Ar geresnės sąlygos jaunimui reiškia diskriminaciją?

Naujos Vyriausybės kalbos apie rūpinimąsi jaunimu, siekiai sudaryti palankesnes sąlygas jaunoms šeimoms – sveikintini. Deja, kol kas, atrodo, tai lieka labiau teoriniu modeliu. Iš kitų atsakingų valstybės institucijų palaikymo nematyti, o kai kurios išvados šiuo klausimu skamba paradoksaliai.

Keistos kliūtys

Kredito įstaigoms ne vienu atveju sudaromos kliūtys pasiūlyti palankesnę kainodarą jaunimui. Kai kurios atsakingos valstybės institucijos tai traktuoja kaip Lygių galimybių įstatymo pažeidimą ir netgi priduria, kad "tam tikrų garantijų ar privilegijų teikimas jaunimui gali priversti kitas amžiaus grupes atsidurti mažiau palankioje padėtyje".

Ne ką mažesnis nesusipratimas šioje situacijoje yra tai, kad jaunimas tapo tarsi skirtingų institucijų požiūrių įkaitu.  Vyriausybei atsakingos institucijos sako, kad palankesnių sąlygų teikimas šiam visuomenės sluoksniui nėra pažeidimas ir dabartiniai teisės aktai tam neprieštarauja. Tai kas teisus ir kuo vadovautis?

Vieniems galima, kitiems ne?

Galbūt ir galima būtų pateisinti nuostatą, kad tam tikrų "privilegijų" teikimas reiškia savotišką diskriminaciją. Kita vertus, natūraliai kyla klausimas – kodėl tuomet kitų amžiaus grupių atstovams sąlygas keisti galima? Pavyzdžiui, senjorams (su visa pagarba šiai socialinei grupei) įvairios lengvatos (socialinės garantijos, pašalpos, kompensacijos ir pan.) mūsų šalyje kur kas dažnesnės nei jaunimui ar jaunoms šeimoms. Vadovaujantis ta pačia logika, tai irgi galima traktuoti kaip diskriminaciją.

Egzistuoja ir daugiau sričių, kuriose dėl amžiaus gali atsirasti tam tikrų apribojimų – pavyzdžiui, sveikatos apsaugos, užimtumo, darbo rinkos, profesinės veiklos ar profesinio mokymo srityje.

Dabartinis tam tikrų institucijų požiūris tik dar labiau prisideda prie nepatrauklios socialinės aplinkos jaunimui sudarymo. Kartu tai gali didinti ir taip jau grėsmingai augančią emigraciją.

Kitaip tariant, esminis dalykas, esant dabartinei situacijai, yra tas, kad tam tikra, šiuo atveju, teigiama diskriminacija egzistuoja ir ji nebūtinai interpretuojama kaip prievarta kitoms amžiaus grupėms atsidurti nepalankioje padėtyje. Bet palankesnių sąlygų jaunimui kūrimas kažkodėl nėra priimtinas. Jeigu taip, tuomet gal nereikia jokių išlygų jokiai amžiaus grupei. Tik klausimas – ar tai būtų teisinga?

Trūksta dėmesio jaunimui

Iš asmeninės patirties, ypač ilgamečio dėstymo universitete, turiu pasakyti, kad mūsų šalyje vis dar vyrauja gerontologinis mąstymas, kai neretai šalies sprendimus dėl ateities nulemia žmonės, kurių karjera jau praeityje.

Dabartinis tam tikrų institucijų požiūris tik dar labiau prisideda prie nepatrauklios socialinės aplinkos jaunimui sudarymo. Kartu tai gali didinti ir taip jau grėsmingai augančią emigraciją. Visa tai skamba kardinaliai priešingai norui kurti šviesią Lietuvos ateitį. Tiesa, dabartinio Vyriausybės vadovo požiūris, atrodo, kitoks ir tai teikia vilčių.

Pasiūlėme, kad reikia skatinti patrauklesnes, palankesnes paslaugų sąlygas jaunimui, bet jeigu tokia interpretacija kai kurioms institucijoms nepriimtina, tuomet būtina inicijuoti atitinkamų teisės aktų (Lygių galimybių įstatymo) pakeitimus.


Šiame straipsnyje: jaunimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Nieko sau

Nieko sau portretas
O blogesnės sąlygos "senimui" (virš keturiasdešimties, geriausiu atveju nuo penkiasdešimties) diskriminacijos nereiškia? Dar tyčiojasi, esą "senjorams /.../ įvairios lengvatos (socialinės garantijos, pašalpos, kompensacijos ir pan.) mūsų šalyje kur kas dažnesnės nei jaunimui ar jaunoms šeimoms"... Apsikaskit su savo lengvatom ir pašalpom! Mes dirbti ir užsidirbti pageidaujam. Bet darbdaviams "per seni". Tai gal nustatykit pensinį amžių pagal realią padėtį darbo rinkoje, užuot ilginę, nors puikiai žinot, kokios vyresnio (anaiptol ne pensinio) amžiaus žmonių galimybės įsidarbinti?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Politinė torpeda
    Politinė torpeda

    Neseniai viena apklausų bendrovė paskelbė, esą Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai pagal populiarumą aplenkė "valstiečius". ...

    2
  • Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?
    Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

    Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti apsispręsti...

    1
  • Kova už laisvę dar nesibaigė
    Kova už laisvę dar nesibaigė

    Pasitikome šimtmetį. Šimtmetį, vertą pasididžiavimo, jog naikinta pusę amžiaus tauta ne tik išliko, bet ir atgavo laisvę, pasirinko demokratijos, kad ir kokia ji netobula bebūtų, kelią, leidžiantį mums kurti savo Valstybę. ...

    9
  • Premijos dalybų dispanseris
    Premijos dalybų dispanseris

    Apsisapnavusio priekabiavimo skandale tarp akivaizdžių nesąmonių ir emocinių patologijų iškyla ir vienas rimtas klausimas: kam ir už ką duodamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos, jei tie nominantai ir laureatai vienas po kito kapituliuoj...

    11
  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    10
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    10
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
Daugiau straipsnių