Kovo mėnesį 3,1 proc. siekusią metinę infliaciją į viršų stūmė išaugusios naftos kainos ir žymiai padidėję akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams bei tabako gaminiams. Vis tik artimiausiais mėnesiais infliacijos tempas turėtų sumažėti, o algos šalyje augs kur kas sparčiau nei kainos.
Pabrangusi nafta stumia kainas į viršų
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per metus infliacija ūgtelėjo nuo 1,2 iki 3,1 proc. Šiemet ji aukštesnė pirmiausia dėl pabrangusių energetikos produktų. Nors šildymas, elektra ir dujos kovo mėnesį kainavo pigiau nei pernai, nafta buvo smarkiai – daugiau kaip trečdaliu – brangesnė. Galima palyginti: praėjusių metų kovą barelis šios žaliavos vidutiniškai kainavo 36 eurus, o šiemet naftos kaina jau siekė 49 eurus. Toks pokytis netruko atsiliepti degalų kainoms: pernai kovą 95 klasės benzinas kainavo vos eurą, o šiemet kaina pakilo iki 1,15 euro. Brangstantys degalai, dėl augančių transportavimo sąnaudų, turi įtakos ir kitų prekių brangimui.
Nors maisto produktai kovą vidutiniškai brango 2,9 proc., pieno produktų kainų augimas buvo spartesnis ir siekė 7 proc. Tai lėmė augusios pieno supirkimo kainos, atsigaunanti pasaulio ekonomika bei išnykęs produkcijos perviršis, kuris Europos Sąjungoje buvo susiformavęs dėl kvotų panaikinimo 2015 metais. Kita vertus, daržovių ir vaisių kainos, palyginti su praėjusiais metais, yra sumažėjusios – vaisiai pigiau kainuoja maždaug 2 proc., daržovės – maždaug 5 proc. O pernai kainų skandalą socialiniuose tinkluose įžiebusį kalafiorą vietoje buvusių 3,49 euro šiuo metu galima įsigyti už 1,45 euro.
Kovą į viršų šoko ir alkoholinių gėrimų bei tabako gaminių kainos. Šioms didžiausią įtaką padarė nuo kovo 1 d. įsigalioję gerokai didesni akcizai – alui ir vynui akcizai didėjo daugiau nei dvigubai, spirituotiems gėrimams beveik penktadaliu. Išaugę akcizai smarkiai pabrangino alkoholinius gėrimus: alus kovą kainavo 26 proc., spirituoti gėrimai 8 proc., vynas 7 proc. daugiau nei prieš metus.
Paslaugų kainas augina atlyginimai
Kaip rodo statistika, paslaugų kainos kovą ūgtelėjo 2,7 proc. Prie jų augimo labiausiai prisideda vis sparčiau augantys atlyginimai – būtent paslaugų sektoriuje darbo sąnaudos sudaro didžiausią galutinės kainos dalį. Paslaugų sektoriuje kainų augimu išsiskiria restoranai ir kavinės – per metus kainos juose išaugo 8 proc. Tam įtakos turi ne tik augantys atlyginimai, bet ir didėjantys turistų srautai, ypač sostinėje.
Tuo metu būsto nuomos kainos, po euro įvedimo šovusios į viršų, pastaruoju metu auga gerokai lėčiau. Palyginimui: 2015 m. jų augimas siekė 18 proc., 2016 m. – 11 proc., o šiemet kovą jos visiškai nustojo augusios. Būsto nuomos rinkoje galima pastebėti tendenciją, kad nuomotojai, per žymiai pakėlę kainas, susiduria su sunkumais išnuomojant būstą. Tokia tendencija nestebina, nes būsto nuomos kainos pastaraisiais metais augo gerokai greičiau nei gyventojų perkamoji galia.
Ateinančiais šių metų mėnesiais metinis naftos kainų kilimas nebebus toks ryškus ir jos poveikis kainoms bus mažesnis. Tai lems, kad metų pabaigoje infliacija sumažės iki 2,5 proc. „Danske Bank“ skaičiavimais, vidutinė infliacija šiemet sieks 2,8 proc., o kitąmet sumažės iki 2,4 proc. Tačiau atlyginimų augimas ir toliau išliks spartus – šiemet sieks 6,7 proc., o kitąmet – 7,1 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kur dingo rinkimų kampanija?8
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6
Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1
Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...