Tai vienas populiariausių kelionių maršrutų šio parko ežerais ir upeliais, dar vadinamas Didžiuoju ratu. Aplankomos beveik visos žymiausios parko vietos. Maršruto ilgis – apie 30 kilometrų: praplaukiama 12 ežerų ir 6 gražuoliai upeliai. Keliauti galima sustojant vienai arba dviem nakvynėms, bet tik tam įrengtose poilsiavietėse. 

Žygis vandeniu prasideda iš Palūšės kaimo, kur modernioje valtinėje galima išsinuomoti baidares ar ant vandens stabilias valtis su dviem poromis irklų bei kitą reikalingą žygio įrangą ir gauti naudingų patarimų iš čia dirbančių paslaugių valtininkų. Čia gausite ir žygio žemėlapį. Jeigu ryškiau nubrėžtume būsimą maršrutą Aukštaitijos nacionalinio parko žemėlapyje, gautume į ąžuolo lapą panašų piešinį, kuris aprėmintų žalia spalva pažymėtą Linkmenų mišką, o aplinkui mėlynuotų ežerai.

Iš Palūšės, Lūšių ežero vandenimis irkluojame link Meironių kaimo. Meiros upeliu praplaukę Meironis, patenkame į antrąjį – Dringykščio ežerą. Iš jo Dumblės upeliu iriamės į Dringį. Tai – antras pagal dydį nacionalinio parko ežeras. Trumpam atsikvėpti, užkąsti galima išlipus gražioje Beržasalėje, o rytiniame ežero krante yra įrengta stovyklavietė. 

Ežero šiauriniame gale įplaukiame į Juodakumpio įlanką, prie kurios yra Vaišniūnų stovyklavietė. Tarp Dringio ir Baluošo ežerų yra apie pusantro kilometro sausumos ruožas, per kurį valtis, žinoma, iš anksto suderinus, perveš Palūšės valtinės darbuotojai. Kelionė tęsiama Baluošu, kuris su apylinkėmis paskelbtas  kraštovaizdžio draustiniu. Ežero saloje, vadinama Ilgasale, yra tikra retenybė: tai mažas ežerėlis, su didžiuoju ežeru besijungiantis upeliu - vienintelė tokia vieta Lietuvoje. Į mažąjį ežerėlį lėtai iriamės atsistumdami ir irklais nuo kranto. Atrodo gana paslaptingai, daug kur prižėlę vandens augalų, žydi vandens lelijos. 

Galima įsivaizduoti esant lyg kokioje gamtos koplyčioje ant vandens. Tačiau ir čia pamatome plūduriuojant alaus skardinę, cigarečių pakelį. Ištraukiame ir - į maišą valtyje. Tenka pripažinti, kad iki kelionės pabaigos jis buvo pilnas. Ir ne tik plaukiojusių plastiko ar stiklo butelių, bet ir geros firmos batas pasitaikė. Dalį šlamšto iš upelių ir ežerų dugno iškėlė benardydamas kelionės draugas.

Kairysis ežero krantas išsiraitęs pusiasaliais, už pirmojo galima išlipti Trainiškių kaime, kur snaudžia senolis ąžuolas – gamtos paminklas, turintis daugiau nei šešių metrų apimties kamieną. Šis ąžuolas – dar iš pagonybės laikų, nes jam apie 800 metų. Perplaukus ežerą šiaurės kryptimi, išsilaipinti galima architektūros paminklų statusą turinčiuose Šuminų ir Strazdų kaimuose. Tai seni kupetiniai arba padrikieji kaimai, lyg muziejai po atviru dangumi. Šuminai priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Ažvinčių dvarui. Šie kaimai senuose raštuose buvo minimi kitais vardais. 2 psl. >>