Apie istoriją

Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė objektyvaus vertinimo.

Nuo 1918 iki 1920 m. Lietuvoje vyko Nepriklausomybės kovos – tuomečio ministro pirmininko Mykolo Sleževičiaus ir kitų valstybininkų pastangomis iš savanorių sudaryta Lietuvos kariuomenė sugebėjo apginti nepriklausomybę. Neabejotinai, tai yra viena iš didžiausių Lietuvos kariuomenės pergalių, prilygstanti pergalėms Žalgirio ar Salaspilio mūšiuose. 1923 m. Lietuva įgyvendino kitą reikšmingą karinę operaciją – prijungė prie Lietuvos Klaipėdos kraštą. Ernesto Galvanausko vadovaujama Vyriausybė suvokė, kad tik kontroliuodama šį uostamiestį, valstybė gali būti ekonomiškai nepriklausoma ir stipri. Pagaliau, įgyvendinant Mykolo Krupavičiaus 1922 m. žemės reformą, kurios pagrindinis tikslas buvo išdalyti dvarams priklausiusią žemę bežemiams ir mažažemiams valstiečiams, šalyje pradėjo formuotis, o vėliau nuosekliai stiprėjo žemės ūkio sektorius – vienas svarbiausių tarpukario Lietuvos ekonomikos ramsčių.

1926 m. gruodį parlamentinę demokratiją pakeitė diktatūra – autoritarinis tautininkų režimas. Valstybė atitolo nuo žmonių, visi svarbiausi sprendimai buvo priimami siaurame nerinktų žmonių rate. Kitaip nei 1918–1920 m., kai Lietuvą gynė savanoriai, 1939–1940 m. Antano Smetonos režimas nebepasitikėjo net savo karininkais – nepriėmė sprendimo priešintis agresijai. Neturėjo tautininkai ir kitų politinių jėgų paramos: opozicija laukė režimo griūties, o tuo pasinaudojo išorės jėgos. Autoritarizmo laikotarpiu nukentėjo ir Lietuvos ūkis: nuo 1926 m. paspartėjo lietuvių emigracija į užsienį – nevykdant šalies industrializacijos, nediversifikuota agrarinė ekonomika vertė žmones ieškoti darbo užsienyje. Dėl oligopolijų įsigalėjimo 1935 m. vyko ūkininkų streikai Suvalkijoje ir Dzūkijoje, kuriuos A.Smetonos režimas brutaliai nuslopino. 1939 m. Lietuva atidavė nacistinei Vokietijai ir sunkiai iškovotą Klaipėdos kraštą.

Ne visi tarpukariu buvo didvyriai. Kuo daugiau demokratijos, tuo yra geriau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Argumentas

Argumentas portretas
"Cha cha cha" netrūksta atkaklumo vis laukti V.Beržiūno straipsnių ir spėt šūktelt vis tą patį, matosi , kad istorijos žinios tik iš Delfio - "rusai puola".

Cha cha cha

Cha cha  cha   portretas
Šis Kremliaus gaidelis pretenduoja į objektyviausio Lietuvos istorijos vertintojo titulą. ..................Ko ko, bet įžūlumo šiam žmogeliukui netrūksta.

Taip jam aiškino jo choziajuškos.

Taip jam aiškino jo choziajuškos. portretas
Veblenimai iš sovietmečiu išleisto istorijos vadovėlio.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kas čia iškrypėliai?
    Kas čia iškrypėliai?

    Teksto gabaliukas iš mokyklinio vadovėlio apie mergaitę mėlynais nagučiais ir tuos nagučius iš parduotuvės parsineštame mėsos farše socialiniuose tinkluose jau tikriausiai apkeliavo visus, mokančius skaityti lietuvišk...

    25
  • Priedų nereikia – duokite knygų
    Priedų nereikia – duokite knygų

    Vilniaus knygų mugės išvakarėse įprasta apžvelgti ypatingojo verslo, knygų leidybos, situaciją. Ji, kaip pripažįsta patys leidėjai, – ne iš sklandžiųjų. Nacionalinės bibliotekos statistikos skaičiuojamas leidėjų sąra&scaro...

  • Emigrantai atranda kitokią Lietuvą
    Emigrantai atranda kitokią Lietuvą

    Oficialiai Lietuva remia Ukrainą. Skatina integraciją į Vakarus. Yra aktyvi šios valstybės advokatė. Alkstanti darbo rinka laukia ukrainiečių net labiau nei kitų šalių darbo imigrantų. O ką jie randa patikėję, kad mūsų šalyj...

    4
  • #MeToo – kaip užkirsti kelią priekabiavimui?
    #MeToo – kaip užkirsti kelią priekabiavimui?

    #MeToo judėjimo inspiruoti kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo visuomet yra adresuojami konkrečiam fiziniam asmeniui, tačiau šalia dažnai figūruoja ir organizacijos pavadinimas: „UAB X vadovas“ ar „universiteto Y dėstytojas...

    13
  • Valstybininkus keičia naftininkai
    Valstybininkus keičia naftininkai

    Prieš dešimtmetį, gal prieš keliolika metų, Lietuvos vidaus politikos laukuose virė nuožmi kova su vadinamaisiais valstybininkais. Buvo ir yra žmonių, kurie nuoširdžiai tiki, kad mus valdo marsiečiai, yra garinančių actą ...

  • Neaiškios žinios iš Miuncheno
    Neaiškios žinios iš Miuncheno

    Aną savaitgalį Miunchene vyko tradicinė didžiųjų pasaulio galybių atstovų saugumo konferencija, o šios savaitės pradžioje tarptautinė spauda vertino jos rezultatus. Čia nuomonės labai skyrėsi. ...

    1
  • Kyšių metamorfozės
    Kyšių metamorfozės

    Lietuvos gimtadienis buvo gražus. Latviai dar tik švęs, todėl pas juos buvo negražu, nes Latvijos centrinio banko vadovas pateko už grotų dėl kyšių. Baisus skandalas. Jį paleido už 100 tūkst. eurų užstatą, bet suėmė jau pas mus &n...

    8
  • Kaimynų godos
    Kaimynų godos

    Sveikinimai braliukams! Linkėjimai kaimynams! Iki Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių finišo likus vos keletui dienų jau galima apžvelgti esminius jų rezultatus. Jie gal nėra labai guodžiantys Lietuvai, tačiau palankūs mūsų kaimynams. ...

    4
  • Hibridinė Karbauskio valdžia
    Hibridinė Karbauskio valdžia

    Karbauskio „Agrokoncerną“ ir Valstiečių partiją apdainavęs televizijos serijalas „Naisių vasara“ nieko bendro neturi su valstiečių partija, nemirksėdamas sako Seimo Pranckietis. „Naisių vasaroje“ nėra jokios polit...

    32
  • Politinė torpeda
    Politinė torpeda

    Neseniai viena apklausų bendrovė paskelbė, esą Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai pagal populiarumą aplenkė "valstiečius". ...

    2
Daugiau straipsnių