Įsibėgėjant naujiems metams, toks klausimas įgauna ir papildomą simbolinę reikšmę – ko akcijų rinkose tikėtis 2018 metais?

Vertinant akcijų rinkas vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į faktorius, kurie skatina akcijų brangimą, bet ir į veiksnius, dėl kurių akcijų vertės galėtų kristi. Kokie ekonominiai veiksniai dažniausiai signalizuoja apie artėjantį akcijų rinkų kritimą, galbūt šiuo metu tokie veiksniai jau pastebimi ir investicijos į akcijų rinkas būtų rizikingos?

Kas vyksta prieš akcijų rinkų kritimą?

Paprastai prieškrizinė aplinka pasižymi dvejais požymiais – tai didelė infliacija ir išaugusios palūkanų normos. Natūralu, kad išaugusios vartojimo prekių kainos priverčia centrinius bankus didinti bazinę palūkanų normą ir taip sumažinti pinigų pasiūlą rinkoje. Šių žingsnių tikslas paprastas – taip siekiama paskatinti gyventojus taupyti.

Laikui bėgant pasiekiamas toks taškas, kuomet pradeda trūkti pinigų prekėms ir paslaugoms, kuriuos pirkti buvo natūralus vadinamųjų „gerų laikų“ įprotis. Išaugusios palūkanų normos reiškia ir padidėjusias paskolų įmokas, kurioms mokėti taip pat ima trūkti lėšų.

Galiausiai sumažėjęs bendrovių pelningumas investuotojus paskatina trauktis iš akcijų rinkų. Dažniausiai tas pasitraukimas būna gilus ir skausmingas. Pavyzdžiui, nuo pasaulinės finansinio sektoriaus krizės praėjo jau 10 metų, tačiau ši krizė kapitalo rinkų dalyvių atmintyje dar neišblėso.

Ar yra pagrindo nerimui?

Šiuo metu infliacija JAV ir Europoje svyruoja ties 1-2 proc. riba. Toks kainų augimo tempas nėra išskirtinis, ir grėsmių dėl šio veiksnio sunku tikėtis.

Palūkanų normos šiuo metu taip pat išlieka mažos. Europoje jos yra arti nulio atžymos, o palūkanų normos JAV tik neseniai buvo pradėtos didinti. Nepaisant to, kad labiausiai reiktų baimintis jau išaugusių palūkanų normų, reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad palūkanų normoms pradėjus didėti, akcijų rinkos, istoriškai žvelgiant, pasižymi didžiausia grąža.

Ko tikėtis akcijų rinkose?

Šiais metais pagrindinė tema vis tik išliks palūkanų normų didinimas bei pinigų pasiūlos mažinimas. Reaguodamas į atsigaunančią ekonomiką JAV centrinis bankas jau pradėjo didinti bazinę palūkanų normą. Tuo tarpu Europos centrinis bankas ekonomikos skatinimo programos peržiūrėjimo turėtų imtis šių metų rugsėjo mėnesį. Pagal šią programą kas mėnesį į rinką yra įliejami iki 30 mlrd. eurų. Labai tikėtina, kad Europos centrinis bankas nuspręs šį pinigų srautą mažinti.

Nors centrinių bankų retorika griežtėja, infliacija ir palūkanų normos yra palyginus žemame lygyje. Tad įvertinus šiuos faktorius, tokia situacija investuojantiems į akcijų rinkas turėtų suteikti optimizmo ir šiais 2018 metais.