Statistika byloja, jog leistis Marse – anaiptol ne taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Žmonių sukonstruotos technikos ir raudonosios planetos akistatoje gana ryškiai pirmauja Marsas – per 47 metus žmonėms atšiaurioje planetoje pavyko tik 41 proc. visų mėginimų nutupdyti zondus ar marsaeigius.

Atsižvelgiant į tai, kiek milijardų kainuoja tokios misijos, sėkmės koeficientas ne toks jau ir didelis. Pirmadienį, rugpjūčio 6 d. NASA Marse mėgins atlikti sudėtingiausią iš visų iki šiol vykusių nusileidimo operacijų. Kodėl Marse leistis taip sunku?

Marsas – nedraugiškas. Ten nežmoniškai žvarbu, vėjuota, bergždžia, negyva. Dar – Marso smėlio audros ir „velnio dūmais“ vadinami Marso viesulai. raudonąja planeta vadinamoje Žemės kaimynėje iš viso leistis mėgino 17 žmonijos aparatų – sėkmingai tokią užduotį įvykdė tik septyni. Kai kurių iš šių nusileidimų sėkmę galima vertinti tik su išlygomis.

Užporyt Marse leistis mėginsiantis marsaeigis „Curiosity“ bus 18-asis svečias iš Žemės. NASA neslepia, jog šio aparato nuleidimas ant planetos paviršiaus bus sudėtingiausias iš visų iki šiol vykdytų.

„Ar tai beprotiškas uždavinys? Na, ne visai – kai į jį įsigilini, jis atrodo nebe taip beprotiškai, - samprotauja NASA „Mars Exploration Program“ tyrimų programos direktorius Dougas McCuistionas. – Ar operacija rizikinga? Leistis Marse – visados rizikinga. Marsas savo svečius pasitinka labai agresyviai: svaidosi audromis, viesulais, atmosferos sutankėjimais, vėjais.“

Apskritai leistis kitame pasaulyje yra nepaprastai sudėtingas užsiėmimas – ypač, kai leidžiamasi taip toli nuo Žemės. Praeityje atlikti mėginimai tokią tezę puikiausiai įrodo. Pirmasis žmonijos mėginimas Marse nutupdyti aparatą baigėsi nesėkme: Tarybų Sąjungos zondas „Mars 2“ sudužo, nes jo raketiniai stabdymo varikliai po ilgos kelionės taip ir neužsivedė... Po katastrofos praėjus keletui dienų, 1971 m. gruodžio 2 d. į Marsą atkako ir „Mars 3“ – jis ir tapo pirmuoju Marse sėkmingai nusileidusiu žmogaus tvariniu.

Tiesa, „Mars 3“ sėkmingai sekėsi toli gražu ne viskas. Tiksliau, toliau viskas sekėsi labai nesėkmingai. Zondas informaciją į Žemę siuntė vos 20 sekundžių – paskui išleido paskutinį signalą ir nutilo amžiams. Didelė dalis uolių pakartotinių TSRS mėginimų darsyk nutupdyti zondą Marse baigėsi avarijomis arba „šūviais pro šalį“, kai zondas tiesiog praskriedavo pro planetą.

Paskui sovietus į Marsą atskriejo amerikietiškieji Marso pionieriai – zondai „Viking“. Šiems sekėsi kiek geriau. „Viking“ misijų metu atlikti Marso atmosferos, klimato tyrimai, zondai Žemėn atsiuntė panoraminių kraštovaizdžio fotografijų – „Vikingai“ Raudonojoje planetoje net mėgino rasti mikrobų. Nors „Viking“ tyrimų rezultatai ir dabar išlieka karštų diskusijų objektu, nusileidimo kriterijaus aspektu šias misijas galima laikyti sėkmingomis. 2 psl. >>