Ar kas suskaičiuotų, kiek Lietuvoje išleista milijonų litų kompiuterizacijai? Pinigai būtų išties nerealūs. Tačiau visa tai tampa šnipštu, kai reikia padėti paprastiems žmonėms. Pasirodo, mūsų šalyje tai, kas sukaupta duomenų bazėse, be buhalterio parašo ir antspaudo yra niekas.

Pyk ant kompiuterio kiek nori, niekas nuo to nepasikeis. Atrodytų, jog litai išleisti kompiuterizacijai tik dėl to, kad koks valdininkas darbo metu galėtų naršyti po porno portalus, aiškintųsi kurioje „maximoje“ didžiausios nuolaidos ar žaistų kompiuterinius žaidimus.

Per tą brangiąją kompiuterizaciją dar ir nukentėti galima. Vienas absurdiškiausių pavyzdžių – dirbančių senjorų pensijų mažinimas.

Ilgus mėnesius ekonomikos ekspertai kūrė schemas, kaip bus mažinamos dirbančiųjų pensijos. Iš TV ekranų nepranykdavo blondino ministro nuolat susirūpinęs bei atsiprašinėjantis veidas.

Visiems tapo aišku, kad labiausiai nukentės ypač daug uždirbantys pensininkai – jiems nurėš po 70 procentų. Kitus smaugs mažiau.

Po gražių kalbų atėjo darbų metas.

Dirbantys senjorai tapo širdies klinikų klientais, kai pamatė kas liko iš jų pensijų. Niekas nesigilino, kiek kas uždirba – nupjovė beveik visiems po 70 procentų. Ir tiek žinių.

Pasirodo, aiškintojai neišaiškino buhalterijoms, kad būtina į „Sodrą“ atsiųsti kažkokią x formą apie dirbančio pensininko gruodžio mėnesio algą. Juk tik šalia Lietuvos išaušo XXI amžiaus dešimtieji metai. O mūsų šalyje – dar gūdus XX amžiaus šeštasis dešimtmetis, kai kompiuteriai ir jų duomenų bazės – fantastinė lektūra.

Buhalterijoms, užsikrovusioms ataskaitomis, metų pabaiga, jų pradžia, kai visiems šventės –pats darbymetis. Nenuostabu, kad pamiršo išsiųsti tą x formą.

„Sodros“ valdininkai, žinoma, negalėjo ar nenorėjo kompiuteriu parašyti elektroninio laiško įmonėms, įstaigoms ir priminti, kad būtina atsiųsti tą nelemtą popierių. Tiesiog nebuvo laiko, pliekiant virtualų pasiansą parašyti du sakinius ir paspausti mygtuką, kad laiškas iškeliautų tūkstančiams adresatų.

Kita vertus, „Sodra“ skaičiuoja pensijas, renka socialinio draudimo mokesčius, todėl turi duomenis apie kiekvieną mūsų uždirbtą litą. Tad ir neaišku, kodėl „sodrininkai“ pasirinko klastingą būdą nuskriausti dirbančius pensininkus už jų darboviečių buhalterių klaidas?

„Sodros“ valdininkams, negavusiems pažymų apie pensininkų uždarbį, neužteko geros valios pasitikrinti duomenų bazėje, kiek tokie senjorai uždirba. O vėliau – imtis priemonių permoką išskaičiuoti. Kodėl?

Todėl, kad už skriaudą žmonėms Lietuvoje nėra jokios atsakomybės. Visai kitaip būtų, jei, neduok dieve, permokėsi nors litą pensijos – gausi tarnybinę nuobaudą, o gal ir spyrį į užpakalį darbo biržos link.

Kita vertus, gal tai gudrus ir itin slaptas planas atsikratyti dirbančių pensininkų? Vietoje tūkstančio litų pensijos gavę tris šimtus, spjaus jie į darbą, o atsilaisvinusias vietas užpuls algų išalkę specialistai. Ir galės šių metų pabaigoje premjeras Andrius Kubilius vėl pasigirti, kad sukūrė dar kokį 40 tūkstančių darbo vietų. Kaip pernai esą sūkurė. Nors pradangino šešis kartus daugiau.