© Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Skolų smaugiama Vilniaus valdžia užsimojo išparduoti ne tik savivaldybės valdomas bendroves, bet patį savivaldybės pastatą. Mat valdžios skolinimosi galimybės išnaudotos, o kito kelio, kaip sukrapštyti šimtus milijonų skoloms dengti – esą nėra.

Vieno dangoraižio nepakaks

Vakar savivaldybės kolegijos posėdyje viešai prabilta apie ketinimus parduoti Konstitucijos prospekto 3-iu numeriu pažymėtą savivaldybės pastatą. Jeigu Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritars, pastato savininkė bendrovė "Vilniaus kapitalinė statyba" galės pradėti pardavimo procedūrą. 2004 m. iškilusio 20 aukštų dangoraižio statyba kainavo apie 70 mln. litų, tačiau Vilniaus valdžia tikisi, kad kitais metais pardavusi statinį susižers apie 80–90 mln. litų.

Dalį gautų lėšų, apie 25 mln. litų, tektų atriekti bankui. Mat pastato statybai Vilniaus miesto savivaldybės bendrovė "Vilniaus kapitalinė statyba" 2002 m. skyrė tik 14 mln. litų, likusią sumos dalį, apie 56 mln. litų, skolinosi iš banko ir įsipareigojo skolą išmokėti per dešimt metų. Pusė paskolos šiandien jau grąžinta.

Dar keletą milijonų priglaustų valstybės biudžetas. Mat nuo gautos sumos tektų sumokėti pelno mokestį, kuris šiandien siekia apie 15 proc. gauto pelno. Tad liktų apie 62 mln. litų, juos žadama padalyti pusiau. Vieną dalį planuojama paskirti paslaugoms pirkti, kitą – skoloms dengti. Tačiau kelių dešimčių milijonų, gautų už savivaldybės dangoraižį, tam akivaizdžiai nepakaktų. Mat rugsėjo pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės skolos, be paskolų, siekė 268 mln. litų, o su paskolomis – 670 mln. litų.

Valdžia neišsikraustys

O kur prisiglaus 710 po reorganizacijos likusių savivaldybės tarnautojų ir dar kelios dešimtys politinio pasitikėjimo valdininkų? Vilniaus meras Vilius Navickas tikina, kad pardavusi pastatą valdžia ketina iš pirkėjų jį nuomotis. Esą pardavimo sutartyje žadama įtraukti punktą, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybei bus suteikta pirmumo teisė pastatą nuomotis arba jį perpirkti.

V.Navickas pabrėžė, kad jį pardavus niekas nepasikeis. Mat ir dabar Vilniaus miesto valdžia dangoraižį nuomoja iš "Vilniaus kapitalinės statybos". Per metus nuomai atriekiama apie 6 mln. litų. V.Navickas tikisi, kad naujieji pastato savininkai sutiks dangoraižį valdžiai išnuomoti už panašią kainą.

"Tai labai normalus, pasaulyje pripažintas būdas, tik reikia viską daryti atvirai, viešai, skaidriai. Bus tarptautiniai konkursai, tarptautiniai auditoriai. Pavyzdžiui, Taline valdžia pernai pardavė policijos pastatą ir dabar jį nuomoja. Mes, pardavę savivaldybės pastatą, galėtume grąžinti dalį skolų ir užtikrinti paslaugų teikimą miestiečiams. Juk trūksta vaikų darželių, mokyklų, gatvės ir kelkraščiai katastrofiški. Mūsų pagrindinė funkcija – teikti paslaugas miestiečiams, o ne valdyti ištisus kalnus turto Vilniuje", – argumentus žėrė V.Navickas.

Mero teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė apytikriai valdo 1 mlrd. litų vertės turtą.

Įtarinėja net savi

Tačiau ne visiems savivaldybės kolegijos nariams patiko valdžios idėja parduoti dangoraižį. Opozicija, kaip visuomet, ėmė valdančiuosius kaltinti miesto turto parceliavimu. Tačiau šįkart netylėjo ir valdančiosios koalicijos partneriai.

Socialdemokratas Audrius Rudys, pernai vadovavęs Valstybės turto fondui, pabrėžė, kad dabar netinkamas laikas išparduoti nekilnojamąjį turtą. Mat jo vertė, palyginti su buvusia per piką, smuktelėjo 20–30 proc. Be to, dalį lėšų valstybė pasiimtų kaip pelno mokestį. Galiausiai jis rėžė netikįs politikų pažadais skaidriai įvykdyti privatizaciją.

"Mūsų visuomenėje korupcijos lygis pernelyg didelis. Matėme, kaip atsakingi savivaldybės darbuotojai išduoda miesto ir miestiečių interesus derybose tiek dėl "Vilniaus energijos", tiek dėl 60 ha sklypo Ozo gatvėje. Manau, kad ir šiose derybose nebus naudingų savivaldybei sprendimų. Šitas pastatas taps kieno nors kito nuosavybe. Dabar jis priklauso Vilniaus miesto bendrovei. Kalbama apie išpirkimo galimybes arba pirmaeiles sąlygas nuomoti. Nematau galimybių per artimiausius keliasdešimt metų Vilniui turėti atliekamų 100 mln. litų pastatui išpirkti. Manau, kad Lietuvos sąlygomis šito dalyko daryti nereikia", – tikino A.Rudys.

Spręs miesto taryba

Vis dėlto galutinį sprendimą priims Vilniaus miesto taryba. Jeigu ši pritartų, "Vilniaus kapitalinė statyba" artimiausiu metu galėtų skelbti konkursą konsultantų, galinčių parengti pastato pardavimo sąlygas, paieškoms. Taip pat būtų skelbiami tarptautiniai konkursai pastato auditoriaus ir paties pirkėjo paieškoms. Savivaldybės Turto departamento duomenimis, pardavimo procedūros galėtų būti baigtos per tris mėnesius.

Pasak Seimo nario ir buvusio Vilniaus mero, pasirašiusio savivaldybės statybos sutartį, Artūro Zuoko, per 74 mln. litų kainavusio pastato pardavimas yra svarstytina alternatyva.

"Kiek aš matau, per pastaruosius metus iš tikrųjų Vilniaus miesto savivaldybės pradelstos skolos yra labai išaugusios ir, matyt, Vilniaus miesto taryba ir meras turi ieškoti išradingų išeičių, kaip atsiskaityti su įmonėmis, kurios teikia paslaugas", – BNS sakė A.Zuokas.