- technologijos.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jeloustouno požeminis vulkaninis baseinas yra perpus didesnis nei manyta iki šiol, byloja naujausi geologinių tyrimų rezultatai. Juos kasmetinėje Amerikos seismologų bendrijos konferencijoje pristatė Jutos universiteto tyrėjai, skelbia OurAmazingPlanet.com.
„Jeloustouno vulkaninę sistemą perprantame vis labiau, – tvirtina vienas iš tyrimo bendraautorių, Jutos universiteto seismologijos absolventas Džeimis Farelas (Jamie Farrell). – Paaiškėjo, kad magmos rezervuarai po žeme yra 50 proc. didesni nei įsivaizdavome anksčiau. Žinoti, kiek magmos slūgso Jeloustouno ugnikalnio gelmėse, svarbu mėginant įvertinti ateities išsiveržimų galią.“
Superugnikalnio išsiveržimo požymių beieškant
Geologai įsitikinę, kad Jeloustounas driekiasi virš nepaprastai pavojingo gelmių rajono, virš milžiniško superkarštų uolienų baseino, kuris papildomas iš mantijos į viršų kylančia medžiaga. Šiaurės Amerikos kontinentui iš lėto dreifuojant virš to pavojingo rajono, Jeloustouno požeminio baseino magma subadė kontinento plutą, palikdama juostą kalderų, kurias suformavo galingi ugnikalnių išsiveržimai.
Paskutinis kalderos išsiveržimas įvyko prieš 640 tūkst. metų. Silpnesni išsiveržimai vyksta maždaug kas 70 tūkst. metų. Naujausi tyrimo rezultatai byloja, kad silpnesniuosius išsiveržimus maitindavo įvertintas magmos baseinas, kuris tuo pat metu yra ir unikalių hidroterminių šaltinių ir geizerių priežastis.
Aiškesnis vaizdas
Aiškesnį Jeloustono regiono būklės vaizdą susidaryti padėjo žemės drebėjimai, kurių virpesiai, keliaudami išsilydžiusiomis ar kietomis uolienomis keičia greitį. Pagal žemės drebėjimų duomenis ir buvo sukurtas magmos dubens vaizdas.
Pasirodo, magmos telkiniai slūgso mutavusio banano formą primenančioje požeminėje ertmėje. Apvalainas šios ertmės galas atgręžtas į šiaurės rytinį Jeloustono nacionalinio parko kampą, o likusioji pailgą vaisių primenančio baseino dalis nusidriekusi į pietvakarius.
Šiaip ar taip, Jeloustono baseinas yra vientisas telkinys, kurio ilgis – apie 60 km, plotis – 30 km, gylis – nuo 5 iki 12 km. Iki šiol mokslininkai įsivaizdavo, kad Jeloustounas yra atskirų magmos „kišenių“ telkinys, o ne vientisas susisiejantis magmos baseinas.
Pietvakariuose sekliausiai slūgsanti magma lemia intensyviausią Jeloustono nacionalinio parko hidroterminį aktyvumą. Tiesa, mokslininkai mano, kad giliau po Jeloustounu glūdi šio tyrimo iliustracijoje nepavaizduoti papildomi išsilydžiusių uolienų klodai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...