Beveik kas penkto šulinio ar gręžinio geriamasis vanduo Klaipėdos apskrityje neatitinka higienos reikalavimo normų, o jo vartojimas kenkia žmonių sveikatai.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) kovo mėnesį organizavo Pasaulinei vandens dienai skirtą akciją „Šulinių vandens kokybė – kokį vandenį geriame?“, kurios metu buvo tiriamas šulinių ir šachtinių gręžinių vanduo. Vandens mėginiai buvo priimami apie 50-tyje Lietuvos miestų bei miestelių.

Akcijos metu perpus mažesne kaina buvo tikrinamas nitratų, nitritų bei amonio koncentracijos kiekis šulinių ir šachtinių gręžinių vandenyje.

NVSPL Klaipėdos skyrius surinko 275 (245 šulinių ir 30 gręžinių) mėginius Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus vedėja Raminta Mitkuvienė informavo, kad, iš 275 ištirtų šulinių ir šachtinių gręžinių, 50-tyje vanduo neatitinka nustatytų higienos normų.

„Rezultatai nėra džiuginantys. 18 proc. šulinių geriamas vanduo yra pavojingas žmonių sveikatai. Tiesa, Klaipėdos apskrities situacija – kiek geresnė nei visos šalies, kur užterštas kas trečias šulinys“, – sakė NVSPL Klaipėdos skyriaus vedėja.

Pagal Lietuvos higienos normas, nitrato ribinė rodiklio vertė turi siekti ne daugiau kaip 50 mg/l, nitrito – ne daugiau kaip 0,50 mg/l, o specifikuota amonio vertė geriamajame vandenyje privalo būti iki 0,50 mg/l.

R. Mitkuvienė informavo, kad Klaipėdos apskrityje leistina nitratų koncentracijos norma buvo didesnė 30-tyje mėginių. Viename Šilutės rajono šulinyje šis rodiklis didesnis net 6 kartus.

Didesnė nitritų norma nustatyta  5, o amonio – 25 mėginiuose. Labiausiai nitritais užterštas šulinys rastas Mažeikių rajone, o amoniu – gręžinys Klaipėdos rajone.

Anot NVSPL specialistų, reiktų akcentuoti faktą, jog vandens užterštumas nepriklauso nuo Lietuvos regiono, kadangi vandens kokybę lemia paties žmogaus vykdoma ūkinės veikla, tinkamas šulinio vietos parinkimas, įrengimas bei priežiūra.

Gyventojai, pagal teisės aktus, turi patys pasirūpinti šulinio vandens sauga ir kokybe, todėl rekomenduojama šulinio ar negilaus gręžinio vandenį tirti bent du kartus per metus: rudenį bei pavasarį.