Rygos liaudies medicinos instituto direktorė, žolininkė ir žiniuonė Ilzė Jansonė teigia, kad visos žmonių ligos – netinkamos mitybos pasekmė. O labiausiai mus nuodijantys produktai yra baltasis cukrus, druska ir miltai.

Senovėje sveikesni

Daugelis žmonių galvoja, kad vėžys, alergijos, insultai ir infarktai mus ištinka neišvengiamai, o prasta savijauta senatvėje – natūralus dalykas.

Anot I.Jansonės, senovėje žmonės gyveno gerokai sveikiau, o jų gyvenimo trukmė buvo ilgesnė nei mūsų.

Pagrindinė puikios sveikatos sąlyga – kasdieninį mūsų maistą priartinti prie to, kurį vartojo mūsų senoliai.

Senovėje Baltijos šalyse gyvenę žmonės maistui vartojo daugiau nei 100 laukinių augalų – ne tik uogas, grybus, rūgštynes, bet ir medžių, krūmų žievę, lapus, žalumynus, laukinių augalų šaknis, giles, kadugių uogas ir net miltus iš spyglių.

Laukiniai augalai padėdavo išlaikyti gerą kraujo sudėtį, stiprias kraujagysles, stuburą ir sąnarius, tai yra puikią fizinę sveikatą, guvų protą ir suaugusiems, ir vaikams. Akiniai tada buvo retenybė. Prieš 150 metų gyvenę žmonės nesirgo osteoporoze ir osteochondroze.

Laukiniai augalai organizmui ir iki šiol teikia natūralias mineralines medžiagas, vitaminus ir mikroelementus, ypač – geležį, silicį ir varį.

Siekiant geros sveikatos ir savijautos nereikėtų pamiršti ir to, jog mūsų mityba turi būti artima mūsų klimato zonai.

„Tegul ryžius valgo Rytų šalių žmonės. Ne veltui mums nėra skanūs importiniai vaisiai ar uogos. Pavyzdžiui, itališkos braškės mums tiesiog beskonės ir bekvapės, nes organizmas intuityviai jaučia, jog naudos iš jų nesulauksime“, – kalbėjo moteris.

Problemos dėl kasos

Anot I.Jansonės, žmogus pasensta tuomet, kai degeneruoja jo endokrininė sistema bei priekinė kasos dalis.

Labai svarbu gerti kuo daugiau beržų, laukinių ar kultūrinių augalų sulčių, valgyti įvairių sėklų, grybų, medžių žievės.

Žolininkė svarbiausią dėmesį skiria kasos darbui. Anot jos, jei kasa yra disfunkcinė, tuomet galima susirgti daugybe ligų.

I.Jansonė sako, kad prieš dedant kažką į burną sau ar vaikams reikėtų pabandyti atsakyti į klausimą: "Kuriam organui tai bus naudinga. Kepenims? Inkstams?

„Jei randate atsakymą į šį klausimą, tuomet valgykite, jei ne – sustokite. Norėdami palaikyti puikų kepenų ir kasos darbą, turime valgyti ropes, ridikus, mūsų klimato zonoje augančias uogas. Be to, nepamiršti stambaus malimo – rugių, kviečių, miežių, avižų – košių, taip pat vartoti grikių ir miežių. Į savo mitybos racioną reikėtų įtraukti ir kanapių, linų sėmenų, aguonų, moliūgų, saulėgrąžų sėklų, riešutų, džiovintų uogaų, obuolių. Kasdien patariama išgerti 2 litrus tyro gyvo vandens, 2 litrus žolelių, o ypač geltonai žydinčių (medetkų, pienių, katpėdėlių) – arbatų. Gaminant maistą būtina naudoti visų rūšių šaknis – cikoriją, dagilius, ajerus, pienes, giles ir kaštonus. Be to, kasdien pravartu išgerti ir vieną puoduką pelynų arbatos“, – pataria latvių žiniuonė.

Pasak jos, pavasarį kepenys labai laukia klevų, beržų sulos ir pirmųjų pavasarinių chlorofilo augalų – meškinio česnako, apynių, vėdrynų, pienių, rūgštynių, garšvų, žliūgių, raktažolių, asiūklių, varpučio, klevo ir liepos lapų, kiškio kopūstų, balanų salotų.

„Kepenys džiaugsis viskuo, kas kartu, aštru ir natūraliai rūgštu ar rauginta – beržų sula, burokėliais, agurkais, kopūstais. Inkstams būtini visi tie patys maisto produktai, kaip ir kepenims, tačiau ypač reikėtų nepamiršti uogų, petražolių šaknų, kmynų ir visų laukinių augalų. Kalbant apie endokrininę sistemą būtina paminėti tai, kad ši sistema “nesimaitina„ nei mėsa, nei bulvėmis, nei duona. Jai reikalinga augalų bioenergija – gyvas, nevirtas, nesaldintas, nesūdytas ir nemarinuotas maistas“, – sakė I.Jansonė.

Svarbu sezonas

Pašnekovė tikina, kad renkantis maisto produktus rekomenduojama atsižvelgti ir į esamą metų laiką.

„Pavasarį pagrindinį dėmesį pravartu skirti žalumynams. Juose gausu vitaminų, chlorofilo, karotino, visaverčių baltyminių medžiagų. Pavasarį pirmosios pasirodo dilgėlės. Netrukus po jų – ir garšvos. Jaunus garšvos lapus vartokite salotoms, sriuboms ar tyrėms. Taip pat nepamirškite pienių, iš kurių galima pagaminti salotas su svogūnų laiškais, rūgštynėmis ar kitais žalumynais“, – sakė žiniuonė.

Anot jos, birželio mėnesį vis dar valgomi laukiniai žalumynai, bet į vasaros meniu privaloma įtraukti pomidorus, agurkus ir burokėlių lapus.

„Valgome ridikėlius ir salotas, pipirmėtes, krapus ir visas to sezono uogas. Rekomenduojama jų suvartoti apie 3 litrus. Ypač baltųjų, juodųjų ir raudonųjų serbentų, mėlynių, agrastų, aviečių. Rugpjūtis ir rugsėjis atneša gervuoges, vynuoges, kriaušes ir obuolius. Bet didžiausią džiaugsmą organizmui suteikia žirneliai ir pupos“, – kalbėjo I.Jansonė.

Rudenį skubiai reikėtų valgyti tai, ko negalima išlaikyti per žiemą, – cukinijų, patisonų, agurkų, pomidorų, uogų, grybų, cukrinių žirnių ir pupų. Be to, turėtume pradėti rinkti uogas žiemai: bruknes, spanguoles, šermukšnius, putinus, svarainius.