Vienas drąsiausių – įsipareigojimas sumažinti mokesčius iki istoriškai žemų normų, ir kaip tik balandžio 25-ąją jis pristatė savo plano ta linkme metmenis.

Ar jam tai pavyks geriau, nei sekėsi (greičiau nesisekė) jo ligšiolinėms pastangoms apriboti musulmonų įvažiavimą ir imigraciją, pastatyti sieną tarp Jungtinių Valstijų ir Meksikos, pakeisti ir pertvarkyti savo pirmtako B. Obamos sveikatos apsaugos politiką, parodys ateitis.

Bet kol kas D. Trumpas nubrėžė tik keliavimo kryptį. Net jeigu jis Kongrese prastumtų tik pusę savo planų, tai jau reikštų didžiulį mokestinį palengvėjimą JAV verslui, pramonei ir uždirbantiesiems“, - rašė dienraščio „Telegraph“ redaktoriai  ir toliau aiškino taip:

„Tarp D. Trumpo siūlomų reformų yra dramatiškas įmonių mokesčių sumažinimas nuo 40 iki 15 procentų, kartu su paskatomis JAV įmonėms į Ameriką grąžinti užjūriuose dėl aukštų dabartinių mokesčių Amerikoje laikytą turtą.

Dėl didelio poveikio JAV iždo įplaukoms daugelis ekoniomistų tai laiko tik pirmuoju D. Trumpo judesiu sunkiose derybose net ir su respublikonų kontroliuojamu  Kongresu.

Tačiau kaip geras derybininkas prezidentas anksčiau ar vėliau gaus kažką panašaus į tai, ko jis siekia“, – įsitikinę britų konservatyvaus laikraščio redaktoriai.

Tą pačią nuomonę reiškė taip pat konservatyvus, dešiniųjų liberalų pozicijas ginantis Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine“. Anot jo, „kaip tik nepaprastai ambicinga įmonių apmokestinimo reforma turi potencialą gerokai sustiprinti investicijų tvirtovės, Jungtinių Amerikos Valstijų, konkurencingumą.

Per praėjusį dešimtmetį Amerikos koncernai daug energijos išliejo tam, kad savo pelnus perneštų į mažiau juos apmokestinantį užsienį. Jie norėjo išvengti beveik 40 procentų siekiančios mokesčių naštos, kokios netaiko jokia kita pramonės šalis.

Net jei kol kas D. Trumpo komanda pateikė tik pasiūlymo juodraštį, kurį parlamentinis procesas gerokai pakeis, pagrindinė kryptis aiški. Respublikonai abiejose Kongreso rūmmuose, kaip ir pats prezidentas, būtinai nori mokesčių reformos.

Tai gali būti vienintelis didelis politinis projektas, kurį jie šiemet spės paversti tikrove“, – rašė Frankfurto nuosaikių dešiniųjų laikraštis. 

Visiškai priešingai D. Trumpo siūlymą dėl mokesčių reformos vertino kairiųjų liberalų pozicijas ginantys „New York Times`o“ redaktoriai. Pasak jų,  „tai tik juokingas grupelės plutokratų, siekiančių pralobti šalies ateities sąskaita, triukas“.

Girdi, „du iš D. Trumpo artimiausių patikėtinių, Stevenas Mnuchinas ir Gary Cohnas – buvę banko „Goldman Sachs“ vadovai, jau ir taip multimilijonieriai – sugalvojo planą kaip sumažinti mokesčius firmoms ir pasiturinčioms šeimoms.

Iš to pelnytųsi ir D. Trumpo šeima. Tam, kad korupcijos kvapelis nevirstų smarve, jie pasiūlė kelis palengvinimus ir vidutinių pajamų šeimoms. Tačiau nesvarbu, kas galutinai iš to išeis.

D. Trumpas šiuo savo planu parodė, kas jam iš tikrųjų rūpi – ne tie milijonai darbininkų, kurie jį išrinko, bet tie dešimt tūkstančių viršūnėje stovinčiųjų, kuriais jis pats apsisupęs“, – teigė įtakingiausio Niujorko dienraščio redaktoriai. 

Anot Meksiko Sičio dienraščio „Economista“ „didysis klausimas tas, kaip Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė kompensuos dėl sumažėjusių mokestinių įplaukų susidariusius nuostolius biudžetui. Šie būgštavimai pagrįsti ir dėl to, kad per pirmąjį šimtadienį pareigose D. Trumpą ištisai lydėjo anaiptol ne laimė.

Savo planuojamais mokesčių sumažinimais jis pats sau kaip verslininkas suteikia didelę dovaną. Ironiška tai, jog kaip tik mažiau išsilavinę ir ekonomiškai silpnesni JAV piliečiai D. Trumpą ir jo plutokratiją įkėlė į valdžią“, – rašė Meksikos sostinės verslo laikraštis.

Stambulo dienraštis „Aksam“ teigė, jog „istorija moko, kad mokesčių mažinimais nepasiekiamas joks ūkio augimas. Tai reiškia, kad D. Trumpui nepavyks turčiams taikomais mažesniais valstybiniais mokesčiais išjudinti ekonomiką. Žlugs ir šis jo planas. Reikia tik palaukti“.

Pasak Miunchene leidžiamo dienraščio „Süddeutsche“, „iš to, ką ligi šiol sužinojome, galime daryti išvadą, jog D. Trumpo reformos branduolį sudaro radikalus mokesčių sumažinimas įmonėms ir vienas kitas mokesčių palengvinimas vidutinių pajamų amerikiečiams.

Beveik dar svarbiau tai, ko reformoje nėra. D. Trumpas, atrodo, atsisakė ketinimo riboti importą, o tai tokioms eksporto šalims, kaip Vokietija, yra gera žinia. Tačiau drauge su tuo trūksta būdų kaip užkišti dėl sumažėjusių įplaukų atsiradusią skylę, kuri jau ir taip deficitiniame JAV biudžete bus dar  didesnė“, – rašė Pietų Vokietijos dienraštis.

Panašiai atsiliepė ir Ispanijos sostinės dienraštis „Mundo“. Jo žodžiais, „paskutinis didelis valstybinių mokesčių sumažinimas įvyko 1986-aisiais prezidendaujant Ronaldui Reaganui. Tai buvo naujojo liberalizmo laikai, kai lengvesne mokesčių našta norėta paspartinti ekonomikos augimą.

Tuo pačiu betgi ūgtelėjo ir biudžeto deficitas, ir aukštyn šovė valstybės skolos. Tai galėtų pasikartoti ir šį sykį. Vis dėlto dar neaišku, ar dauguma Kongrese tikrai parems D. Trumpo siūlymus dėl mokesčių sumažinimo ir dėl investicijų į infrastruktūrą ir į kariuomenę.

Juk visa tai beveik neįmanoma finansuoti, o valstybės įsiskolinimas Amerikoje jau ir taip sudaro 106 procentus bendrojo vidaus produkto, ir tai negali neraminti“, – teigė konservatyvus Madrido dienraštis.

Abejones, ar sumažinus mokesčius ir tuo pačiu valstybines įplaukas ir padidinus išlaidas karuiuomenei ir infrastruktūrai, grėsmingai nepadidės Amerikos valstybinis įsiskolinimas, reiškė ir daugelis kitų laikraščių.