Quantcast

Ukraina: vieneriems metams tiek pokyčių netgi per daug

Dabar žaidimas virsta ilgalaikiu, kur svarbiausias dalykas bus strateginė kantrybė, ir neaišku, ar Rusija čia turės pranašumą.

Rusijos prezidentas pasiekė pergalę Ukrainoje ir prieš Vakarus. Vladimiras Putinas gavo netgi daugiau, negu galėjo tikėtis, tačiau tai bemaž viskas, ką galima pasiekti. Dabar žaidimas virsta ilgalaikiu, kur svarbiausias dalykas bus strateginė kantrybė, ir neaišku, ar Rusija čia turės pranašumą.

Rusijos pajėgų karinės pergalės Ukrainoje rugpjūčio pabaigoje vainikavo Maskvos laimėjimų pusmetį. Supančiota Ukrainos kariuomenė dar tikriausiai praras vieną kitą strateginį objektą, nedrįsdama taip akiplėšiškai pažeisti paliaubų, kaip rusiškų separatistų daliniai, tačiau konfliktas jau įšalo — taip, kaip tai dar prieš aštuonerius metus planavo Kremlius.

Tai, kas prieš metus nebūtų buvę įsivaizduojama net kaip baisiausias scenarijus, dabar niūri tikrovė.

Netekusi tūkstančių savo piliečių, Ukraina savo rankomis dalija savo teritoriją buferine zona, jos valdžia džiaugiasi „stabilizavusi“ fronto liniją ir gina paliaubas, kurios, teisybė, geriau negu karas, bet tik atskleidžia visišką Kijevo bejėgiškumą Maskvos veiksmų akivaizdoje.

Krymas prarastas, ir niekas nebesitiki jo atgauti.

Kijevas pats prašo sustabdyti Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, tik šį kartą mainais ne į penkiolikos milijardų dolerių paskolą, kaip pabėgęs prezidentas, o į trapų Rusijos pažadą netaikyti nuožmių baudžiamųjų priemonių.

Dujos iš pradžių pabrangintos dvigubai, remiantis, be kita ko, ciniškais motyvais, kad nebėra kaip suteikti nuolaidą, kai Ukraina nebegali Rusijos laivams suteikti Sevastopolio uosto, o paskui jų tiekimas išvis nutrauktas. Priartėjus žiemai, Europos Sąjunga kaip priimtiną Kijevui bruka susitarimą, pagal kurį Ukraina turėtų mokėti ne du, o pusantro karto daugiau, negu mokėjo. Peilį į nugarą smogia Vengrija, pasidavusi Rusijos šantažui neperparduoti „Gazpromo“ jai pigiau tiekiamų dujų.

Ekonomika neria žemyn, ir dabar jau aišku, kad sutartos Tarptautinio valiutos fondo paskolos toli gražu nepakaks, jeigu Kijevas apskritai sugebės įrodyti, kad jos vertas.

Visuomenė atbuko nuo karo, dar labiau susiskaldė ir nusivylė, dalis radikalizavosi. Beveik metai nuo Maidano — prarasti: korupcija klesti, kaip ir klestėjo (karo akivaizdoje net tapo ciniška), reformos beveik nepradėtos. Nemažai vadovų – nekompetentingi. Žiniasklaida, užuot stiprėjusi, neretai skleidžia ukrainietišką propagandą, nes ją laiko deramu atsaku maskvietiškajai.

Prezidentas ir premjeras nesutaria, ar labai nori į NATO. Lietuva, nuosekliausiai gynusi Ukrainą Europos Sąjungoje, tik iš spaudos sužino, kad jos daugelio metų darbą prezidentas išmeta lauk, prašydamas atidėti Asociacijos sutarties vykdymą. „Negalime būti didesni ukrainiečiai už pačius ukrainiečius“, tokiu nuosprendžiu dabar Kijevo blaškymąsi vertina buvusios jo advokatės Europoje.

Dar niūresnis tarptautinis vaizdas.

Visos pamatinės Europos saugumą užtikrinančios tarptautinės sutartys suplėšytos, ir niekas Vakaruose nesugebėjo jų apginti.

Rusija parodė galinti prireikus veiksmingai mobilizuoti visus reikalingus išteklius: nuo banditų, kuriems viduramžiški kankinimai yra kasdienybė, iki propagandos, akiplėšiškai piešiančios alternatyvią tikrovę įaudrintai nacijai. Nuo oligarchų, kurie, išsigandę, kad verslui įprasto tylaus lojalumo nebepakanka, lenda į viešumą girti režimo, iki centrinio banko, kuris sėkmingai finansuoja visas valdžios beprotybes.

Rusijos kariuomenė sparčiai vejasi NATO, o „hibridinis karas“ keliais žingsniais lenkia Vakarų gebėjimą atsakyti.

Europos Sąjunga, dar prieš kelis mėnesius aiškinusi, kad naujų Molotovo ir Ribentropo paktų nebus, dabar ne tik aptarinėja su Rusija jos nepasitenkinimą dėl Asociacijos sutarties su Ukraina, bet ir atveria galimybę ją, jau ratifikuotą, keisti pagal Maskvos pageidavimus. Tuo metu sankcijas, kurias įvesti prireikė pusmečio, jau ragina švelninti nemaža Rusijos verslo partnerių koalicija, nors padėtis tik blogėja.

NATO pripažino bejėgiškumą, kad nesugebėtų laiku ir deramai apginti sąjungininkių, tačiau taip ir liko dvejoti, kad gal geriau neprovokuoti Rusijos ir jos pašonėje nesiimti visų tam būtinų priemonių. Karo akivaizdoje pagrindinis Aljanso ginklas – atgrasymas – pakirstas tiek, kad Maskvai gali kilti pagundų žlugdyti NATO, parodant, kad sąjungininkai „nepasirengę žūti už Narvą“. Įsipareigojimai tinkamai finansuoti gynybą Velse pirmąkart įvardyti, bet tik kaip migloti tikslai.

Lygiagrečioje Kremliaus vadovų visatoje dėl visų Rusijos bėdų kalta Amerika tikrovėje kaip tik mėgina kuo labiau nusišalinti nuo didžiausio saugumo iššūkio Europoje. Prezidentas žengia teisingus žingsnius ir sako teisingus žodžius, bet nerodo lyderystės nei dėl Ukrainos, nei dėl jokio užsienio politikos klausimo.

Vakarai milžiniškomis siuntomis ginkluoja neaiškias grupuotes Irake bei Sirijoje, bet viešai siųsti ginklus Ukrainai, dalyvavusiai visose NATO operacijose, – tabu.

Vieneriems metams tiek pokyčių netgi šiek tiek per daug. Tačiau jų tempas nuo dabar tikriausiai sulėtės, ir pusiausvyra grįš prie ilgalaikio žaidimo.

Nors dažnai kaltinama revizionizmu, kol kas Rusija elgėsi iš esmės preventyviai: pradėjo karą, kad užkirstų kelią Kijevui pasirinkti suartėjimą su Vakarais. Maskva dabar jau atvirai, net iš Jungtinių Tautų tribūnos, deklaruoja, kad Ukraina privalo likti neutralia šalimi, „buferine zona“, ir jei su tuo sutiks, karas liausis. Veiksmingai šantažuoti Kijevą ji turi daugumą reikalingų svertų.

Iš pragmatiškų Petro Porošenkos žingsnių neatrodo, kad jis kol kas kvestionuotų tokią Maskvos primestą tvarką. Jei nebus netikėtų sukrėtimų, visiems tikriausiai teks su ja sugyventi, bent jau aprėpiamoje ateityje. Turint galvoje, kad Ukraina tikriausiai neras ryžto staigiai imtis reikalingų vidaus reformų, jos stiprėjimas užtruks ilgai.

Kita vertus, ir Rusijai prireiks nemažai laiko, jei sumanytų žengti toliau į Vakarus ir perbraižyti NATO ir Europos Sąjungos sienas, pavyzdžiui, Baltijos šalyse. Tai jau būtų išties revizionistinis žingsnis, o ne šiaip pasitaikiusios progos Ukrainoje išnaudojimas savo tikslui pasiekti. Jis, bent artimiausiu metu, Rusijai dar kainuotų pernelyg brangiai.

Jos izoliacija jau dabar ima jaustis. Tiesa, gali būti, kad ji padidins tautos įkarštį iki ketvirtojo dešimtmečio temperatūros Vokietijoje, bet, sprendžiant iš Kremliaus žingsnių riboti propagandos radikalumą, labiau tikėtina, kad pasiekusi svarbiausią artimąjį užsienio politikos tikslą, Maskva bent kuriam laikui aprims.

Kai labai aišku, kad V. Putinas turi strateginės kantrybės žaisti ilgalaikį žaidimą, svarbiausias klausimas, ar mokės ilgalaikį žaidimą žaisti Vakarai. Viena vertus, jie susiskaldę, silpni ir nukreipę dėmesį į kitas problemas. Kita vertus, net jei pagrindinių Europos sostinių praregėjimas beviltiškai per lėtas, netgi didžiausi grįžimo prie gerų santykių su Rusija šalininkai negali ignoruoti esminių jos sukeltų pokyčių Europoje.

Tektoninės plokštės išjudėjo, ir jų susidūrimo vietoje trinties neabejotinai bus. Laivų areštai, saugumo agentų grobimai ir oro erdvės pažeidimai — ko gero, tokių epizodų išvysime daugiau. Klastinga Rusija yra ir bus pagrindinė grėsmė NATO. Tačiau jei Rusija tik rodys raumenis, bet nežengs toliau, ilgalaikės valdomos įtampos situacija nėra labai bloga Lietuvai, jei tik ji sugebės tvirtai laikytis griežtos, bet išmintingos linijos Europos Sąjungoje ir NATO, ir kartu stiprinti vidaus institucijas, pirmiausia gynybines, kad nesuteiktų panašių progų Rusijai kaip Ukraina ir pagerintų integraciją į Vakarus. (Bent jau nebereikės įrodinėti, kad Lietuva buvo paranojiška Rusijos atžvilgiu, ir bus galima pagrįstai reikalauti solidarumo.)

Ilgalaikis žaidimas atveria daugiau galimybių didžiajai politikai ir mažina poreikį skubiai reaguoti į Rusijos veiksmus, ko Vakarai ir nesugebėjo. Išsaugoti griežtą ir vieningą politiką, nenusileisti dėl pamatinių dalykų, užtikrinti veiksmingą atgrasymą bus svarbiausi iššūkiai, bet tai jau klausimai, kuriuos bus galima spręsti Vakarų bendrijos viduje. Ilguoju laikotarpiu stiprios jų visuomenės su šimtmečiais ugdytomis vertybėmis ir Vakarų ekonomikos tvirtumas turėtų būti pakankama atrama Lietuvai.

Padėti Ukrainai Vakarams nepavyko, ir tikriausiai ilgam reikia atidėti mėginimus pradėti iš naujo. Dabar reikia patiems deramai pasirengti ilgai žiemai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Šiukšlių išvežimo kaina Vilniaus mieste
    Šiukšlių išvežimo kaina Vilniaus mieste

    Dar viena konservatorių ir Laisvės partijos valdomo Vilniaus miesto kalėdinė „dovanėlė“ vilniečiams: nuo 2024 m. atliekų rinkliava didėja beveik 30 procentų, o mokantiems pagal svorį – kilogramo kaina didėja 35 procentais. Standar...

  • Baimės atmosfera Lietuvoje ir drąsa kaip pamatinė savybė
    Baimės atmosfera Lietuvoje ir drąsa kaip pamatinė savybė

    Prieš kurį laiką rašiau apie visame pasaulyje augantį krikščionių persekiojimą ir atšaukimo kultūrą (angl. cancel culture). ...

    2
  • Ar įmanoma sostinėje panaikinti „kamčius“ kelyje pas gydytojus?
    Ar įmanoma sostinėje panaikinti „kamčius“ kelyje pas gydytojus?

    Lietuvos sveikatos sistemoje problemų ir iššūkių tikrai netrūksta. Su jais susiduria ir daugelis Vilniaus gyventojų. Šiandien daugelis mūsų nori paprasto žemiško dalyko – laiku gauti kokybiškas sveikatos prieži...

    4
  • Vilnius – reta išimtis Europoje
    Vilnius – reta išimtis Europoje

    Viename interviu su Artūru Zuoku žurnalistas Vladimiras Laučius, išgirdęs tramvajaus idėją, pasakė, kad tuoj apsiverks. Iš tikrųjų V. Laučiui reiktų verkti, bet kaip tik dėl to, kad Vilniuje nėra tramvajaus. ...

    5
  • „Maskvos namai“ Ukrainos tarptautinei mokyklai
    „Maskvos namai“ Ukrainos tarptautinei mokyklai

    „Sunku būtų įsivaizduoti, kaip Vilniuje griūva siena su Ukrainos karo savanorės Tetianos Drobotios freska. Ji tapo visų dėl putino agresijos savo šalį turėjusių palikti ir Lietuvoje užuovėją radusių ukrainiečių simboliu“, &nd...

    6
  • Padėka tiems, kurie nuleido „Air Lituanicą“ ant žemės
    Padėka tiems, kurie nuleido „Air Lituanicą“ ant žemės

    „Raynair“ paskelbė, kad sumažins 11 skrydžių iš Vilniaus, nes Vilniaus oro uosto valdžia nusprendė padidinti oro uosto paslaugų įkainius 28 proc. Ir tai vyksta prasidedant pavasario-vasaros sezonui, kai ne tik Lietuvos gyventojai nor...

    2
  • Amžinasis įšalas Šiaurinėje Vilniaus gatvėje
    Amžinasis įšalas Šiaurinėje Vilniaus gatvėje

    Kol vilniečiai dūsta kamščiuose ir bando ištrūkti iš senamiestyje paspęsto kilpinio judėjimo, miesto vadovai (neįtikėtina!) nesiliauna diskutuoti apie tai, kas jau buvo aptarta, išdiskutuota ar net suprojektuota prieš...

  • Iš rusiškos naftos pagamintas mazutas gelbėja Vilnių
    Iš rusiškos naftos pagamintas mazutas gelbėja Vilnių

    Vilniečiai pastaruosius metus už šildymą moka bene daugiausiai ir dabar dar turi kęsti, kad mazutas deginamas be jokių filtrų ir teršia mūsų sostinę. Jau nekalbant apie moralinę dilemą, kad Vilniaus savivaldybės nusipirktas mazutas yr...

    4
  • Streiko nuotaikos Vilniaus viešajame transporte
    Streiko nuotaikos Vilniaus viešajame transporte

    Kiekvienas darbuotojas ieško tokio darbdavio, kuris ne tik išklausytų, bet ir sudarytų geras darbo sąlygas bei leistų užsidirbti. Dėl to didelėse bendrovėse sudaromos kolektyvinės sutartys, kurios tikrai nėra tiesiog popierėlis įmon...

  • Š. Vaitkus: obeliskas netrukus bus demontuotas
    Š. Vaitkus: obeliskas netrukus bus demontuotas

    Šiandien posėdžiavusi vietinė Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė panaikinti  obelisko Palangos centre su jo visomis mažosios architektūros detalėmis vertingąsias savybes. ...

Daugiau straipsnių