Lietuvą sukausčius speigui, šilumos, pagalbos reikia ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Kaip galima padėti žvėrims ir paukščiams, žiemojantiems mūsų šalyje? Kuo lesinti? Kaip įrengti lesyklėles?

Į šiuos ir kitus klausimus pabandė atsakyti portalo diena.lt svečias – Lietuvos ornitologų ir gyvūnų globos draugijų narys Julius Morkūnas.

–  Tai ką daryti su likusiomis žiemoti gulbėmis  – lesinti ar nelesinti? Ir kuo?

–  Dabar, kai taip šalta, gulbes lesinti būtina. Nereikėtų užmiršti ir kitų žiemoti likusių paukščių.

Geriausias lesalas gulbėms ir kitiems vandens paukščiams – įvairios grūdinės kultūros, kruopos, baltos duonos, batono gaminiai. Duona gali būti sudžiūvusi, tačiau svarbu, kad pašaras būtų nesupelijęs.

Taip pat galima lesinti tarkuotomis daržovėmis, puikiai tinka bulvės, morkos, burokėliai, obuoliai.

–  Ar teisingai elgiasi gulbes maitinantys žmonės, berdami grūdus tegul ir į seklų vandenį? Juk paukščiams reikia panardinti kaklą į ledinį vandenį. Ar ne geriau berti grūdus ant ledo krašto, kad paukščiai be vargo juos pasiektų?

– Vandenyje grūdus paukščiams lesti yra lengviau, negu bandyti sugraibyti grūdelius nuo ledo ar žemės. Vanduo yra šiltesnis nei oras ir panardindamos galvą į vandenį gulbės nesušąla.

Batoną taip pat geriau mesti į vandenį, nes nuo vandens jis suminkštėja, paukščiui lengviau praryti.

–  Kodėl tiek daug gulbių neskrenda žiemoti į šiltus kraštus, o lieka mieste? Čia gal žmonės kalti, kad maitina, pripratina. Ar reikia maitinti laukinius paukščius vasarą, kai jie turi maisto?

–  Prieš kelis šimtmečius gulbės Europoje buvo auginamos kaip pusiau naminiai paukščiai maistui ir kaip parkų puošmena. Nuo tų laikų jos neturi stipraus instinkto migruoti ir žiemą stengiasi praleisti prie arčiausiai esančio vandens telkinio.

Todėl žmonės, jas lesindami vasarą, daro meškos paslaugą ir skatina jas pasilikti toje pačioje vietoje. Vasarą gulbių nedera lesinti, nes jos turi pakankamai natūralaus pašaro.

–  Kaip padėti gulbėms, likusioms žiemoti čia, vandens telkiniuose? Ar per tokį speigą joms nekyla pavojus prišalti prie ledo? Kaip elgtis pamačius į nelaimę patekusį paukštį?

– Pirmiausia reiktų įvertinti savo galimybes, ar galite padėti paukščiui. Galbūt dar nesaugu lipti ant ledo? Gal nežinosite, kaip elgtis?

Jei pamatėte ant ledo prišalusį paukštį ar kitą į nelaimę patekusį gyvūną, visą parą galite kreiptis į Gyvūnų globėjų asociaciją, kuri pagalbą suteikia visoje Lietuvoje. Skambinkite tel. nr.: 8 686 44828.

Esant tokiam speigui, iš tiesų yra didelė grėsmė paukščiui prišalti prie ledo. Tai dažniausiai pasitaiko tais atvejais, kai paukščiai būna nusilpę, jauni, mažiau patyrę.

Norėdami prisidėti finansiškai ar kitaip padėti paukščiams, žmonės gali kreiptis į Lietuvos ornitologų draugiją.

– Gruodį Lietuvos rytuose ežere mačiau gulbes su dar pilkais gulbiukais. Jie turbūt prišals prie ledo, neišskris. Kodėl tokios vėlyvos vados, ar kažkas sutriko gamtos pusiausvyroje?

–  Žmonės dažnai galvoja, kad pilki gulbiukai yra dar neskraidantys jaunikliai. Tačiau gulbiukai pradeda skraidyti rugsėjo mėnesį, gerokai prieš pirmąjį ledą.

Baltomis gulbėmis jaunikliai pavirsta po žiemos, kai išsišeria jų plunksnos.

–  Ar Jums yra žinomi paukščiai, kurie turi išskristi į šiltuosius kraštus, bet liko Lietuvoje? Juk dabar žiemos šiltos. Ne tokios, prie kokių esame pratę.

– Šiltomis žiemomis, kaip ir šią, kol neatėjo šalčiai, Lietuvoje buvo registruojama žymiai daugiau paukščių, kurie paprastai jau būna migravę – pavyzdžiui, gulbės giesmininkės, įvairios žąsų rūšys, liepsnelės, kikiliai. Tačiau dabar, užėjus speigui, didžioji dalis paukščių išskrido.

–  Kas Jums, kaip ornitologui, šiandien kelia didžiausią susirūpinimą?

– Tiek Lietuvoje, tiek Europoje žymiai mažėja paukščių rūšių. Pavyzdžiui, jūrinių ančių, kurios lieka žiemoti Lietuvoje, per pastaruosius 20-30 metų sumažėjo nuo 50 iki 65 procentų. 2 psl. >>