Šmaikščiai pavadinta pica su šypsena, išdėliota iš pomidorų, kelios konstruktoriaus detalės, kreidutės. Tai – kone visos pramogos, kuriomis Vilniaus kavinėse galima sudominti vaikus. Niekam nesvarbu, kad nuobodžiaujantys klientų vaikai trukdo kitiems lankytojams.

Požiūris išsiskiria

Sostinėje kavinių yra daugybė – visų skoniui. Tačiau turintys vaikų, ilgai svarstę, kur nueiti, dažnai apsisprendžia tiesiog likti namuose. Kavinėse nuobodžiaujančios ir nuošaliau pažaisti negalinčios atžalos ne tik neleidžia pailsėti tėvams, bet dažnai vargina ir kitus ramybės ieškančius klientus.

„Norėčiau, kad vaikai išvis nebūtų įleidžiami į kavines, jeigu jiems ten nėra kuo užsiimti“, – neretai girdimas argumentas. Bet tai – tik vienas iš požiūrių.

„Tegul tie, kurie negali pakęsti vaikų tauškėjimo, sėdi ir ilsisi namuose, – atrėmė šeimos ir vaikų psichologė Giedrė Gutautė Klimienė. – Manau, kad tai labiau nepatenkintų žmonių problema.“

Suaugusiųjų pokalbiai dažniausiai yra nepakeliamas išbandymas ir patiems vaikams. Psichologė G.G.Klimienė ir šio argumento nelaiko rimtu.

„Nereikia vestis vaiko į kavinę vien tikintis, kad jis tyliai sėdės ir klausysis. Jam reikia dėmesio, o jeigu tėvai jį skirs tik draugams, žinoma, vaikui nepatiks būti nuošalyje. Be to, patys tėvai turėtų pasirūpinti, ką jų atžala veiks kavinėje. Daugelis kavinių pasiūlo piešimo priemonių, o kita galima atsinešti ir iš namų“, – patarė psichologė.

Vis dėlto, ką gali pasiūlyti kavinės, kad vaikai nezyztų tėvams į ausį, o klientai prie gretimo staliuko nesvaidytų nepasitenkinimo kupinų žvilgsnių tiek į tėvus, tiek į vaikus?

Jaučiasi nepageidaujami

Paprastai dėsnis „yra paklausa – bus ir pasiūla“ veikia be priekaištų, bet ne šiuo atveju. Tėvų skundų, kad Vilniaus kavinėse justi, jog yra nepageidaujamų klientų grupė, pilnas internetas. O situacija, jeigu ir keičiasi, tai labai nesmarkiai.

Vilniuje yra nemažai vaikams skirtų kavinių, pavyzdžiui, „Mauglis“, „Nykštukų pasaulis“, „Malvina“, „Euroopa“ ar „Išdykėlių sala“. Vis dėlto šios vietos yra labiau skirtos didesniems vaikų susirinkimams, tarkime, gimtadieniui švęsti, o ne kasdienos pietums ar vakarienei su tėvais ir jų draugais. 2 psl. >>