes“, − darbo rinkos tendencijas komentavo vyriausiasis ekonomistas.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad lyginant su praėjusiais metais šiemet imigracija išaugs 80 proc. ir viršys 36 tūkst. gyventojų. Emigracija šiemet turėtų būti 17 proc. mažesnė nei praėjusiais metais, o apskritai dėl migracijos Lietuva šiemet praras mažiau nei 3 tūkstančius gyventojų.

„Maždaug pusė imigrantų bus sugrįžtantys lietuviai, o dauguma likusiųjų – baltarusiai ir ukrainiečiai, dažniausiai dirbantys statybų ir transporto sektoriuose. Nepakankamas pastarųjų dešimtmečių gimstamumas ir visuomenės senėjimo problema niekur nedingo, tačiau emigracijos baubą bent kuriam laikui , tikėtina, galėsime pamiršti“, − reziumavo N. Mačiulis.