Vartojimo prekių pardavimus vis dar skatina augančios pajamos ir pigesnis benzinas, nors kai kuriose srityse šis efektas pradeda nykti. Kad ir kaip būtų, mažmeninė prekyba išlieka gyvybinga, o prastesnes vartotojų nuotaikas galima įžvelgti lėčiau augančioje maisto produktų apyvartoje.

Spartėjanti mažmeninė prekyba daugiausiai priklauso nuo vartotojų nuotaikų ir laisvai disponuojamų pajamų. Visus metus optimizmo nerodęs vartotojų pasitikėjimo rodiklis gegužę susitraukė iki žemiausio lygio nuo praeitų metų rugsėjo. Vis dėlto, prastesnės nuotaikos kol kas neskatina mažinti vartojimo apimčių. Gyventojų apsipirkinėjimą ypač skatina augantis darbo užmokestis, kuris Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį padidėjo net 6,9 proc. Artimiausiu metu mažmeninės prekybos apyvartas nulems priešingomis kryptimis judantys veiksniai. Naujo prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvių atsidarymas, sukėlęs visuomenės susidomėjimą prekių kainomis ir būsimu asortimentu, gali kilstelti vartojimą, didėjančios pajamos taip pat skatina gyventojus pirkti daugiau. Iš kitos pusės, prastėjančios nuotaikos gali pakišti koją, pesimistiškai nusiteikusiems gyventojams taupant augančius atlyginimus.

Pastaruoju metu visuomenėje išplito nepasitenkinimas dėl augančių maisto produktų ir paslaugų kainų, kas lėmė bjūrančias gyventojų nuotaikas. Iš tiesų, maisto ir gėrimų mažmeninė prekyba, pirmą ketvirtį augusi itin sparčiai, balandį sulėtėjo, per metus augdama tik 3,6 proc. Specializuotose parduotuvėse, kuriose dažniausiai pardavinėjami aukštesnės kokybės maisto produktai, praeitais metais itin sparčiai išsiplėtusi prekyba susitraukė 4,7 proc. Brangstant tam tikroms maisto prekėms, natūralūs, ekologiški ir dažnai brangesni produktai vartotojų akyse gali tapti mažiau patrauklūs.

Augančią mažmeninę prekybą vis dar lemia atpigę degalai – benzino kaina šiais metais išlieka 12 proc. mažesnė, nei pirmąjį 2015 m. pusmetį. Vis dėlto, dėl pigaus benzino išpopuliarėjusiose prekių grupėse galima įžvelgti apyvartų augimo lėtėjimą. Informacijos ir ryšių technologijų, kultūros ir poilsio prekių apyvarta, praeitais metais augusi 15 proc. per mėnesį, balandį sulėtėjo iki 8,6 proc. Pirmąjį šių metų ketvirtį taip pat sulėtėjo ir 2015 m. itin sparčiai išaugusi laikrodžių ir papuošalų, telekomunikacijų, baldų, ir sporto įrangos prekyba. Lėtėjant prabangos prekių paklausai, pirkėjai ieško galimų alternatyvų internete – prekyba internetu ir paštu augo net 30 proc. Lėčiau augantys pardavimai taip pat parodo po truputį nykstantį pigesnių degalų efektą. Atsigaunančios naftos kainos ir ateityje brangsiantys degalai sumažins prieš tai smarkiai išaugusias gyventojų disponuojamas pajamas. Todėl reikia tikėtis, kad atlyginimai ir toliau augs sparčiai, o Lietuvos gyventojų optimizmas atsigaus ir palaikys vartojimo, Lietuvos ūkio variklio, augimą.