Ar ilgai tęsis Lietuvos ekonomikos klestėjimas?

  • Teksto dydis:

Nepaisant sulėtėjusio euro zonos ekonomikos augimo ir didėjančios pasaulinės prekybos įtampos, Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį neišsikvėpė. „Swedbank“ ekonomistai didina šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę iki 3,6 procento, tačiau visgi mano, kad ateinančius dvejus metus šalies ekonomikos augimas bus kuklesnis.

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomika augo 3,7 procento, ir tam teigiamos įtakos turėjo atsigavusios investicijos, ypač statybų sektoriuje, spartesnis gyventojų vartojimo augimas ir išliekančios eksporto augimo tendencijos. Įspūdingai augdamas Lietuvos paslaugų eksportas viršijo 20 proc. BVP, o bendras prekių ir paslaugų eksportas jau beveik pasiekė 90 proc. BVP. Tačiau būtent eksporto augimui „Swedbank“ ekonomistai mato vis mažiau erdvės – priešingai nei šiemet ir pernai, namų ūkių vartojimas ir investicijos kitąmet augs sparčiau nei eksportas.

„Išlaikyti panašius ekonomikos augimo tempus gali būti sudėtinga. Lietuvos ekonomikos augimas remiasi į lubas – gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis siekia istorines aukštumas, laisvų darbo vietų neužpildo nei vietiniai darbuotojai, nei imigrantai, išorinis konkurencingumas dėl sparčiai augančių darbo sąnaudų taip pat mažėja“, − komentavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pasak jo, visa tai rodo, jog ateinančius dvejus metus šalies ekonomikos augimas turėtų šiek tiek išsikvėpti. Todėl „Swedbank“ prognozuoja, kad Lietuvos BVP 2019 ir 2020 metais augs, atitinkamai, 2,5 proc. ir 2,0 procentais.

„Nors išorinių grėsmių tikrai netrūksta – sisteminė Turkijos finansų krizė galėtų sukelti problemų ir kai kuriems Italijos bei Ispanijos bankams, galbūt net dar labiau pakaitinti populistines nuotaikas Italijoje bei sukelti skolų krizę – nemanome, kad artimiausius dvejus metus Lietuvos ekonomikai galėtų grėsti rimti sukrėtimai“, − sakė vyriausiasis ekonomistas.

Anot N. Mačiulio, nepaisant kai kurių trapių paliaubų, tolimesni tarptautinės prekybos suvaržymai bei barjerai gal ir galėtų pakenkti ir Lietuvos eksportuotojams. Vis tik subalansuota užsienio prekyba bei valstybės finansai, sumažėjęs gyventojų bei įmonių skolos ir pajamų santykis, rekordiškai dideli jų finansiniai rezervai bei kiti rodikliai rodo, kad šiuo metu Lietuva yra daug geriau pasiruošusi iššūkiams nei buvo prieš dešimtmetį.

Šiais metais vis didesnė dalis gyventojų dalis turėtų pastebėti BVP augimo įtaką asmeniniams finansams. Antrąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis sumažėjo iki 5,9 procento, tai yra, žemiausio lygio per pastaruosius 10 metų, o vidutinis darbo užmokestis augo 10,5 procento. Po ilgo laiko viešajame sektoriuje atlyginimai augo sparčiau nei privačiame sektoriuje.

Sodros duomenimis, sparčiausiai atlyginimai augo gaunantiems mažesnes nei vidutines pajamas, o apskritai net 47 proc. darbuotojų atlyginimai augo daugiau nei dešimtadaliu. „Swedbank“ prognozuoja, kad vidutinio darbo užmokesčio augimas kitais metais sulėtės iki 7 proc. ir dar labiau atvės 2020 metais.

„Įvertinę tai, kad šiemet vidutinė senatvės pensija padidėjo daugiau nei 12 proc., pamatysime ne tik sparčiau augančią mažiausias pajamas gaunančių gyventojų perkamąją galią, bet ir pastebimai sumažėjusią pajamų nelygybę. Tiesa, dalis spartaus vidutinio darbo užmokesčio augimo privačiame sektoriuje yra sąskaitų pilnėjimas tuštėjant kišenėms – vis mažesnė atlyginimų dalis darbuotojams sumokama neoficialiai, taip vadinamuose vokeliuose“, − teigė N. Mačiulis.

Nors spartus atlyginimų augimas turėtų pakaitinti ir infliaciją, šiemet šios problemos nėra − vidutinė metinė infliacija sumažės iki 2,7 procento. Tai rodo, kad šalies ekonomika dar neperkaista. Nepaisant šiais metais pabrangusios naftos ir grūdų, infliacijos šuolio „Swedbank“ ekonomistai nenumato – prognozuojama, kad lėtėjant ekonomikos ir atlyginimų augimui, infliacija stabilizuosis ties 2,5 procento riba.

„Atrodytų, kad erdvės toliau mažinti nedarbo lygį dar yra, tačiau visgi manome, kad jis nebemažės. Tam trukdo ne darbo vietų trūkumas, o darbuotojų kompetencijų ir rinkos poreikių neatitikimas bei mažėjantis aktyvių darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Vis tik darbuotojų trūkumo problemą bent iš dalies padės spręsti vis gerėjančios migracijos tendencijos, šiemet pralenkusios net ir optimistiškiausias prognozes“, − darbo rinkos tendencijas komentavo vyriausiasis ekonomistas.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad lyginant su praėjusiais metais šiemet imigracija išaugs 80 proc. ir viršys 36 tūkst. gyventojų. Emigracija šiemet turėtų būti 17 proc. mažesnė nei praėjusiais metais, o apskritai dėl migracijos Lietuva šiemet praras mažiau nei 3 tūkstančius gyventojų.

„Maždaug pusė imigrantų bus sugrįžtantys lietuviai, o dauguma likusiųjų – baltarusiai ir ukrainiečiai, dažniausiai dirbantys statybų ir transporto sektoriuose. Nepakankamas pastarųjų dešimtmečių gimstamumas ir visuomenės senėjimo problema niekur nedingo, tačiau emigracijos baubą bent kuriam laikui , tikėtina, galėsime pamiršti“, − reziumavo N. Mačiulis.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
augis-kalciausi -prisivoge geresnio gyvenimo zadetojai -tik jiems ekonomika auga

Makas

Makas portretas
Cia tas, kuris visiems sauke, kad ivedus eura, niekas nebrangs?

pasirinkimas

pasirinkimas portretas
, baigsis, kai ateis i valdzia konservai su broileriu , kubilium ir rasyte su tapino ir jakilaicio pagalba
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Penki išbandymai verslui 2019 metais
    Penki išbandymai verslui 2019 metais

    Prasidėję 2019-ieji žymi naują pasiekimą mūsų nepriklausomos šalies istorijoje – dar niekada ekonominė plėtra nesitęsė tiek ilgai. Tai gera žinia ir šalies gyventojams, ir verslui. Siekiant pratęsti ekonominės sėkmės istorij...

  • Dekoruoto patriotizmo monopolis
    Dekoruoto patriotizmo monopolis

    Šalyje yra daug "specialistų", kurie gali akimirksniu identifikuoti: šitas – tylintis tautos priešas, o va, anas su plakatu ir megafonu – patriotas. Dažniausiai tokie virtuvės sociologai mėgsta vienais apatiniais ...

    14
  • Melo kojos
    Melo kojos

    Paskatinimą visuomet elgtis sąžiningai prisimenu kaip vieną pirmųjų sąmonėn įstrigusių dalykų. Iš pradžių tiesos sakymo svarbą galvon kalė artimieji, paskui pasisekė turėti mokytoją, kurios apgaudinėti nesinorėjo taip stipriai, kad s...

    8
  • Karių tauta!
    Karių tauta!

    Vienas austrų poetas, atvažiuodavęs pas mus antrosios nepriklausomybės apyaušriu, matydavo gatvėse besiskeryčiojančius vadinamuosius marozus. Nesistebėdavo, sakydavo: o, lietuviai, karių tauta! Karių tauta skeryčiojasi toliau, ypač interneto...

    25
  • Žemės kalbos žodynas
    Žemės kalbos žodynas

    Norite į Rojų? O gal į žemiškesnius Londoną, Berlyną, Veneciją ar Jeruzalę? Nei skrydžio bilietų, nei atostogų neprireiks – užteks ir vieno savaitgalio, kad aplankytumėte šmaikščiai pavadintas Lietuvos vietoves. Visa &s...

  • Trečią kartą ant to paties grėblio
    Trečią kartą ant to paties grėblio

    Pastaruoju metu akivaizdžiai matyti suaktyvėjęs verslo ir vyriausybės noras atverti kelius eksportui į Kinijos rinką. Ir tai suprantama, nes turbūt visiems žinoma aksioma, kad stiprios šalies ekonomikos pagrindas – tvarus, ne žaliavų, ta...

    4
  • Norėtų viską pamiršti?
    Norėtų viską pamiršti?

    Prabėgus dviem dešimtmečiams, Jis tebevaldo šalį ir retas bepamena, kaip Jis tapo šiuolaikiniu caru. Gimė Jis 1952-ųjų spalio 7 d. Sovietų Sąjungoje, o būdamas paaugliu susižavėjo slaptosiomis tarnybomis ir valandų valandas pra...

    7
  • Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą
    Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą

    Prieš 12 metų snieguotame Lietuvos Trakų mieste dalyvauti intensyviose 24 valandas trukusiose diskusijose susirinko keletas saugumo politikos ekspertų, politikų ir pareigūnų. Tebeturiu savo užrašus ir iš to pirmojo Sniego susitikimo...

    4
  • Masėms reikia kraujo
    Masėms reikia kraujo

    Duonos ir žaidimų – "panem et circenses!" Bemaž banalybe virtęs posakis, kurio prasmė šiandienos žmonėms net nebeįdomi, prieš kelis tūkstantmečius reiškė paprastų romėnų paprastą geidavimą-reikalavimą i&sca...

    8
  • Kitokios „Brexit“ pamokos
    Kitokios „Brexit“ pamokos

    Balsavimą Didžiosios Britanijos parlamente dėl "Brexit" sutarties apžvalgininkai pavadino tiesos valanda. Be britiškosios prasmės – pasiekta lemiama šalies išstojimo iš ES stadija, po kurios taps aiškus t...

    5
Daugiau straipsnių