Apie istoriją

Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė objektyvaus vertinimo.

Nuo 1918 iki 1920 m. Lietuvoje vyko Nepriklausomybės kovos – tuomečio ministro pirmininko Mykolo Sleževičiaus ir kitų valstybininkų pastangomis iš savanorių sudaryta Lietuvos kariuomenė sugebėjo apginti nepriklausomybę. Neabejotinai, tai yra viena iš didžiausių Lietuvos kariuomenės pergalių, prilygstanti pergalėms Žalgirio ar Salaspilio mūšiuose. 1923 m. Lietuva įgyvendino kitą reikšmingą karinę operaciją – prijungė prie Lietuvos Klaipėdos kraštą. Ernesto Galvanausko vadovaujama Vyriausybė suvokė, kad tik kontroliuodama šį uostamiestį, valstybė gali būti ekonomiškai nepriklausoma ir stipri. Pagaliau, įgyvendinant Mykolo Krupavičiaus 1922 m. žemės reformą, kurios pagrindinis tikslas buvo išdalyti dvarams priklausiusią žemę bežemiams ir mažažemiams valstiečiams, šalyje pradėjo formuotis, o vėliau nuosekliai stiprėjo žemės ūkio sektorius – vienas svarbiausių tarpukario Lietuvos ekonomikos ramsčių.

1926 m. gruodį parlamentinę demokratiją pakeitė diktatūra – autoritarinis tautininkų režimas. Valstybė atitolo nuo žmonių, visi svarbiausi sprendimai buvo priimami siaurame nerinktų žmonių rate. Kitaip nei 1918–1920 m., kai Lietuvą gynė savanoriai, 1939–1940 m. Antano Smetonos režimas nebepasitikėjo net savo karininkais – nepriėmė sprendimo priešintis agresijai. Neturėjo tautininkai ir kitų politinių jėgų paramos: opozicija laukė režimo griūties, o tuo pasinaudojo išorės jėgos. Autoritarizmo laikotarpiu nukentėjo ir Lietuvos ūkis: nuo 1926 m. paspartėjo lietuvių emigracija į užsienį – nevykdant šalies industrializacijos, nediversifikuota agrarinė ekonomika vertė žmones ieškoti darbo užsienyje. Dėl oligopolijų įsigalėjimo 1935 m. vyko ūkininkų streikai Suvalkijoje ir Dzūkijoje, kuriuos A.Smetonos režimas brutaliai nuslopino. 1939 m. Lietuva atidavė nacistinei Vokietijai ir sunkiai iškovotą Klaipėdos kraštą.

Ne visi tarpukariu buvo didvyriai. Kuo daugiau demokratijos, tuo yra geriau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Argumentas

Argumentas portretas
"Cha cha cha" netrūksta atkaklumo vis laukti V.Beržiūno straipsnių ir spėt šūktelt vis tą patį, matosi , kad istorijos žinios tik iš Delfio - "rusai puola".

Cha cha cha

Cha cha  cha   portretas
Šis Kremliaus gaidelis pretenduoja į objektyviausio Lietuvos istorijos vertintojo titulą. ..................Ko ko, bet įžūlumo šiam žmogeliukui netrūksta.

Taip jam aiškino jo choziajuškos.

Taip jam aiškino jo choziajuškos. portretas
Veblenimai iš sovietmečiu išleisto istorijos vadovėlio.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  •  Dvi krizės ir vienos vestuvės
    Dvi krizės ir vienos vestuvės

    Paskutinėmis keliomis dienomis vienos aiškiai dominuojančios temos pasaulio, o ypač Vakarų, spaudoje nebuvo, tad šioje apžvalgoje trumpai paliesime tik tris galbūt svarbiausias temas. Tai prezidento rinkimai Venesueloje, Ukrainos vieta Voki...

  • Aukso amžiaus ilgesys
    Aukso amžiaus ilgesys

    Rudabarzdžio britų princo – nūnai Sasekso kunigaikščio vestuvės kainavo nei daug, nei mažai – 36 mln. eurų. Labiausiai stebina, kad nuotakos suknelę už kone ketvirtį milijono naujai iškepta kunigaikštienė įsigijo u...

  • Valstybinių verslų reinkarnacija. Konkurencija, sudie!
    Valstybinių verslų reinkarnacija. Konkurencija, sudie!

    Pamirškime tuo laikus, kai valstybė aktyviai vykdė privatizavimą. Kai už privatizavimą gaunamos lėšos reikšmingai papildydavo valstybės biudžetus ir fondus. Kai valstybė už gautas lėšas galėdavo finansuoti geresnius arba...

    1
  • Vakarų fronte nieko gera
    Vakarų fronte nieko gera

    Rimtą grėsmę Vakarų vertybes puoselėjančioms Europos partijoms prorusiški judėjimai kėlė kiekvienuose pastarųjų metų nacionaliniuose rinkimuose. Laimei, nors ir surinko pakankamai balsų, kad toliau drumstų vandenį, atvirai Maskvos remiama...

    1
  • Tikėjusiesiems – pagarba!
    Tikėjusiesiems – pagarba!

    Istorija lyg užsispyrusi ir įnoringa senutė vis suka savo ratus. Kartais pakeliui sustodama pamąstyti, kur dabar eina, bet niekada nepasikliaudama atsitiktinumais. Kai sekmadienį Belgrade žalgiriečiai tramdė lemiamam šturmui pakilusią Maskvos C...

  • Lietuvis ir gamta
    Lietuvis ir gamta

    Gegužės 22-oji yra skirta raginimams saugoti biologinę Žemės rutulio gamtos įvairovę. Turime sąmoningai ir uoliai vykdyti labai svarbią Jungtinių Tautų konvenciją, kurios tikslas – atkurti pažeistas, žmogaus veiklos nualintas ekosistemas. &...

  • Ką pakeitė feisbukas?
    Ką pakeitė feisbukas?

    Socialinis tinklas „Facebook“ buvo sumanytas sujungti draugus. Realius draugus, kad šie lengviau galėtų bendrauti. Tai buvo idėja, o realybė visai kita. Daugelis jau pastebėjo, kad socialiniai tinklai, užuot sustiprinę ryšius, ...

  • Liberalų sąjūdžiui varpai skambina vis garsiau
    Liberalų sąjūdžiui varpai skambina vis garsiau

    Dar po Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) pirmininko rinkimų teko svarstyti, ko galima tikėtis toliau. Seno-naujo pirmininko Eugenijaus Gentvilo išrinkimas kėlė daug abejonių dėl partijos galimybių atlikti kapitalinį remontą po t...

    3
  • Gėris pagal kišenės turinį
    Gėris pagal kišenės turinį

    Skirtumas tarp turtingiausiųjų ir "biedniokų" tampa toks didelis, kad gyvenimas netrukus bus kaip Pietų Amerikoje. Kai įsivyrauja segregacija pagal kišenės turinį, tikėtis atjautos ir nuoširdumo nebėra reikalo. Kaip sakoma, nie...

    6
  • Labai gėdingas tekstas
    Labai gėdingas tekstas

    Žinote tuos Holivudo režisierių ir rusų humoristų pamėgtus scenarijus, kuriuose herojus per keistokai susidėliojusias aplinkybes atsiduria visai ne ten, kur planavo? Na, čia tie variantai, kai eilinį pilietį vyrai iš FTB palaiko dvigubu agentu...

    12
Daugiau straipsnių