- Ainė Jacytė, Tapytoja
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jeigu rytoj nubustumėte su viena nauja savybe, kokia ji būtų? Atsakymo reikėtų ieškoti tarp daugybės pasirinkimo galimybių, kaip nuotraukų filtrų "Instagram", kuriais gražiname kasdienybę. Kokį filtrą pritaikytume sau?
Šių metų Jurgos Ivanauskaitės premijos laureatės Gabijos Grušaitės romano "Stasys Šaltoka: vieneri metai" pagrindinis personažas Stasys (atkurtas iš mūsų epizodinių pasirodymų socialinėje erdvėje) – šiandienos žmogus. Jo gyvenimas gražus, sėkmingas, įdomus ir svarbiausia – "visanavertis". Lygiai toks, kokiu žavimės socialiniuose tinkluose: 1 000 ir vienas rytas oro uosto laukimo salėje (nes juk reikia, kad kažkas suskaičiuotų kiek kartų kilai ir leidaisi); jaukios akimirkos kartu su geriausia drauge (-u) prie latės puodelio, madingoje šokoladinėje (kam???); dar būtinai pašėlęs vakaras alternatyvaus atlikėjo koncerte (nes privaloma pranešti, kad tavo muzikinis skonis tikrai geras); kartą (ar keletą) per metus – atostogų fotosesija (smulkmeniškai fiksuojant kiekvieną momentą ir atsakingai jį ženklinant grotažymėmis).
Ir pati tai darau, ir seku tuos, kurių gyvenimų paveikslėliai man labai gražūs. Tačiau – kam visa tai? O Stasys... Jis mėgaujasi.
Tarptautinės Vilniaus knygų mugėje vykusiame knygos "Stasys Šaltoka: vieneri metai" pristatyme dalyvavo leidyklos "Lapas" vadovė Ūla Ambrasaitė, knygos autorė G.Grušaitė, reklamos agentūros skaitmeninių sprendimų ir turinio skyriaus vadovė, dainininkė Dovilė Filmanavičiūtė ir architektas Andrius Ropolas. "Lapas" G.Grušaitės romaną išleido dar pernai rupgpjūtį ir iki šiol nebuvo jokio oficialaus knygos pristatymo. Kodėl? "Tai knyga, prie kurios norisi pasikviesti žmones pokalbio apie tai, kokius save jie pamato, atpažįsta romane", – sakė Ū.Ambrasaitė.
Kas įvyksta žmogaus galvoje ir širdyje, kai jis priartėja prie 30-ies? Jausmas toks, tarsi bandytum save pagimdyti iš naujo. Procesas skausmingas, sunkus ir varginantis. Anot D.Filmanavičiūtės, kai sukanka 30, pradedi intensyviai galvoti: Kas tu? Ką tu darai? Kur eini? Tave ištinka "Stasys Šaltoka".
"Ilgą laiką gyvenau užsienyje. Dirbau Londone, tačiau viskas užkniso ir išvažiavau į Pietryčių Aziją, o po to sugrįžau į Lietuvą. Nesu 20-metis ir negaliu taip greitai į viską reaguoti, visko keisti. Kai tau 30, patenki į egzistencinę krizę: nori kažką pakeisti, bandai tai daryti, tačiau tu juk nežinai, ką tu keiti", – patirtimi pasidalijo architektas.
Rodos, marias laiko praleidai pažindamas pasaulį ir kurdamas save, ir šiandien turėtum jau šiek tiek didžiuotis, nes įgyta patirtis leidžia pajusti savo vertę, tačiau viskas, ką jauti, tėra abejingumas su doze nevisavertiškumo. Nes visi aplinkui jau kažką turi (stabilų darbą, šeimą, kotedžą ir t.t.), o tu – "freelancinanti" būtybė su dvasingais siekiais.
"Ateina metas, kai užsinori viską mesti ir išvažiuoti. Tačiau nedrįsti. Lieki savo kasdienybėje, apsimesdamas geresnis, sėkmingesnis, laimingesnis ir t.t. O kodėl to nepadarai? Reikėtų vieną rytą imti ir atsikelti su atsakymu į šį klausimą", – drąsino D.Filmanavičiūtė.
Stasys – tarsi išgrynintas savo kartos (kartos, kuri gimė keleri metai iki Lietuvos nepriklausomybės) deimantas, kurio briaunose atsispindi kiekvienas "be kelių minučių trisdešimtmetis".
Tačiau egzistencinės problemos kyla ne tik tada, kai kažko neturi. Stasio atveju – turėdamas per daug ir vaikščiodamas paviršiais, sulaukęs 29-erių jis kažko pristinga ir pradeda ieškoti.
Stasys – tarsi išgrynintas savo kartos (kartos, kuri gimė keleri metai iki Lietuvos nepriklausomybės) deimantas, kurio briaunose atsispindi kiekvienas "be kelių minučių trisdešimtmetis". Tačiau romano autorė sako: "Norėjosi išrašyti tai, kaip gyvenau, kaip norėjau gyventi, išsakyti vidinio susvetimėjimo jausmą, tačiau romanas nėra autobiografinis. Noriu, kad visi jame atrastų dalį savęs."
Stasio gyvenimas Londone, Niujorke, Malaizijoje iš šalies atrodo nuostabus: kiekvieną dieną vis nauji nuotykiai, kuriais malonu dalytis socialiniuose tinkluose. Anot A.Ropolo, gyvenant užsienyje, lengva susikurti gražų paviršinį gyvenimą, tačiau gylio jame niekada nebus, nes šeima, draugai, istorija, tradicijos pasilieka Lietuvoje. Nuolat keiti lokacijas, atrandi naujus taškus, kuriuose laikinai jautiesi laimingas, tačiau niekaip nesusikuri visaverčio gyvenimo. Ir vis dėlto tai nėra knyga apie visą Stasio gyvenimą. Ji – apie tam tikrą jo gyvenimo fazę. Nėra blogai, jei šioje fazėje kažkas iš jūsų vaikšto paviršiumi. Tai laikina.
Stasio sau keliami klausimai priremia prie sienos. Galbūt, jei jie būtų užrašyti tvarkinga, tasyklinga lietuvių kalba, atrodytų, kad plevena kažkur aplink, tačiau G.Grušaitė, D.Filmanavičiūtės žodžiais, "vidinę savijautą pavertė leksika". G.Grušaitę ji vadino naujuoju Antanu Škėma. Ji – žmogus, kuris skaityti privers jaunąją kartą – žmones, ne tik nebeskaitančius, neberašančius, bet ir nenorinčius žiūrėti į akis, nenorinčius klausytis, kalbėtis, netgi konfliktuoti. Romanas – tarsi feisbukas, tik surašytas knygos puslapiuose, todėl, anot D.Filmanavičiūtės, romano kalba yra įprasta, suprantama jaunajai kartai.
Ir galbūt toji karta, vieną rytą nubudusi, ras atsakymus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6
Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1
Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...
-
Mažu apsiginsim4
Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...
-
Velnio sėkla televizijoje8
Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...