Vilniaus tiltų puošyba atidėta kitiems metams

Skulptoriaus Kunoto Vildžiūno skulptūrų, turėjusių pakibti po Vilniaus tiltais, šiemet nesulauksime. Nors dvi skulptūros jau baigtos, projekto įgyvendinimas atidėtas kitų metų pavasariui.

Tilto architektas neatlyžo

Skulptūros iš nerūdijančio plieno dar rugsėjį turėjo papuošti keturis sostinės tiltus – Karaliaus Mindaugo, Žaliąjį, Baltąjį ir Senąjį Žvėryno. Tačiau kūrybinio proceso eigoje iškilo kliūčių, kurių menininkui K.Vildžiūnui įveikti nepavyko.

Pirma, darbai pasirodė esantys sudėtingesni, nei tikėtasi. Antra, atėjo sunkmetis – išsilakstė privatūs projekto rėmėjai. Trečia, Karaliaus Mindaugo tilto architektas Vladas Treinys per vasarą neatlyžo ir nepakeitė nuomonės – kabinti „Karališkąjį obuolį“ po savo kurtu tiltu jis draudžia. Architektas nuogąstauja, kad skulptūra sugriautų architektūrinį ir stilistinį tilto vientisumą.

„Esu skeptiškai nusiteikęs prieš meną ant meno. Tiltai – tai inžineriniai statiniai, kurie kompoziciškai užbaigti, sudėliotos jų konstrukcijų proporcijos. Jie savaime tokie, kokie yra, ir turi būti – jų nereikia specialiai puošti“, - yra aiškinęs V.Treinys.

Geriau vėliau, bet efektingiau

Architekto įsitikinimų nepavyko pakeisti ir specialų posėdį savivaldybėje praėjusią savaitę sušaukusiam Vilniaus vicemerui Gintautui Babravičiui.

„Turėjome didelį ir išsamų pasitarimą, tačiau V.Treinys liko prie savo pozicijos. Savo sprendimą jis grindžia autoriniais ir estetiniais dalykais“, - pasakojo G.Babravičius.

Po Žaliuoju tiltu turėjusi pakibti 3,7 m pločio ir 7 m ilgio „Grandinė“ irgi jau baigta, tačiau posėdyje nuspręsta iki kitų metų leisti jai pagulėti K.Vildžiūno dirbtuvėse.

„Verčiau pavasarį pakabinti visas keturias skulptūras, nei dabar dvi ir paskui papildyti. Taip sugriautume projekto vientisumą. Geriau vėliau, bet padarant efektą, išlaikant koncepciją“, - aiškino G.Babravičius.

Skulptūra nutūps ant pievos?

Pats K.Vildžiūnas prisipažino irgi manąs, kad nukelti projekto įgyvendinimą į ateitį – gera mintis. „Tada galėtume pristatyti visą ciklą, kaip tik prasidės naujas sezonas“, - kalbėjo K.Vildžiūnas.

Girdi, kultūros sostinės metai jau bus pasibaigę, tikėtinas kultūrinių įvykių vakuumas, todėl viešas skulptūrų pristatymas paįvairintų ištuštėjusį Vilniaus renginių kalendorių.

Iki to laiko K.Vildžiūnas turėtų sukurti dar du kūrinius, kurie papuoštų Senąjį Žvėryno ir Baltąjį tiltus. Projekte numatyta, kad po Žvėryno tiltu plauks „Laivas-Pusmėnulis“, o Baltąjį pervers „Spindulys-ietis“.

Ką daryti su jau sukurtu „Karališkuoju obuoliu“, kol kas galutinai neapsispręsta. „Posėdyje pas G.Babravičių kalbėta, kad jį būtų galima padėti ant pievos šalia Baltojo tilto, tačiau tokiu būdu skulptūra prarastų savo esmę, nes buvo kurta pakabinti. Todėl ją matau prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios esančiu tiltu. Tačiau bus taip, kaip norės užsakovas“, - pasakojo K.Vildžiūnas.

Antras šūvis atnešė sėkmę

Idėja pagyvinti Neries krantinę ir ją juosiantiems tiltams įpūsti gyvybės skulptoriui kilo dar 2007 m. Parengęs projektą jis teikė paraišką viešajai įstaigai "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS). Šioji projektą stalčiuje išlaikė apie pusantrų metų ir galiausiai jam tarė "ne".

Tačiau K.Vildžiūnas nenuleido rankų ir pernai vasarą savo projekto paraišką pateikė kasmet savivaldybės rengiamam Kultūros programų rėmimo konkursui. Menininko idėją įvertinusi ekspertų grupė projektui pritarė. Miestas K.Vildžiūnui skyrė 400 tūkst. litų.

Pinigai skulptūrų projektą vykdančią viešąją įstaigą Vilniaus Jeruzalės meno centras pasiekė praėjusių metų gruodį – tada realūs darbai ir prasidėjo.