Apie istoriją

Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė objektyvaus vertinimo.

Nuo 1918 iki 1920 m. Lietuvoje vyko Nepriklausomybės kovos – tuomečio ministro pirmininko Mykolo Sleževičiaus ir kitų valstybininkų pastangomis iš savanorių sudaryta Lietuvos kariuomenė sugebėjo apginti nepriklausomybę. Neabejotinai, tai yra viena iš didžiausių Lietuvos kariuomenės pergalių, prilygstanti pergalėms Žalgirio ar Salaspilio mūšiuose. 1923 m. Lietuva įgyvendino kitą reikšmingą karinę operaciją – prijungė prie Lietuvos Klaipėdos kraštą. Ernesto Galvanausko vadovaujama Vyriausybė suvokė, kad tik kontroliuodama šį uostamiestį, valstybė gali būti ekonomiškai nepriklausoma ir stipri. Pagaliau, įgyvendinant Mykolo Krupavičiaus 1922 m. žemės reformą, kurios pagrindinis tikslas buvo išdalyti dvarams priklausiusią žemę bežemiams ir mažažemiams valstiečiams, šalyje pradėjo formuotis, o vėliau nuosekliai stiprėjo žemės ūkio sektorius – vienas svarbiausių tarpukario Lietuvos ekonomikos ramsčių.

1926 m. gruodį parlamentinę demokratiją pakeitė diktatūra – autoritarinis tautininkų režimas. Valstybė atitolo nuo žmonių, visi svarbiausi sprendimai buvo priimami siaurame nerinktų žmonių rate. Kitaip nei 1918–1920 m., kai Lietuvą gynė savanoriai, 1939–1940 m. Antano Smetonos režimas nebepasitikėjo net savo karininkais – nepriėmė sprendimo priešintis agresijai. Neturėjo tautininkai ir kitų politinių jėgų paramos: opozicija laukė režimo griūties, o tuo pasinaudojo išorės jėgos. Autoritarizmo laikotarpiu nukentėjo ir Lietuvos ūkis: nuo 1926 m. paspartėjo lietuvių emigracija į užsienį – nevykdant šalies industrializacijos, nediversifikuota agrarinė ekonomika vertė žmones ieškoti darbo užsienyje. Dėl oligopolijų įsigalėjimo 1935 m. vyko ūkininkų streikai Suvalkijoje ir Dzūkijoje, kuriuos A.Smetonos režimas brutaliai nuslopino. 1939 m. Lietuva atidavė nacistinei Vokietijai ir sunkiai iškovotą Klaipėdos kraštą.

Ne visi tarpukariu buvo didvyriai. Kuo daugiau demokratijos, tuo yra geriau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Argumentas

Argumentas portretas
"Cha cha cha" netrūksta atkaklumo vis laukti V.Beržiūno straipsnių ir spėt šūktelt vis tą patį, matosi , kad istorijos žinios tik iš Delfio - "rusai puola".

Cha cha cha

Cha cha  cha   portretas
Šis Kremliaus gaidelis pretenduoja į objektyviausio Lietuvos istorijos vertintojo titulą. ..................Ko ko, bet įžūlumo šiam žmogeliukui netrūksta.

Taip jam aiškino jo choziajuškos.

Taip jam aiškino jo choziajuškos. portretas
Veblenimai iš sovietmečiu išleisto istorijos vadovėlio.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Melo kojos
    Melo kojos

    Paskatinimą visuomet elgtis sąžiningai prisimenu kaip vieną pirmųjų sąmonėn įstrigusių dalykų. Iš pradžių tiesos sakymo svarbą galvon kalė artimieji, paskui pasisekė turėti mokytoją, kurios apgaudinėti nesinorėjo taip stipriai, kad s...

    8
  • Karių tauta!
    Karių tauta!

    Vienas austrų poetas, atvažiuodavęs pas mus antrosios nepriklausomybės apyaušriu, matydavo gatvėse besiskeryčiojančius vadinamuosius marozus. Nesistebėdavo, sakydavo: o, lietuviai, karių tauta! Karių tauta skeryčiojasi toliau, ypač interneto...

    22
  • Žemės kalbos žodynas
    Žemės kalbos žodynas

    Norite į Rojų? O gal į žemiškesnius Londoną, Berlyną, Veneciją ar Jeruzalę? Nei skrydžio bilietų, nei atostogų neprireiks – užteks ir vieno savaitgalio, kad aplankytumėte šmaikščiai pavadintas Lietuvos vietoves. Visa &s...

  • Trečią kartą ant to paties grėblio
    Trečią kartą ant to paties grėblio

    Pastaruoju metu akivaizdžiai matyti suaktyvėjęs verslo ir vyriausybės noras atverti kelius eksportui į Kinijos rinką. Ir tai suprantama, nes turbūt visiems žinoma aksioma, kad stiprios šalies ekonomikos pagrindas – tvarus, ne žaliavų, ta...

    3
  • Norėtų viską pamiršti?
    Norėtų viską pamiršti?

    Prabėgus dviem dešimtmečiams, Jis tebevaldo šalį ir retas bepamena, kaip Jis tapo šiuolaikiniu caru. Gimė Jis 1952-ųjų spalio 7 d. Sovietų Sąjungoje, o būdamas paaugliu susižavėjo slaptosiomis tarnybomis ir valandų valandas pra...

    4
  • Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą
    Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą

    Prieš 12 metų snieguotame Lietuvos Trakų mieste dalyvauti intensyviose 24 valandas trukusiose diskusijose susirinko keletas saugumo politikos ekspertų, politikų ir pareigūnų. Tebeturiu savo užrašus ir iš to pirmojo Sniego susitikimo...

    4
  • Masėms reikia kraujo
    Masėms reikia kraujo

    Duonos ir žaidimų – "panem et circenses!" Bemaž banalybe virtęs posakis, kurio prasmė šiandienos žmonėms net nebeįdomi, prieš kelis tūkstantmečius reiškė paprastų romėnų paprastą geidavimą-reikalavimą i&sca...

    8
  • Kitokios „Brexit“ pamokos
    Kitokios „Brexit“ pamokos

    Balsavimą Didžiosios Britanijos parlamente dėl "Brexit" sutarties apžvalgininkai pavadino tiesos valanda. Be britiškosios prasmės – pasiekta lemiama šalies išstojimo iš ES stadija, po kurios taps aiškus t...

    4
  • Ko nori britai?
    Ko nori britai?

    Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies Vyriausybės susitarimą su Europos Sąjunga (ES) dėl išstojimo. Rezultatas buvo tikėtinas, tik netikėta persvara tų, kurie neprit...

    4
  • Mažinant net didėja
    Mažinant net didėja

    Žalieji valstiečiai vis primena savo pažadą mažinti politikų skaičių. Tad Seimo puode vėl kunkuliuoja senas viralas: ar ne per daug parlamentarų? Vėl nebeaišku, kiek jų reikia. Net patiems idėjos autoriams. Anksčiau sakė, kad gana ir 101....

    1
Daugiau straipsnių