Kitaip tariant, JAV rinkėjai turi nuspręsti, kas, jų nuomone, – Hillary Clinton ar Donaldas Trumpas yra mažesnė blogybė. Arba, kaip teigia žymiausias Holivudo socialistas Olivieris Stone‘as, išsirinkti tarp karo kurstytojos ir pamišėlio.

Vis dėlto laukia ir kitas, ne ką mažesnę įtampą keliantis įvykis JAV, kurio tenka lūkuriuoti su nekantrumu – tai "Oskarų" ceremonija.

Praėjusieji Kino akademijos apdovanojimai buvo pažymėti ne tik pirmuoju ir, kas žino, galbūt ir paskutiniu Leonardo DiCaprio laimėtu prestižiniu trofėjumi, bet ir rasizmo tematika. Afroamerikiečių kilmės kino žmonės ir politinio korektiškumo inkvizitoriai piktinosi, kodėl gi tarp pretendentų nebuvo nė vieno juodaodžio.

Jiems nekilo mintis, kad "Oskarų" ceremonijos tikslas, remiantis objektyviais kriterijais, apdovanoti pačius geriausius tais metais kino kūrinius. To pasekmė – jie nenorėjo pripažinti, kad galbūt pernai tiesiog nebuvo nė vieno gero filmo, sukurto juodaodžio asmens. Na, bent jau tokio aukšto lygio kaip "12 vergovės metų" ("12 Years a Slave", 2013), pelnytai gavusio net tris statulėles ir tiesiog nė vienas nebuvo toks stiprus ir aktualus kaip "Sensacija" ("Spotlight", 2015) ar "Didžioji skola" ("The Big Short", 2015).

Kai kas nenori suprasti, kad apskritai mene nesvarbi kūrėjo odos spalva, lytis ir pan. Svarbu jo sukurtas kūrinys. Nepaisant šių argumentų, paskelbta, jog "Kino akademijoje suvešėjo rasizmas", ir taškas. Šis incidentas ne tik verčia baimintis, jog "Oskarai" galbūt ateityje degraduos taip, kad kino kūrėjai bus apdovanojami ne už novatorišką ar vertingą meno kūrinį, o vien už tai, kad filmo autorius save priskiria mažumoms, pvz., vegetarams.

Pasipiktinimas tikru ar tariamu rasizmu verčia susimąstyti apie galimą politinio korektiškumo fundamentalizmą ir jo terorą meno atžvilgiu bei prisiminti pačias kino šaknis.

Paradoksalu, bet kino meno šaknys yra paženklintos rasizmo. Pernai Davido W.Griffitho darbas "Nacijos gimimas" ("The Birth of a Nation", 1915) šventė įspūdingą šimto metų jubiliejų. Tai – viena svarbiausių juostų kinematografijoje.

Begarsis nespalvotas darbas buvo sukurtas pagal atvirai rasistinį Thomaso Dixono Jaunesniojo romaną "Klano žmogus: istorinis susitikimas su Kukluksklanu" ("The Clansman: A Historical Romance of Ku Klux Klan"). Jis pasakoja apie pilietinį JAV karą ir Kukluksklano (KKK) organizacijos susikūrimą.

Beje, T.Dixonas Jaunesnysis buvo JAV prezidento Woodrowo Wilsono bendramokslis.

Tiek juosta, tiek romanas dar savo pasirodymo laikais už rasinės neapykantos propagavimą, istorinių faktų iškraipymą ir minėtos organizacijos šlovinimą buvo sutikti itin piktai.