Aukštadvaryje prieš ketverius metus vieno naujakurių iniciatyva Verknės slėnyje padarytas gręžinys dar ir šiandien neduoda ramybės viso miestelio gyventojams. Dėl pažeistos požeminio vandens gyslos kiekvieną valandą tiesiai į upę iškliokia 80 kubinių metrų nepanaudoto gėlo vandens, 18 gyventojų šuliniai išdžiūvę, o gręžinio teritorijos kaimynystėje atsivėrusios jau keturios smegduobės. Ekspertai sako, kad nieko nedaryti reikštų sulaukti katastrofos.

„Požeminiai vandenys nutraukė visą paviršinį vandens sluoksnį ir jau liečia giluminius klodus“, - taip susidariusią nepataisomą katastrofinę situaciją nupasakojo šiuo metu atostogaujanti Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė.

Gėlą vandenį išstūmė gręžiniai

Trakų rajono savivaldybei priklausantis ežerų apsuptas ir kurortinio miestelio statuso siekiantis Aukštadvaris su gręžinių problema kovoja nuo 2008 metų vasaros. Įmonei „Trakų vandenys“ priklausančioje Aukštadvario nuotėkų valykloje tų rugpjūtį buvo numatyta atlikti šio statinio zondavimo darbus. Bendrovei „Kelprojektas“ išgręžus 13,6 metro gylio gręžinį, jau kitą dieną čia ėmė trykšti fontanas, kuris dabar jau nekelia grėsmės gyventojams ir yra gerokai „apramintas“ – pila tik kaip iš stiklinės.

Daugiausiai bėdos tų metų spalį Aukštadvaryje pridarė miestelio naujakurys, kuriam „Trakų vandenys“ nurodė, jog planuojamoje namą statyti vietoje vandentiekio tinklų nėra, tad savivaldybės administracijai rekomendavo leisti pastarajam įsirengti gręžinį. Galimybės prisijungti prie miestelio vandentiekio ši slėnyje esanti valda neturėjo. Darbus atliko UAB „Eldeiromas“, o iš padaryto 12 metrų gylio gręžinio išsiveržė dar ir šiandien aukštadvariečiams ramiai miegoti neleidžianti srovė.

„Neatsargiai darant pastarąjį požeminį vandens gręžinį buvo pažeista požeminio vandens gysla, kuri jau ketverius metus dieną naktį „fontanuoja“ ir nunešė dalį kranto. Kiekvieną valandą į Verknę išbėga 80 – 120 kubinių metrų gėlo vandens. Kreipėmės daugybę kartų ir į gręžinio užsakovus, ir į rangovus, ir gręžinį gręžusią įmonę. Šiuo metu bendrauju su geologais, o pakeisti nieko jau nebegalima, – ypatingą situaciją apžvelgė Aukštadvario seniūnė, pridurdama, – Bendrovė dar bandė vandenį suvaldyti, darė žemių sampilus, namų valdoje paklojo į upę vedantį vandentiekio vamzdį“.

„Trakų vandenų“ vyriausiojo inžinieriaus Kęstučio Venzlausko teigimu, normaliame gręžinyje vanduo „nefontanuoja“: „Įstatai siurblį ir pasijungi, o vanduo laikosi tam tikrame lygyje ir tiek. Padarai gręžinio galvutę, pastatai sklendes, kitą įrangą ir eksploatuoji. Šiuo atveju gręžinys buvo įrengtas pakalnėje, o pats miestelis – ant kalno. Taigi, slėgis spaudžia. Atsiranda spūdis, kuris išstumia vandenį. Kai nebuvo kiaurymės, vanduo vis tiek tekėdavo į upę, bet per prievartą, per gruntą, kuris jį stabdė – molį, riedulius. Atsiradus kiaurymei jis srūva ten, kur lengviau. Lietuvoje tai ne pirmas atvejis, to nesuvaldysi – gamta“.

„Dabar šuliniai kaip vaiduokliai stovi, nors bulves juose laikyk – jie visiškai sausi. Katastrofinė situacija, kadangi požeminiai vandenys nutraukė visą paviršinį vandens sluoksnį ir jau liečia net giluminius vandenis, o miestelis juk ant kalno – Aukštadvaris“, - apmaudo neslėpė moteris.

Per minėtą laikotarpį išdžiuvo 18 Aukštadvario miestelio gyventojų šulinių. Žmonės, nuo seno turėję savo kiemuose šulinius, seniūnės teigimu, išgyvena moralinę žalą ir skriaudą. Visgi, „Trakų vandenų“ atstovų teigimu, dauguma šių žmonių turi galimybę prisijungti prie centralizuotų tinklų, tačiau nenori, o laukia kol bendrovė ištaisys susidariusią problemą.

„Galima problemą spręsti žmonėms nemokamai padarant vandentiekio tinklų įvadus, kai kur esamus 50-tukų tinklus perkloti į normalų šiuolaikišką vamzdyną ir sutvarkyti žiedinę tinklų sistemą, kurios Aukštadvaryje nėra. Tam reikia lėšų, kurių savivaldybė neturi, mes neturim, o seniūnė reikalauja, kad darytume. Savivaldybė nepajėgi išspręsti gręžinio bėdos ir nepajėgi skirti pinigų šiai ekstremaliai situacijai. Reikia Aplinkos ministerijos ir valstybės paramos“, - esamą problemą įvardino vyr. inžinierius K. Venzlauskas.

Dabar Verknės senvagėje padaugėjo smėlio sąnašų, nes viskas, kas išplaunama iš atsiveriančių smegduobių, suteka į upę. Gyventojai pastebėjo, kad pradėjęs „fontanuoti“ labai purvinas vanduo skelbia apie kaimynystėje naujai atsivėrusią įgriuvą. Per ketverius metus buvo atsivėrusios jau keturios. Esą pradžioje jos būna siauros ir primena gilų gręžinį, o tada jau išplatėja ir įgriūva. Šalia esančio namo šeimininkai kieme išbetonavo sutvirtinimus, baimindamiesi duobių ir prie savo durų.

Galbūt jau po naujų hidrologinių tyrimų paaiškės seniai svarstytas būdas panaudoti į Verknę plūstantį „fontanuojantį“ vandenį – nutiesti vandentiekį iš naujakurio kiemo į miestelio gyventojų butus. „Trakų vandenų“ atstovas galimybę panaudoti srūvantį gręžinį kaip vandentiekio tinklą vertina skeptiškiau. Esą vanduo bėga pilkas, vadinasi neša nuosėdas ir dar įrengtas privačioje valdoje. Norint įrengti gręžinį, pirmiausia reikia suvaldyti esamą situaciją. Aukštadvario seniūnės teigimu, čia iškliokia tiek vandens, kad šioje vietoje galima būtų statyti net ir naują hidroelektrinę.„Dabar vanduo pakeitė kryptį, bėga iš kitur. Sunku pasakyti jo kryptį po savaitės ar mėnesio. Taigi, jo panaudoti neišeina“, - aiškino vyr. inžinierius.

Vandentiekio tvarkymui – didžiulės lėšos

Aukštadvario seniūnijoje yra labai daug savitakinių vandentiekio tinklų, kurie nuvesti per privačias namų valdas senais plonais vamzdžiais, todėl užlūžta. Seniūnės teigimu, kai miestelio gyventojai ima naudoti daugiau vandens, galutinis Skrebės kvartalas negali gauti normalaus vandens kiekio, o dėl to genda automatinės skalbyklės, gyventojai negali pasinaudoti reikiamais patogumais.

Darbai Aukštadvaryje numatyti pagal projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Trakų rajone“.

Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Vandenų projektų skyriaus vedėjo pavaduotojo Vido Stašausko teigimu, tarp APVA ir projekto vykdytojo „Trakų vandenų“ pasirašytoje sutartyje numatyta pastatyti vandentiekio ir nuotekų tinklus Trakų rajone, vėliau pastatyti vandentiekio ir nuotekų tinklus bei rekonstruoti nuotekų valyklą Aukštadvaryje ir pastatyti vandentiekio ir nuotekų tinklus bei naujas nuotekų valyklas Paluknyje ir Onuškyje.

„Siekiant įgyvendinti numatytas veiklas, buvo organizuoti du viešieji pirkimai. Abu jie buvo nutraukti: pirmasis – viešųjų pirkimų tarnybos nurodymu, antrasis – paaiškėjus, nenumatytoms aplinkybėms, kad esant nurodytoms nuotekų išvalymo sąlygoms regiono aplinkos apsaugos departamentas neišduos leidimo statyboms, – susiklosčiusią padėtį aiškino V. Stašauskas, pridurdamas. – Šiuo metu tikslinamos pirkimo sąlygos, išskiriant Onuškį. 

Pirkimas atlikti rangos darbus artimiausiu metu bus skelbiamas iš naujo. Projekto finansavimas nėra sustabdytas, tiesiog šiuo metu projekto veiklos neįgyvendinamos, kadangi projekto vykdytojas dar neparinko rangovų atlikti statybos darbus“. 2 psl. >>